Mystery - Alisia Hope Kwon

15 - Broken Hand...

Atvėrusi buto duris sustingau tarpdūryje. Piktai nusviedžiau kuprinę į tamsą. Girdėjau , kaip ji užkliudama spintelę nuvertė prie jos stovėjusia beisbolo lazdą. Giliai kvėpuodama nebeištvėriau ir pradėjau rėkti. Rėkiau iš visų plaučiu. Rėkiau , tai ką norėjau išsakyti tam vaikinui į veidą , bet neturėjau jėgų ir drąsos tai padaryti. Galiausiai nebeištvėrusi trenkiau į vis dar atidaras duris. Skausmas perbėgo per krumplius iki pat riešo. Akimirksniu nutilau. Išplėtusi akis prisitraukiau ranką prie savęs. Atsargiai pažvelgiau į ją. Nenustebau , kai pamačiau mėlynuojantį riešą ir kraujuojančius krumplius.

Atsirėmiau į durų staktą vis dar glausdama ranką prie savęs. Žvelgiau į buto vidu kuris skendėjo tamsoje. Ko aš tikėjausi. Nejau iš ties maniau , kad galėsiu pamiršti vaikiną kurį mylėjau visa širdimi , kuris man reiškė beveik visą gyvenimą... Jo būčiniai vis dar sukelia tuos malonius šiurpuliukus kurie laksto po mano kūną kas kart jam prisiliečiant... Negaliu... Negaliu leisti tam pasikartoti. Jis turėjo savo progą prieš penkerius metus būti su manimi , bet pasirinko patikėti jo draugų sakomu melu. Aš nebepriklausau jam , tad jis nebeturi jokios teisės kontaktuoti su manimi.

Išsitraukiau telefoną iš megstuko kišenės. Atrakinusį jį nedvejodama pasapudžiau ant vadybininko. Parašiusi , kad man reike į ligoninę ir kad lauksiu jo galineme namo kieme , nupėdinau į tamsą. Pasiėmiau kuprinę ir apleidau savo butą.

Monrey nieko neklausinėjo , kai pamatė mane su kraujuojančia ir patinusia ranka. Jis netarė nei žodžio net tada , kai daktaras pasakė , kad riešas sutrupėjo per dvi vietas ir jam paklausus kas man nutiko pasakiau , kad trenkiau į duris. Vadybininkas visą laiką pratylėjo. Mačiau jo akyse kaltės jausmą besimaišanti su pykčiu. Stengiausi nekreipti į tai dėmesio.

Vyriškis sustojo ties mano laiptinės durimis. Sėdėjau nejudėdama , kaip ir jis. Jutau , kaip vėl kaupiasi ašaros. Užmerkiau akis ir giliai įkvėpiau.

-Tu dėl to nekaltas Monrey , nežinojai , jog jis ketina mane pabūčiuoti ir nežinojai kokia bus mano reakcija į tai,-sumurmėjau.

-Bet aš jam leidau tave paimti ir atskleidžiau tavo namų adresą...

-Tai nieko nekeičia. Mano dešinė ranka vis dar sveika. Viskas gerai Monrey aš džiaugiuosi , jog turiu tave. Ačiū , kad nepalieki manęs vienos tvarkytis su tuo ką prisidirbau.

-Lisia... Rytoj vyks muzikos festivalis , jai nori galiu jį atšaukti.

-Viskas gerai. Lūžo tik ranka , balsas pasitaisys iki rytojaus.

Vyriškis linktelėjo. Pakštelėjusi jam į skruostą ir dar kart padėkojusi išlipau iš mašinos ir grįžau į savo namus kur vėl buvau viena. Sujunginėjusi visur šviesas apsižvalgiau. Patvarkiau beisbolo lazdą kuri buvo nuvirtusi. Pasidėjau kuprinę ant kėdės. Atsidususi pažvelgiau į įtvarą ant savo rankos ir tyliai sudejavau. Rytoj manęs laukia neįtikėtinai sunki diena. Visgi tame festivalyje dalyvaus visos tos grupės su kuriom esu buvusi įsivėlusi į skandalą. Pati sau palinkėjusi sėkmės , apsivilkau pižamą ir kritau į lovą dar prieš tai nusistatydama žadintuvą.

Prabudau prieš suskambant žadintuvui. Nusviedusi antklodes į kitą lovos pusę nupėdinau į dušą. Buvo begalo sunku maudytis , kai negali sušlapinti vienos rankos. Keikdamasi iš nepasitenkinimo svarsčiau ar nebūtų buve geriau jai būčiau spyrusi į duris , bet kelis kartu pergalvojus tai nusprendžiau , jog iš to nebūtų buve jokios naudos , kaip ir iš to , kad trenkiau į jas.

Galiausiai įsisukusi į minkštą tamsei mėlyną rankšluosti išpėdinau iš dušo. Nustebau , kai mano ausis pasiekė durų skambučio garsas. Kilstelėjusi antakį apsisžvalgiau aplink , bet neradau nieko su kuo galėčiau prisidenkti. Pavarčiusi akis ir murmėdama prakeiksmus tam kas bando ten išlaužti mano duris , nusprendžiau , kad jis pats kaltas , jog jas turėsiu atidaryti tik su rankšluosčius ir varvančiais plaukais.