Mystery - Alisia Hope Kwon

28 - Again in fight.

Nusišypsojusi plačia šypsena išėjau iš kambario. Neturėjau jokio noro ilgiau pasilikti su tais dviem. Niuniuodama Lay dainos melodija nupėdinau į svetainę kur burkavo Chen ir Xiumin. Kilstelėjusi antakį klestelėjau ant laisvos sofos atimdama pultelį iš vaikinų. Jutau , kaip jie įsmeigė akis į mane nieko nesakiusi susikėliau kojas ant staliuko ir pradėjau junginėti kanalus. Sustojau ties tuom per kurį rodė Grinčą. Tai buvo vienas iš mano mėgstamiausiu filmukų nors jau mokėjau jį atmintinai. Nepraėjo nei kelios akimirkos , kai mano telefonas pradėjo skambėti. Pažvelgiau į skambintojo ID tai buvo pats nuostabiausias vadybininkas pasaulyje. Pavarčiusi akis numečiau telefoną ant stalo leisdama jam toliau skambėti. Po akimirkos jis nutilo ir gavau pranešimą. Monrey žinojo , jog nemėgstu kalbėti per telefoną , tad geriausia man viską rašyti žinute.

Buvau susikaupusi ties tuom ką rodė per televizoriu , tad nepastebėjau , kaip greitoji išvežė tą juodaplaukę iš Exo namų , taip pat ir nepastebėjau , kaip Suho bandė šaukti ant manęs , bet suvokęs , jog dabar niekam nepavyks su manim pasikalbėti nutilo ir pasišalino iš svetainės. Jutau kažkieno žvilgsnį įsmeigta į mane. Sukandusi dantis pasukau savo ledinį žvilgsnį ton pusėn ir kiek nustebau , jog pamačiau ne Chanyeol ,o Kai. Vaikinas žvelgė į mane prisimerkęs. Mačiau ant jo skruosto mano rankos paliktas žymes. Kilstelėjau antakį.

-Kuo galėčiau tau padėti?

-Kodėl man trenkei , juk aš tau nieko nepadariau?

-Niekas ir nesako , kad tu padarei kažką man. Trenkiau tau , nes esi kvailys ir nepagalvoji , kaip tavo žodžiai gali įskaudinti kitą žmogų.

-Tai dėl Do , taip? Dėl to , kad jis ne mano skonio...

-Pasakyk , tai dar kart ir aš tau trenksiu dar smarkiau.

-Bet tai tiesa... Bent jau buvo...

-Buvo?,-kilstelėjau antakį.

-Do lengvai prieinamas , o man patinka iššukiai. Netgi dabar spragtelėjus pirštais jis būtų čia , jis padarytu bet ko ko paprašyčiau , net permiegotu su manim , man nepatinka taip lengvai prieinami vaikinai....

-Nutilk,-sugriežiau dantim.

Kai žodžiai buvo tokie pat , kaip ir Chanyeol kažkada pasakyti man. Jis taip pat laikė mane lengvai prieinama mergina , tik dėl to nes aš iš ties jį mylėjau ir galėjau padaryti viską dėl jo. Atrodo šie vaikinai nežino , kaip reikia vertinti tuos kurie myli juos. Negalėjau klausyti šio vaikino žodžiu , nes negalėjau suvokti , kaip jis gali taip kalbėti apie vaikiną kuris myli jį. Pasigarsinau televizoriu taip leisdama Kai suprasti , kad mūsų pokalbis baigtas. Jai jis nori išgyventi tada geriau tegul nešdinasi iš mano akių.

-Tu taip pat esi lengvai prieinama todėl Chaneyol ir nenori tavęs.

-Jai nenori būti....

-Tu tik kalbi daugiau nieko.

Kilstelėjau antakį. Ak aš tik kalbu. Nedvejodama nusiėmiau rankos įtvarą. Pakilau nuo sofos. Mačiau , kaip vaikinas žvelgė į mane savo kreiva šypseną. Lėtai priėjau prie jo. Norėjau jam smogti į veidą , bet jis sugavo mano ranką. Šyptelėjusi trenkiau kita ranka jam į šoną. Vaikinas parvertė mane ant sofos neleisdama jam susivokti spyriau rudaplaukiau į blauzdą tuo pačiu trenkdama į pilvą taip parversdama jį ant stiklino staliuko kuris sudužo nuo jo svorio. Vaikinas akimirksniu pakilo ir puolė prie manęs. Dėl savo kvailumo prasileidau kelis smūgius į šonkiaulius , bet galiausiai viskas baigėsi tuom , kad Kai gulėjo ant grindų , o aš laikiau jį užsmaugusi. Vaikinas bandė visaip išsivaduoti , bet jam nelabai sekėsi. Prieš jam prarandant sąmone buvau atitraukta nuo jo. Nežinau kas tai padarė , nes nesistengiau žvalgytis į tai kas mane supo. Trenkiau žmogui kuris laikė suėmęs mano rankas , taip išsilaisvindama. Giliai kvėpuodama susiraukiau. Suspaudžiau kumščius ir sukandau dantis stengdamasi susivaldyti nenudėjus ko nors. Žinojau , kad būčiau laikiusi užsmaugusi Kai iki kol vaikinas būtų kritęs be sąmonės , nes tokie dalykai manęs nejaudina. Taip nebūčiau jo nužudžiusi , bet būčiau bent pamokiusi. Žvelgiau į vaikiną kuris kosėjo bandydamas atgauti kvapą. Jaučiau jam panieka...

Kažkas trenkė man antausį. Tai privertė atsipeikėti iš transo kuriame buvau. Susiėmusi už skruosto suraukusi antakius pakėliau akis į žmogų kuris pakėlė ranką prieš mane. Nustebau pamačiusi sunerimusi Baekhyun veidą. Vaikino akyse matėsi ašaros. Pamatęs , jog atsipeikėjau jis puolė prie manęs smarkiai mane suspausdamas.

-Eeeeeeee atsitrauk mano šonai...,-sumurmėjau.

Puppy akimirksniu pasitraukė nuo manęs. Jo akys buvo išsiplėtusios , vaikinas skenavo mane ieškodamas daugiau sužeidimu nei tik šonkauliai. Atsidususi nuleidau galvą susiimdama už smilkinių. Pasitrynusi juos sumirksėjau kelis kartus. Bandžiau sudelioti visas mintis į vietas. Persibraukiau per susivėlusius plaukus. Nužvelgiau svetainę. Kai buvo pasodintas ant sofos prie jo klūpojo Suho ir Chen. Iš stiklinio staliuko buvo likusios tik šukės. Beakhyun stovėjo šalia manęs , Do viską stebėjo iš kampo mačiau iš jo išraiškos , jog jis norėjo prieiti prie savo mylimojo , bet jis to nepadarė. Sehun.... Tas vaikinas tiesiog sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo animacijas kartu su Xiumin ir Chanyeol atrodo tiems vaikinams nebuvo įdomu , jog prieš kelias akimirkas aš vos nenudėjau jų draugo.

-Einu miegot,-mestelėjau.

-Ryt mums 9am fotosesija,-mestelėjo Chanyeol.

Nieko neatsakiusi palikau svetainę. Įžengusi į kambarį nusivilkau maikutę. Priėjusi prie veidrodžio pažvelgiau į savo šonus. Ohh tikrai turėsiu mėlynes. Atsidususi papūčiau lūpas. Pakeitusi džinsus į šortus slankiojau po kambarį vis dar be maikutės. Nenorėjau ant sumuštų šonu dėtis jokios medžiagos , nes kolkas jie buvo per jautrūs. Beldimas į duris privertė pasitraukti nuo lango. Apsisukau pažvelgti į svečia kuris nesulaukęs mano leidimo įžengė į kambarį. Tai buvo ne kas kitas , o Chanyeol. Jo veido išraiška rodė , jog jis buvo kažkuom nepatenkintas. Nieko netarusi kilstelėjau antakį. Vaikinas iškėlė ranką kurioje buvo kremas.

-Suho liepė juo pasitepti šonus.

Linktelėjau. Atsitraukiau nuo palangęs ir priėjau prie vaikino. Jau norėjau paimti iš jo rankų kremą , kai jis paslėpė jį sau už nugaros. Papurčiusi galvą apsisukau eiti atgal prie lango , bet jo ranka sulaikė mane. Atsisukau į Yeol. Jis žvelgė į mane nepatenkintom akim. Neturėjau nei jėgų nei noro su juo bartis ar kalbėtis. Jau buvo vėlu ir aš norėjau miego , bet dėl šonu negalėjau atsigulti į lovą , tad dar taikstytis su juo... Ne mano nervams , nes jau beveik jų nebeturiu per jo draugą.

-Kodėl vaikštai po kambarį be maikutės? Esi name kur vien tik vaikinai betkuris gali užeiti čia ir pamatyti tave tokia. Nejau nori , kad visi čia esantys tavęs norėtu. Nejau esi tokia pasileidėlė , kad net mano draugus nori suvilioti.

-Aš visiškai neturiu nei noro nei jėgų klausytis tavo bereikšmiu sapalioniu. Daugiau nei puse tavo draugų trauke vaikinai , tad tai kad aš be maikutės jų nejaudina. Be to niekas iš čia esančiu apart tavęs neįeina į kambarį nesulauke atsakymo , tad duok kremą arba palik kambarį.

-Tu meluoji. Eik ir tuoj pat apsimauk maikute nedrįsk šiuose namuose vaikščioti be jos,-pro sukąstus dantis prakalbo vaikinas.

-Tu pavydi ar kas tau?,-kilstelėjau antakį sutrikusi.

-Neturiu ko pavydėti,-mestelėjo vaikinas.