Mystery - Alisia Hope Kwon

23 - Run Alisia Run

Hello Kido amm noriu nuomonių , nes kaip matot senai berašiau istorijas , nes yeah aš dirbantis žmogus turintis savo gyvenimą ir man beveik 21m... Žodžiu kažkodėl jaučiu , kad rašau nesąmones so man įdomios jūsų nuomonės. 

-Xium-Lee nurimk.

-Kaip po velnių man nurimti. Tas gigantas vabzdys paliko tave vieną tamsioj gatvėj ir garantuoju ,kad jis žinojo , jog už kampo laukė jo draugai. Tie nieko verti šuvos išraižė visą tavo nugarą...

-Xium aš ne viena ir aš įjungusi garsekalbė,-sumurmėjau gailėdamasi , kad paskambinau jai.

-Ohh... Kas dar su tavim?,-žymiai ramiau paklausė ji.

-Exo lyderis Suho ir jo grupės nariai Beakhyun ir Xiumin. Jie visi yra Chanyeol draugai...

-Tada jie tikrai nemoka rinktis draugų,-mestelėjo ji,-Tu sakei Xiumin?

-Mhm...

-Beveik kaip mano vardas. Kaip jis drįso... Lisia!!! Tik aš galiu būti Xium...

-Tu esi Xium-Lee , o jis yra Kim Minseok , tad baik pergyventi moterie ir galvok ką kalbi.

-Ane? Lisia ar tu įsimylėjusi kažkurį iš jų , kad bendrauji su jais?

-Xium žinai mano atsakymą,-pavarčiau akis.

-Taip taip... Tu myli tik Chanyeol ta supista ne...

-Aš jo nemyliu.

-Bet ir nemyli kitų vaikinu. Tad leisk man tau miela sese pasakyti , kad netgi po penkerių metų to prakeikto skausmo kurį patyriai tu vis tiek leistum jam grįžti pas tave jai tik jis žinotu ką tinkamai pasakyti. Po velnių Alisia Hope Kwon kada tu atsipeikėsi? Tas sumautas idiotas tau trenkė ir nekarta. To debilo draugai vos nepražudė tavęs ir jų dėka niekad neparodysi savo nugaros , nes tu gėdyjies jos. Ahhh... Aš noriu tikėti , kad jis pasikeitė ir kad jis tavęs gyvenime nebenuskriaus , bet...

-Park Chanyeol gyvenime nebepakels rankos prieš tavo seserį aš tau pažadu tai.

-Jo draugai niekad nebeprisiartins prie tavo sesers. Prisiekiu savo karjiera.

-Tas supistas gigantas nebedrįs įskaudinti Lisias. Prisiimu visą atsokomybe už tai.

Kaip ir aš taip ir mano sesuo sėdėjome tylėdamos. Na ji nebekalbėjo , kaip ir aš. Žvelgiau į tris vaikinus kurie žvelgė į mane sustoje prie raudono šviesaforo. Krūtinėje mezgėsi kažkokie keisti , šilti jausmai. Norėjau juos apkabinti ir apsiverkti. Niekas niekad nėra pasakęs tokių dalykų. Niekas nėra niekad pažadėjęs , kad gins mane , tad tikriausiai nenuostabu , jog man tai buvo nauja.

-Aš pasitikiu jumis. Pasirūpinkit mano vyresniaja seserim antraip ji vėl pražus.

Girdėjau , kaip Xium-Lee sukukčiojo ir baigė pokalbį. Žvelgiau į telefoną ant kurio ekrano švietė mano ir sesers nuotrauką. Vienas lašiukas užtiško ant stiklo po jo sekė kitas. Greit nusibraukiau skruostus. Nenorėjau verkti tik ne prie vaikinų. Kelis kartus giliai įkvėpusi nurimau.

-Ačiū,-sumurmėjau.

-Galėsi padėkoti kai nužudysiu Chanyeol,-sumurmėjo Xiumin.

-Kodėl?,-kiek sutrikau.

-Niekas iš mano grupės vaikinų nedrįs kelti rankos prieš moterį...

-Tai buvo labai senai Xiumin. Prabėgo penkeri metai ir jis buvo girtas.