Mystery - Alisia Hope Kwon

26 - No Choice

Praėjo nemažai laiko nuo tada kai įžengiau į Do kambarį. Vaikinas visa laiką sėdėjo šalia manęs. Netarė nei žodžio, laikė už rankos stengdamasi bent kažkaip mane paguosti dėl kas nutiko. Buvo keista sėdėti taip prisiglaudus prie kažkokio vaikino kuris man nebuvo artimas, bet dabar man reikėjo jo paramos, kad sugrįžtų ta Alisia kuriai ir buvo vieta čia. Negaliu sau leisti vėl palūžti kaip ir prieš penkerius metus. Tas vaikinas įskaudino mane ir žinau kad dar nekartą įskaudins, bet jai leisiu tam mane užvaldyti tada kokia iš manęs moteris. Išleidusi paskutinį kukčiojimo atodūsį, nusibraukiau ašaras.
-Ačiū,-sumurmėjau.
-Gal nori pasikalbeti?, - ramei pasiteiravo.
-Ne. Do jai kas tu nieko nematei. Aš... Aš dažniausiai nebūnu...
-Jai kas klaus tai mes kalbėjom apie muziką ir tu labai daug verkei iš juoko. Nes tu Alisia Kwon, o šiame name gyvena Park Chanyeol tad tu mano mieloji turi būti stipri. Neleisk jam skaudinti tavęs, o jai kas nutiks visad kreipkis į mane. Prižadu pasirūpinti jog jis daugiau prie tavęs nelystu.
-Kodėl?, - sumurmėjau.
-Nes aš taip myliu žmogų kuris nemyli manęs...
-Do...
-Mano situacija kiek kitoke Ali. Man... Mane trauke vaikinai..., - vaikinas nuraudes nusisuko nuo manęs.
-Tai Kai, taip?
-Ar tai taip aišku?
-Ne. Bet galima pastebėti.
-Tau tai nemaišo?
-Do tai tavo gyvenimas. Dėl manęs mylėk kad ir gyvūnus iki kol tik tu būsi laimingas. Kodėl tu nesi su Kai? Jis tave atstūmė?
Vaikinas pažvelgė pro langą. Atrodė susimąstęs ir įskaudintas. Nežinau kodėl, bet užsinorėjau nudėti Kai. Dabar nebežinojau kieno mirties labiau norėjau to vaikino ar Yeol. Nors tikriausiai abiejų vienodai...
-Jis tiesiog pasakė, kad aš ne jo skonio...
Tai buvo tylus murmesys, tad suabejojau ar jis išties tai pasakė. Kaip bebūtų jo žodžiai sukėlė didelę audra many. Sukandusi dantis pakikau nuo vaikino lovos. Nedvejodama prilėkiau prie durų. Sverusi rankeną giliai įkvepiau. Atrakinau duris ir pasišalinau ieškoti savo tikslo. Perėjau visus namus, svetainėje jo nebuvo, virtuvėje taip pat. Piktai sustojau ties laiptu pradžia nužvelgusi visą namą surikau.
-Kai!!!!
Kažkurios kambario durys atsidarė ir užsidarė su trenksmu. Kita akimirką pamačiau link manęs skubanti į meškiuką panašų vaikiną. Pamačiusi jį supratau, kad padariau klaidą jo ieškodama, kraujas venose liepsnojo. Suspaudusi kumščius atsitraukiau kiek toliau nuo laiptų. Vaikinas nušoko nuo paskutinio laiptelio ir jau ruošėsi prakalbti, bet jam nepasisekė mano smūgis į jo gražų veidelį jį sulaikė. Išplėtusi akis pažvelgiau į savo ranką kuri buvo išraudusi. Pradėjau ją purtyti leisdama prakeiksmų lavinai palikti savo lūpas. To prakeikto vaikino žandikaulis stipresnis nei mano sumautos buto durys.
Mačiau kaip iš antro aukšto atlėkė Do. Juodaplaukis pažvelgė į mane prisimerkęs. Iškėliau savo sužeista ranką. Susiraukusi nužvelgiau Kai kuris stovėjo ištiktas šoko ir pasimetęs. Nieko jam netarusi palikau abu vaikinus prie laiptų, o pati pasišalinau į virtuvę ieškoti ledo.
Apsidžiaugiau radusi tuščia patalpą. Atidariusi saldikli paėmiau pirma pasitaikiusi šalta daiktą. Tai buvo šaldytos daržovės ant kurių buvo nupiešti veidelis ir jos šoko susikabinusios už rankų. Likimo ironija. Mano poelgis tikrai nepadės man palaikyti draugiškų santykių. Na bent jau žinau kad pasielgiau teisingai, bent vienas iš tų dviejų vaikinų gavo ko nusipelnė. Negalėjau trenkti Chanyeol, nes to neleido mano širdis, bet niekas man nedraudė trenkti Kai už tai ką jis padarė Do.
Praėjo gal 7 minutės nuo mano nuostabaus poelgio. Virtuvės durys prasivėrė ir pro jas įžengė juodaplaukis. Nužvelgusi vaikiną sustojau ties jo dešiniąja ranka kurios krumpliai buvo pamėlę. Nieko netarusi mestelėjau vaikinui daržovių pakelį. Jis prisėdo ant kėdės priešais.
-Nelūžo?, - pasiteiravo vaikinas.
-Nemanau. Bet jo žandikaulis velniškai kietas.
-Mhm, o Chanyeol velniškai aukštas.
-Kaip jį pasiekiai?, - kilstelėjau antakį.
-Pirmiausia parkliubdžiau. Suho bus nepa...
-Kur tie du?!!?!
Velne mini velnias čia. Pažvelgiau į juodaplauki kuris ramei sėdėjo laikydamas šalta pakelį ant rankos. Atrodo jam nerūpėjo, kad jo lyderis tuoj įsiverž į virtuvę ir nudes mus abu. Pavarčiau akisnir kaip visad ištraukiau telefoną pasijungiau žaidimą. Virtuvės durys atsidarė su dideliu trenksmu. Galėjau garantuoti, kad sienoje liko skylė. Nepakėliau akių nuo telefono.
-Judu! Kas po velnių jus apsėdo????, - sutrikęs suriko Suho.
Abu tylėjom visiškai ignoruodami įtūžusi vaikiną. Do stumtelėjo maišelį man. Papurčiusi galvą stumtelėjau jį jam atgal.
-Ar jūs mane ignoruojat?? Kodėl po velnių jus trenket tiems idiotams??
-Nes jie idiotai? Pats katik pasakei, - nekaltai gūžtelėjau pečiais.
-Alisia atsiprašyk Kai.
-Už tai kad netrenkiau jam stipriau?, - kilstelėjau akis nuo telefono.
Prie durų stovejo Yeol ir Kai. Akimirksniu gražinau savo dėmesį į žaidimą. Nenorėjau jo dabar matyti, o tuolab kalbėtis su juo nes manau kad tada kitas mano smūgis bus skirtas jam, kažkaip nesinori susilaužyti ir antra ranką. Nors būtų visai idomu, kaži kaip reiktu dirbti jeigu neturėčiau abiejų rankų. Ką aš tada veikčiau.
-Tai bloga idėja, - mano mintis nutraukė Do.
-Mmm?
-Susilaužyti abi rankas. Bloga idėja.
-Bet įdomi pripažink,-kilstelėjau antakį.
-Niekad.
-Judu tuoj pat atsiprašykit ir paaiškinkit kodėl trenk...
-Nes pats sakei, kad jie idiotai, - nutraukiau lyderį.
-Alisia...,-bandė kalbėt Yeol.
-Prašyčiau savo lūpomis neminėti mano vardo.
-Mes susituoksime už savaitės jau susitariau su abiejų vadybininkais,-bejausmiu balsu kalbėjo vaikinas.
-Nežinau apie ką kalbi Park Chanyeol, bet gali būti tikras, kad aš tose vestuvėse nepasirodysiu.
-Tu pati sakei...
-Manai, kad vestuvės su tavimi ir penkeri metai tavo buvimo šalia, be jokių jausmų padės išpirkti kaltę? Tada tu esi durnesnis nei aš maniau. Paklausyk manęs Chanyeol man tavęs nebereike. Nereike nei tavo apgailestavimo, nei kaltės jausmo. Mano gyvenimas nesibaige tavimi tad tą santuoką gali susikišti kur tau...
Mano telefono skambėjimas privertė mane užtilti. Iškėlusi ranką perbraukiau per ekraną.
-Įdėmiai tavęs klausau Monrey.
-Vestuvės. Rimtai Alisia vestuvės ir ne su betkuo, o su pačiu Park Chanyeol. Tu nori kad tavo sesuo mane nužudytų, nes aš dar noriu gyventi...
-Kvėpuok nebūs jokių vestuvių.
-Tai jau spaudoje, tad mano mieloji atlikėja kurios karsta jau užsakiau. Po savaitės tu susituoksi nori to ar ne. Alisia kas tau šovė į galvą?!??!? Kodėl sutikai kai jis tave taip įskaudino.
-Tai buvo mano mintis...
-Kodėl aš nesistebiu??!?
-Nagi tiesiog atšaukim tai kaip visad ir viskas, - pavarčiau akis.
-Šis kartas ne kaip visi Lisia. Visas pasaulis žino, kad jūs susižadėjot Park Chanyeol tai paskelbė savo instagrame. Nebėra kelio atgal. Aš norėčiau kad viskas būtų kitaip. Atsiprašau Alisia...
-Tai tik kvaila santuoką, - sumurmėjau.
-Ar tau viskas bus gerai?
-Monrey velniop jį aš susitvarkysiu su tuo. Jis nori šios santuokos tebūnie pats bus nelaimingas...
-Tu vis dar jį myli...
-Neįdomu. Ate ate.
Neleidau daugiau niekk jam sakyti nutraukdama pokalbį. Su dirbtina plačia šypsena pažvelgiau į visus čia susirinkusius jų akys buvo įsmigusios į mane. Jaučiausi kaip koks žiurkėnas į kurį visi žvelgė. Pavarčiusi akis tariau.
-Park Chanyeol sveikinu tu gausi savo išsvajotas vestuves, bet dabar viską ir paaiškink savo draugams, pasauliui ir visiems kitiems, nes po velnių tu pasirašei mirties nuosprendį. Per tuos penkerius metus kentėsi ir gailesies.
-To aš nusipelniau, - sumurmėjo jis.
-Bet aš to nenusipelniau idiote.
Piktai mestelėjus pakilau nuo virtuvės kėdės ir jau ruošiausi pasišalinti iš jos kai to giganto ranka sulaikė mane. Nužvelgiau rudaplaukį žudančiu žvilgsniu. Nekreipdamas dėmesio į mano grasinanti žvilgsnį vaikinas paėmė mano kairę ranką ir jau kitą akimirką jaučiau ant bevardžio piršto šalta metalą. Nuleidusi akis susiraukiau.
-Jis priklausė mano močiutei.