Mystery - Alisia Hope Kwon

16 - Min-Ken

Grįžau į savo vietą. Atsirėmusi į atlošą užmerkiau akis ir laukiau kol visas sąmyšis pasidarys dar didesnis ir renginys kurio laukė visi bus atidarytas. Šiame festivalyje kuris yra skirtas aukoti benamems vaikams pasirodo begalo daug atlikėju. Taip pat jis vyksta trijuose skirtinguose šalyse , kadangi tai mano pirmi metai pasirodant jame gyvai , nusprendžiau dalyvauti tik viename iš jų , kad ir kaip man patinka , tai jog pinigai tikrai nukeliauja vaikams.

Po to kai žmonės pamatė , kaip atrodau sulaukiau dauk kvietimu dalyvauti renginiuose , laidose , interviu ir visur kitur kur nejaučiau jokio malonumo rodytis. Žinau , kad tokie dalykai skatino populiarumą , bet nenorėjau dėl to keltis 6h ryto ir važiuoti į kitą miesto galą tik dėl 30 minučiu interviu. Aš geriau liksiu lovoje ir leisiu sau tinginiauti. Vis dėl to populiarumas nėra viskas žmogaus gyvenime. Kartais gailiuosi , jog nusprendžiau tapti dainininkė , bet... Tai – dainavimas padėjo man išgyventi didžiausius sunkumus...

Ahhh užteks galvoti apie tokius rimtus dalykus. Pakeisti to nebegaliu esu populiari , žmonės gatvėje mane atpažysta , tad tenka su tuo susitaikyti. Atsidususi pramerkiau akis ir tapačia akimirką riktelėjau. Stryktelėjau nuo kėdės , nežinau kaip bet suveikus kažkokiai juodajai magijai užkliuvau už savo pačios koju ir parvirtau tuo pačiu nuversdama ir kėdę. Gulėjau ant grindų sukandusi dantis. Vaikinas kuris klūpojo prie manęs dabar stovėjo išplėtęs akis. giliai kvėpuodama atsisėdau. Stengiausi nepakelti akių į tą menkystą. Nesitikėjau jo gyvenime sutikti. Paskutinį karta kai mačiau Min – Ken sakiau jam , kad nudėsiu jį , jai jis drįs dar kart pasirodyt mano akyse , gaila , kad mano ranka sužeista.

Piktai atsidususi jau norėjau atsistoti , kai prieš mane atsirado ištiesta ranka. Sukandusi dantis pakėliau akis į rankos savininka. Tai buvo tas pats vaikinas kuris atsiprašė manęs , jog taip anksti mane pakėlė savo skambučiu. Šalia jo stovėjo BTS grupės lyderis RM. Vaikinai rimtais veidais žvelgė į mane. Šyptelėjusi puse lūpos suėmiau jo ranką ir pakilau. RM uždėjo ant manp pečių švarkelį kuris taip pat nukrito man stryktelėjus.

-Ar viskas gerai?,-pasiteiravo.

-Taip,-ramei atsakiau.

Vaikinų akys nukrypo prie juodaplaukio kuris primerkęs akis stebėjo mane. Pasitvarkiusi švarkelį ir plakus nustačiau savo „Ice Quen" veido išraišką ir pažvelgiau į Min – Ken.

-Kaip matau įsigijai naujų gerbėju,-mestelėjo vaikinas.

-Min – Ken. Apsimesčiau jog tavęs nepažystu dėja tokios personos , kaip tu neįmanoma lengvai ištrinti iš atminties. Vis dėl to juk tau turiu dėkoti už tai jog mane paliko.

-Nagi tai tebuvo nekaltas melas. Aš nekaltas , kad jūsų „Meilė" nebuvo tokia stipri , kaip tu tikėjeisi. Aš tik tau įrodžiau , kad jis tavęs nevertas mažute.

Nesijuokiau beviltišku juoku. Nusiėmiau švarkelį nuo pečių ir įgrudau jį Jin į rankas. Atsisukau į Min su plačia šypsena veide. Vaikinui nespėjus sureaguoti mano kumštis susidūrė su jo nosimi. Juodaplaukis suėmė už jos išleisdamas keiksmų laviną. Pažvelgiau į dešinės rankos krumplius kurie buvo paraude. Šyptelėjusi pakėliau bejausmes akis į vaikiną kuris beveik verkė susiėmęs už kraujuojančios nosies.

-Kitą kart prieš kalbėdamas su manim pagalvok keturis kartus. Nepamiršk ką aš tau buvau pažadėjusi. Aš savo pažadų nelaužau.

-Kalė,-išspjovė vaikinas.

-Pakartok , tai dar kart ir liksi be poros danktų.

Nustebau ,kai suvokiau , kad tie žodžiai buvo ne mano. Atsisukau į grąsinimo savininką. Tai buvo Do. Taip Do vaikinas kuris atnešė man sulčiu buteliuką. Žvelgiau į jį sutrikusi. Prie jo stovėjo Suho ir Sehun. Visa trijulė sustojo prie pat manęs prisijungdami prie RM ir Jin. Nežinau kodėl , bet tai vertė mane jaustis nejaukei. Už manęs stovėjo 5 man visai nepažystami vaikinai kurie buvo aiškiai pasiryžę ginti mane , nors aš pati trenkiau Min-Ken.

-Čia tavo meilužiai? Jau su visais jai dulkinai....

Min sulaukė dar vieno smūgio tik šį kart jis buvo į skruostikaulį. Vaikinas neišlaikė pusiausvyros ir parvirto. Stebėjau jį išplėtusi akis ir sustingusi. Mano akys buvo susmigusios į Do profilį. Vaikinas atrodė visiškai ramus , kai apžiūrinėjo savo ranką lyg niekur nieko. Kažkas smarkei suspaudė krūtinę. Žinojau kas tai buvo ir žinojau , kad turiu kuo greičiau dingti iš čia. Reikėjo pasislėpti. Apsisukusi ant kulno pagriebiau savo švarkelį iš Jin ir nieko nelaukusi nuskuodžiau ten kur turėjo būti mažiausiai žmonių. Jutau į mane įsmeigtas akis įpatingai tada , kai skruostais ritosi ašaros. Po velnių jos visai ne laiku.

Susmukau kampe. Aplink mane nebuvo jokių žmonių. Iš tolo girdėjau verdanti šurmulį ir besiruošiančius atlikėjus. Atsisėdusi kampe nuleidau galvą leisdama ašaroms kristi ant sijono. Rankas susidėjau ant kėlėnų ir laukiau...laukiau kol nurimsiu. Tą akimirką kai Jin ir RM pasirodė , kai prie jų prisijungė Do , Suho ir Sehun ir galiausiai , kai Do užstojo mane. Tą akimirką pasijutau lyg turėčiau daugiau žmonių kuriems rupiu , be savo sesers ir vadybininko šeimos. Pasijutau lyg turėdama vyrenųjų broliu kurie buvo pasiryžę ginti savo seserį. Tai suspaudė mano širdį... Ir privertė pravirkti. Nenorėjau , kad žmones matyti mane tokia , nenorėjau , jog jie žinotu , kad aš galiu verkti , bet žinojau , kad nieko nebepakeisiu įpatingai kai tai matė gan didelė dalis atlikėju.

Praėjo geros 30 minučių , kai mano telefonas suskambo. Išsitraukusį jį pažvelgiau į Monrey žinutę. Vadybininkas pranešė , jog man reikės lipti ant scenos už 10 minučių , tad būtų gerai jai grįščiau. Atsidususi nusivaliau skruostus ir pakilau. Pasitvarkiau plaukus. Užsimečiau švarkelį. Judėjau triukšmo link ir visai nesidžiaugiau tuom. Mačiau savo atspindį keliuose stikliniuose paviršiuose. Plaukai šiek tiek susivėle , akys patinusios ir kiek paraudusios. Makiažo nelike. Mintyse prakeikusi savo žengiau į minę. Buvo likusios 5 minutės , kai jau stovėjau prie Monrey. Vadybininkas nieko netaręs padavė man vandens buteliuką ir leido darbuotojams uždėti man mikrofoną.

-Man pradeda pirštis mintis , jog geriause bus jai tave uždarysiu namie ir neleisiu bendrauti su žmonėm,-mestelėjo Monrey žvelgdamas kažkur į minia.

-Aš tiesiog nesitikėjau , jog jie mane gins...,-sumurmėjau.

-Palauk. Tu apsiverkei , nes tie penki vaikinai stojo tavęs ginti??? Aš maniau , nes Min-Ken pasirodė.

-Tas šudvabalis nesulauktu mano ašaru , net jai jį degintu gyvą mano pačios akyse.

-Aliasia tu esi pati keisčiause panelę kure aš pažystu.

-Tai tik dėl to , nes tu be manęs , savo žmonos ir dukrelės nepažysti daugiau nei vienos merginos.

Parodžiusi liežuvį Monrey žengiau į sceną. Susirinkusieji pradėjo skleisti neįtikėtiną triukšmą. Šypsodamasi mojau jiems. Pasisveikinusi ir prisistačiusi nusimečiau švarkelį nuo pečių ir pasiruošiau pasirodymui. Į sceną išbėgo mano šokėjai. Šypsodamasi dainavau ir šokau taip stengiausi dar labiau nesusižeisti. Atlikusi dvi dainas atsistojau scenos viduryje. Viena iš darbuotoju atnešė man atsukta vandens buteliuką , padėkojusi paėmiau jį. Pasitvarkiusi plaukus nužvelgiau visus susirinkusiuosius.

-Wow niekad nemaniau , kad stovėsiu prieš tokia didelę minia. Warrior's smagu jus matyti ir visus čia susirinkusius. Nuostabu , kad susirinkot palaikyti savo atlikėju ir paaukoti vaikams...

Ausis pasiekė neaiškus skandavimas. Sutrikusi išsiėmiau vieną ausinę , kad aiškiau girdėčiau.

-Mano ranka?

Pasidomėjau tikėdamasi , kad teisingai išgirdau skandavima. Merginos lyg vienu balsu suriko „Taip".

-Netyčia susilaužiau riešą. Nieko rimto pasveiksiu. Warrior's atsiprašau , jog pasirodžiau ne pačios geriausios formos. Žinau , kad mano akys paraudusios ir patinusios , jog mano veidas be makiažo , o plaukai susivėlę. Atvykau atrodydama geriau , bet...,-Šyptelėjau ir užverčiau akis į viršų,- Tikriausiai pirmą kart per visą savo gyvenimą noriu atsiprašyti.,-pažvelgiau į minę,-Noriu atsiprašyti penkių vaikinų Jin , RM, Suho , Sehun ir labiausiai Do. Atsiprašau už tai kad įvėliau jus į tai kas nutiko užkuliuoses įpatingai tavęs Do ir tuo pačiu tau noriu padėkoti už tai ką padarei. Vaikinai jūs esat pirmieji kurie drįso ginti mane , net nepažinodami manęs. Ačiū jums.