Mystery - Alisia Hope Kwon

14 - Kiss time.

Man bedeginant vaikiną pragaro liepsnose prie mūsų pribėgo jo lyderis. Rudaplaukis sukryžiaves rankas žvelgė tai į mane tai į savo grupės narį. Šalia stovinčio automobilio durelės atsidarė ir iš jo išlipo mano vadybininkas. Vyriškis atsidusęs priėjo prie manęs. Atsitūpes pažvelgė tai į mane tai į Chanyeol.

-Kada man pradėti ieškoti jūsų lavonu?,-rimtai paklausė jis.

-Jis šianakt buvo mano senam name norėjo mane nudėti,-mestelėjau.

-O tu apie jo mirtį man kalbi jau pora metu kas kart kai pervarksti,-atsakė man Monrey.

-Ar tu neturėtum saugot mano paslapčiu?,-susiraukus pažvelgiau į vadybininką.

-O ar tu neturėtum neapsunkinti man darbo?

-Dabar aš nekalta , tai Chanyeol puolė prie manęs!

-Jis tave tik apkabino.

-O tai dar blogiau,-sumurmėjau.

-Chanyeol atsiprašyk Alisiasios,-griežtai tarė Suho.

-Bet...

-Atsiprašyk jos arba gali pamiršti apie nauja gitarą,-dar griežčiau tarė rudaplaukis.

-Atsiprašau.

-Alisia,-griežtai tarė Monrey.

-Atsiprašau.

Jaučiausi kaip mažas vaikas. Manau Yeol taip pat jautėsi , kaip vaikas. Susiraukusi pažvelgiau į vaikiną kuris taip pat žvelgė į mane. Nieko daugiau netarusi pakilau nuo asfalto ir patraukiau į savo vietą mašinoje. Suho ir Yeol taip pat pasišalino iš įvykio vietos. Susiraukusi įlipau į automobilį. Užsisegusi saugos diržą žvelgiau pro langą į netoliese esančius medžius.

Pagaliau pajudėjus iš vietos įsitaisiau patogiau. Monrey pranešė , kad paliks mane studijoj , o pats su Me-Chan važiuos namo. Nieko jam neatsakiusi tiesiog linktelėjo. Iš kuprinės išsitraukiau lapus ir pradėjau mokytis dainos žodžius kuriuos jau ir taip mokėjau. Man reikėjo nukreipti savo mintis kažkur kitur. Nenorėjau galvoti apie tą dideli goblina kuris kesinosi mane pabūčiuoti. Jis gal vis dar girtas. Sukandusi dantis permečiau akimis tekstą. Šia dainą parašiau prieš mėnesį , bet vis dar jos neįrašėme , nes kažkas neturėjo noro važiuoti į studija kurioje teks susitikti su žmonėm ir aiškinti jiems kas aš toke. Taip taip net studijos darbuotojai nežinojo jog aš Mystery jie visad manydavo , kad tesu kylantis talentas. Tokie buvo vadybos norai ir man tai nemaišė.

Kaip ir sakė vadybininkas jis paliko mane prie studijos durų. Papūtusi lūpas įėjau į vidu. Ausyse buvo ausinukai. Ant galvos kaip įprastai juoda kepurė , kaip ir veido kaukė. Dėdama koja už kojos nupėdinau prie lifto. Įėjusi į jį atsirėmiau į sieną ir užmerkiau akis. pirštais mušiau muzikos ritmą kuri grojo per ausinukus. Liftas buvo sustojes dar dviejuose aukštuose tad dabar jame nebebuvau viena. Nepatenkinta atsitraukiau nuo sienos ir atmerkiau akis. pažvelgiau kelintam aukšte esam. Liko dar keturi aukštai. Keli vaikinai ir merginos stovintys lifte keistai mane nužvelgė. Tikriausiai dėl to , nes vis dar buvau su kepure ir kauke. Pavarčiusi akis nusiėmiau savo maskuote. Pasitvarkiau kiek susivėlusius plaukus ir palikau liftą vos tik durys atsivėrė.

Pažvelgiau į laikrodį ant riešo. Įrašu studija jau turėjo būti laisva. Buvau susitarusi , jog šiandienai ji būtu užleista man. Nemėgau , kai kas nors įrašinėdavo mano muzika. Visad viską dariau viena , nors tai ir nebuvo gerai , bet man tai patiko. Priėjusi prie patalpot atrakinau duris su raktu kurį visad turėjau ir įėjau vidun vėl užrakindama duris. Sujunginėjusi šviesas nusirengiau ir patogiai įsitaisiau prie pulto.

Buvo praėjusios mažiausiai 5h nuo tada , kai atėjau į studija , kai garsus beldimas atitraukė mane nuo darbo. Laikydama popierius rankoje , o burnoje pieštuką priėjau prie durų. Atrakinau jas išspjovusi pieštuką pataisiau dainos žodžius ir tik tada pakėliau akis į svečia pasirodžiusi mano darbo laiku. Tai buvo man nematyti žmones. Kilstelėjau antakį.