Mystery - Alisia Hope Kwon

36 - Letter

„Alisia

Neketinu tau meluoti. Viską ką prieš tai tau sakiau buvo tiesa tuos trejus metus nemylėjau tavęs. Mano akyse tu buvai tik mergina kuri visad sekiodavo mane ir paklusdavo kiekvienam mano paliepimui , kuri vykdydavo visus mano norus , kad ir kokie neįgyvendinami jie būdavo. Trejus metus mano akyse tu nebuvai nei mergina , nei žmogus... Tik tuščia vieta – tarnaitė nieko nesiskirianti nuo kitų kurios buvo su manimi. Trejus metus...

Bet viskas pasikeitė. Mes buvome trejus metus ir du mėnesius. Viskas pasikeitė tą akimirką , kai užstojai mane. Kai neleidai kitiems žaloti manęs , tik tada supratau kokia svarbi man esi. Lisia žinau , kad mano žodžiai tau jau seniai nieko nebereiškia todėl viską noriu sudėti į šį laišką noriu tau pasakyti viską ko negaliu pasakyti žiūrėdamas tau į akis nes aš sumautas idiotas , kaip tu ir sakei.

Du mėnesius mylėjau tave. Žvelgdamas į tave mačiau mažą fėja kuri šokinėjo aplink ir krėtė išdaigas norėdama mane pralinksminti , paguosti... Tada suvokiau kokia didelia gyvenimo dalimi tu man tapai. Norėjau tau padovanoti menulį , fėjas , drugelius ir visas pasaulio lelijas tik , kad pamatyčiau tą nuostabią šypseną tavo akyse. Visa tai suvokiau per vėlai... Abu žinome , kas buvo per tuos du paskutinius mūsų mėnesius , kai galėjau tave vadinti savo mergina. Tavo akyse nebebuvo tos gyvenimo ugnelės kuria visad galėdavau matyti. Nebebuvai tapati mergina kuria pažinojau tuos tris metus... Atrodė , jog per mane praradai visą norą gyventi , bet.... Nėra jokių „bet" aš atėmiau iš tavęs tą ugnelę , nes aš nesugebėjau tavęs branginti.

Stengiausi prigaivinti tave kitam gyvenimui , bet man nepavyko... Žinome kas buvo po to. Man vis dar sunku patikėti , jog tai kas įvyko tarp tavęs ir mano draugo buvo netiesa , nes viskas atrodė per daug tikra , tad nebežinau kuom tikėti tavimi ar juo. Norėčiau atsukti laiką atgal ir visą išsiaiškinti tuo metu , kai viskas įvyko , bet to padaryti negaliu , kaip ir negaliu vėl susigrąžinti tavęs. Norėčiau , kad vėl būtum mano , kad vėl galėčiau priglausti tave prie savęs ir drąsiai pasakyti , jog tu esi mano mergina , bet to padaryti nebegaliu ir negalėsiu , nes viskas ką tau atnešiau tai tik skausmą.

Norėčiau išbraukti visus tuos metus kuriuos praleidai su manimi tau iš atminties , bet vėl negaliu to padaryti. Bet galiu priversti tave norėti vėl gyventi , vėl patirti meile ir tą džiaugsmą kurio esi verta. Lisia mačiau , kaip tu žiūri į Baekhyun , kaip jūs gerai sutariat vienas su kitu. Jis yra geras vaikinas kokio tu esi verta. Mieloji Alisia aš pasirūpinsiu , kad tu ir Baekhyun būtumėt kartu , kad su juo patirtum tą laimę kurios nesuteikiau tau. Pasirūpinsiu ,kad jis nenuskriaustu tavęs , kad visad būtu šalia , kai tau reikės paguodos ir meilės.

Kviečiu tave Baehyun vardu į pasimatymą 28 šio mėnesio dieną 6PM „Kvenju" kavinėje. Pasirūpinsiu , jog ten pasirodytu ir Baekhyun. Aš noriu , jog jūs būtumėt laimingi , jog tavo akyse daugiau niekad nebebūtu liūdesio ir ašarų kurios dažnai pasirodydavo , kai būdavai su manimi. Galvok , kad ši dovana nuo Baekhyun jūsų pažinties progą. Tas vaikinas nedrįs pakelti rankos prieš tave , nedrįs įskaudinti tavęs...."

Numečiau popieriaus lapus ant lovos. Žvelgiau į juos bandydama sudelioti savo mintis. Ar tas vaikinas juokauja? Aš Baekhyun?!!! Kada jis spėjo susitrenkti savo niekam tikusią makaule. Piktai pakilus nuo lovos griebiau telefoną. Drebančiom iš pykčio rankom surinkau Yeol telefono numerį. Vaikinas atsiliepė tik po ketvirto karto. Neleidusi jam pradėti kalbėti prakalbau pirma.

-Tu niekam tikęs gigante kada po velnių spėjai susitrenkti savo sumautą galvą?!!!! Ar tau tiesiog su rega negerai gal tave pas akių daktarą užrašyti????

-Kkkas nutiko?,-sumurmėjo Yeol sutrikęs.

-Kas nutiko??? Aš sukišiu tą laišką tau į burną ir priversiu jį suvalgyti jai tu man dar kart pasakysi , kad aš ir Byun Baekhyun turėtumem būti kartu. Paklausyk Yoda mano gyvenimas ne tavo problema išdrįsk dar kart kištis į jį ir tu liksi nevaisingas ir aš nejuokauju.

-Jai tau netinka Beak tada galiu pasikalbėti su Suho jis taip...

-Ar tu tikrai toks kvailas Yoda?!!!,-tvardžiausi nesviedusi telefono į sieną.

-Aš tik noriu , kad tu vėl būtum laiminga...,-liūdnai sumurmėjo vaikinas.

-Jai manai , kad kažkoks man nežinomas ir nepažystamas vaikinas sugebės padaryti mane laiminga tada tu tikrai taip niekad manęs ir nepažinojai Park Chanyeol.

-Tau tereikia vėl iš naujo pamilti ir tu...

-Po velnių man pirmiausia reikėtu nustoti mylėti tave , kad galėčiau pamilti kažką kitą. Ar tu tikrai toks bukas , kaip ir atrodai nejau po velnių nesupranti , jog aš vis dar myliu tave. Bet nesiruošiu šį karta leisti savo jausmams manęs pražudyti. Yoda nors vis dar ir bemyliu tave nesiruošiu vėl aklai sekioti tavęs ir stengtis dėl tavęs. Norėjai grąžinti tapačia gyvasti kuri buvo mano akyse prieš mums pradedant būti kartu – tai paklausyk mano patarimo ir nebebandyk , nes viską tik pabloginsi...

Nelaukusi vaikino atsakymo baigiau pokalbį. Numetusi telefoną ant naktinio staliuko užmerkiau akis. Tvardžiausi nepradėjusi rėkti ant viso buto. Giliai įkvėpusi ir iškvėpusi sumečiau viską į dėžutę ir pakišau ją po lova dabar mažiausiai norėjau galvoti apie tą kvailą Yoda kuris nesupranta kas dedasi pasauly.

Šiek tiek apraminusi nervus nupėdinau į svetainę kur radau savo jaunėlę įsitaisiuse ant sofos ir žiūrinčia „The Grinch". Šyptelėjau , kai ji ištiesė viena iš puodeliu kuriuos laikė rankoje. Pagriebusi jį nieko nesakiau tiesiog atsisėdau šalia ir apklojau mus pledu. Buvom jau įpusėjusios filmą , kai pajutau jog mano akys merkiasi. Spėjau padėti puodelį ant staliuko , patogiau įsitaisiau leisdama jaunėlės galvai nukristi ant mano koju. Nusiteikusi nepatogiam miegui užmerkiau akis.

Tas įkyrus garsas kurį mes vadinam durų skambučiu – jis privertė mane pabusti iš savo sapnų karalystes apie žmonių kontrabanda... Pramerkusi akis pažvelgiau į jaunėlė kuri taip pat jau buvo pabudusi. Pasitryniau akis. Šiaip ne taip pakilau nuo sofos ir nušliaužiau prie durų. Suvedusi kodą nepatenkinta atvėriau baltas duris. Tikriausiai prieš mane stovintis vaikinas galėjo iš mano išraiškos pamatyti , jog esu labai nepatenkinta jį matydama čia prieš savo buto duris su gėlių puokštę , susivėlusiais plaukais ir aiškiai išsigandusiom akim.

-Ko?,-suurzgiau.

-Ar... Ar Xium-Lee vis dar čia?,-kiek išsigandęs prakalbo Baekhyun.

-Eee raganą čia pas tave , ne pas mane!!!

Surikau atsitraukusi nuo durų ir leisdama vaikinui užeiti į vidų. Net nepažvelgusi atgal nupėdinau į savo kambarį burbėdama dėl durų skambučio kurį reiktų atjungti , nes jis jau per dažna skamba , kai aš miegu. Pro mane praėjo visa apsimiegojusi jaunėle. Pavėliau jos plaukus ir įlindau į savo kambarį už savęs uždarydama duris. Tikėjausi , jog kambaryje galėsiu pabūti tyloj ir niekas man netrukdys toliau eiti meigoti , bet suskambėjas telefonas pranašavo ką kitą. Priėjusi prie to velnio prietaiso paėmiau atrakinau jį. Tai buvo pranešimas nuo vadybininko. Be ilgo moralo apie tai jog visai nesisaugau dar buvo ir pridėta , tai jog už 3h turiu dalyvauti „Hello counselor" laidoje kartu su ne bet kuo kitu , bet su Yoda , Kai ir Suho. Ahh nusimato labai nuostabi laida tikrai nuostabi....