Mystery - Alisia Hope Kwon

4 - Not my problem

Suraukusi nosi , kaip įprastai pakilau iš savo vietos ir patraukiau vadybininko link kuris jau leidosi nuo parengtos pakylos. Pribėgusi prie jo įsikabinau į marškinių nugara , kad nepaklysčiau. Mažiausiai norėjau būti palikta tarp paparacu kurie tik ir nori mane suryti. Niekad nesupratau koke prasmė rašyti straipsnius apie „žvaigždes" nejau žmonių gyvenimai tokie nuobodus , jog jie daugiau nieko neveike tik skaito ką veike geriau uždirbantys žmones.

Kai šiaip ne taip ištrūkome į viešbučio vestibiuli lengviau atsikvėpiau. Paleidosi suglamžitus vadybininko marškinius atsistojau šalia jo. Buvau nutaisiusi rimta veidą , o jai atvirai tai tiesiog bandžiau įžiūrėti kas dedasi lauke , nes be lešiu ar akiniu sunkei matau. Bet , kaip ten sako „rimti kentai akiniu nenešioja". O jai nemeluojant , tai nepamenu kur juos pasidėjau, žinau kad kažkur bute yra 7 poros akinių ir nesuskaičiuojama porų lešiu.

-Vėl neįsidėjai lešiu,-lyg skaitydamas mano mintis prakalbo Monrey.

-Nepamenu kur juos pasidėjau,-gūžtelėjau pečiais.

-Tokoj jaunystėj jau sklerozė , kas bus kai pasensi?

-Būsiu gražesnė nei tu.

Parodžiusi jam liežuvį pasileidau durų link. Girdėjau , kaip jis šauke mane grąsindamas , kad lieps eiti pėsčiom namo. Juokdamasi sustojau prie durų laukdama kol mane pasivys apsaugos darbuotojai. Kažkaip nesinorėjo eiti į lauką , kai ten pilna paparacu kurie tik ir tykoja savo grobio. Jie kaip kokie nepasotinami rykliai.

Monrey sustojo kelis metrus nuo durų ir sukryžiavas rankas žvelgė į mane laukdamas kol atsiprašysiu. Suraukusi nosį stovėjau pasiryžusi neatsiprašyti jo , nes Kwon niekad neatsiprašo , todėl visi ir mano kad mes nemandagios. Monrey papurtė galvą ir pasiduodamas priėjo prie manęs. Švelniai trenkęs man per kaktą tarė:

-Jai taip raukysies , kai pasensi atrodysi baisesnė nei tavo močiutė.

-Vis tiek mano Warrior's mane mylės,-susiraukiau.

-Gerai , kad priminei. Alisia kadangi dabar jau pasirodei viešumoje ,tai turi paaiškinti kodėl tavo fanės vadinasi Warrior's žiniasklaidai tai bus idomu ir būtų geriau jai tu pati tai paaiškintu jiems nespėjus prikurti jokių istoriju.

Linktelėjusi ištraukiau telefoną iš galinės džinsų kišenės. Pasijungusi savo spotyfi susiradau savo dainą pavadinimų Hopeful. Padariusi screanshota įkėliau nuotrauką į instagramą ir pradėjau rašyti ilgą tekstą. „Tikriausiai visiems idomu kodėl aš nusprendžiau savo fanes vadinti Warrior's dar tada kai nebuvau labai gerai žinoma buvo viena mergina kuri visad klausėsi mano dainų. Vieną diena nusprendžiau atvykti pas ją į mokyklą ir pasikalbėti – paklausti kodėl ji manimi domisi , jai aš nesu populeri , kodėl ji klausosi mano muzikos. Kaip ir sakiau atvykau pas ją ir tai ką ten pamačiau mane šokiravo. Ji mokykloje patyrė dideles patyčias. Iš jos tyčiojosi dėl muzikos skonio dėl , dėl to kaip ji atrodo , dėl jos socialinės padėties. Man priėjus su ja pasikalbėti ir paklausus kodėl ji tiesiog nenustoja manęs klausytis , tada nebereiktu patirti patyčiu dėl to ji man atsakė „Jai pasiduosiu jie laimės , jei leisiu jiems laimėti jie manys , kad gali taip elgtis ir su kitais. Tavo muzika padarė mane kovotoja , tavo dainos mane įkvėpė būti kovotoja , tad iki kol tu kuris iki tol būsiu kovotoja." Dėl tų žodžiu ir nusprendžiau jus vadinti Warrior's , nes jūs nepasiduodat , jūs esat mano stiprybė , o aš jūsų ir aš ginsius jus nuo visų kurie drįs jus įžeisti , net jai tai bus ir išsipusčiusios žvaigdutės. Niekas neturi teisės tyčiotis iš kitų."

Atsisėdusi į mašiną užsisegiau saugos diržą ir patogiau įsitaisiau. Norėjau valgyt ir miegot tada vėl valgyt nebuvau nusiteikusi šiandien bendrauti su žmonėm , bet spėju neturiu pasirinkimo , nes Monrey žvelgė į mane primerktom akim kas reiškė , jog jis manęs dar net nesiruošė vešti namo. Pavarčiusi akis užsidėjau saulės akinius ir nusisukau į langą. Niekad nenorėjau būti garse , o kai tokia tapau saugojaus , kad žmones nepamatytu mano veido. Nemėgstu , kai esu suvaržyta negaliu pakęsti , to jog negaliu ramei išeiti į gatvę , tai erzina , nes tai yra savotiškas žmogaus laisvės apribojimas , bet tikriausiai turėsiu kažkaip prie to prisitaikyti.