Mystery - Alisia Hope Kwon

32 - Confused

Įjungusi telefoną nusiteikiau jog sulauksiu begalės žinučų. Tad nustebau , kai to nesulaukiau. Tebuvo keli praleisti skambučiai nuo Suho tada vienas pranešimas nuo Monrey ir nuo Chanyeol. Pirmiausia atidariau giganto žinute , nes ją buvau gavusi šiandien ryte.

Park Chanyeol: „Pranešiau spaudai , jog mūsų vestuvės atšauktos , nes per daug paskubėjom buvom apimti laimės , jog vėl susitikimo po tiek metų. Visi mano , kad sprendimas buvo mūsų abiejų , tad niekas neturėtu kaltinti tavęs."

Neatsakiau į vaikino žinutę atidariau savo vadybininko pranešimą ir iš nuostabos vos neišmečiau telefono. Jo pranešime buvo nuotraukos iš vakar vakaro , kaip Kai mane užpuolė ir nuoroda su straipsniu. Taip žinau aš esu beširdis padaras kuriam iš ties niekas nerūpi apart sesers ir vadybininko bei jo šeimos , bet po velnių aš nenoriu , kad tų vaikinų karjera žlugtu dėl to nes tas idiotas padaugino. Pavarčiusi akis atsisėdau ant lovos ir atvėriau straipsnį kuriame buvo gan padrikai surašyta tai kas vakar įvyko. Pagal autore Kai mane užpuolė , nes jis nebegalėjo sutvardyti savo jausmų man... greit atidariau savo instagramą. Nieko nelaukusi susiradau internete Kim Jongin nuotrauką ir įkėliau ją su gan ilgu prierašu.

„Taip tai tiesa vakar vakare aš buavu užpulta. Taip tiesa , jog mano ir Park Chanyeol vestuvės buvo atšauktos ,bet tai neturi nieko bendro su tuo kas įvyko vakar. Leiskite man papasakoti kas išties įvyko vakar vakare. Aš grįžau po šokiu treniruotės vairuotojas mane paleido prie vartų kadangi mano namo apsauga nebuvo tokia gera į mano namus sugebėjo pakliūti pašalinis žmogus. Man einant link namų jis mane užpuolė. Vaikinas kalbėjo man apie tai , kaip jis mane myli ir kaip mes būsime laimingi kartu , jog aš pagimdysiu jam vaiką ir visas mano turtas bus jo. Tą akimirką , kai tas vaikinas suplėšė mano megstuką prie mūsų pasirodė Kim Jongin. Vaikinas buvo atvykęs su Chanyeol ir Do norėdami pažiūrėti , kaip aš laikausi po mūsų su Chanyeol sprendimo apie vestuves. Visa tiesa ta , kad Kai mane išgelbėjo jis trenkė tam vaikinui ir pasirūpino , kad policija juo pasirūpintu kol tuo metu Do mane nuvežė į viešbutį. Tad tose nuotraukose ne Kim Jongin man skaudu jus nuvilti , bet tas vaikinas niekad nėra manęs nuskriaudęs. Kad ir kaip sunku man pripažinti , bet jis mane išgelbėjo. Tai žeidžia mano savigarbą , bet tokia ta baisi tiesa."

Užrakinusi telefoną apsižvalgiau aplink kambarį. Ką daryti toliau? Nebeturiu namų. Taip pat manęs nebelauke vestuvės. Pažvelgiau į savo kaire ranką ant kurios bevardžio piršto buvo Yeol močiutės žiedas. Tikriausiai reiktu jam jį gražinti. Atsidususi jau norėjau pakilti , kai telefonas suskambėjo. Paėmiau jį nuo lovos tai buvo žinutė nuo Kai. Atidariau ją.

Kim Jongin: „Ačiū"

Tai tebuvo vienas vienintelis žodis , bet jis atrodė gan nuoširdus. Pavarčiusi akis pasiėmiau savo daiktus ir apleidau kambarį. Žinojau , kad reikia kažkur dėtis negaliu gyventi viešbutį ir man reikia veiklos ,t ad nusprendžiau grįžti į savo sudegusius namus vis dėl to ten buvo sudegusi tik virtuve , o jas betkokiu atveju retai naudojausi.

Įžengiau į savo butą. Nustebau jog jame nebebuvo jausti dūmų kvapo. Butas skendėjo tyloje. Numečiau daiktus prie spintelės ir nupėdinau pažiūrėti , kaip laikosi ta nelemta virtuvė. Kilstelėjau antakį įžengusi į ją. Ji buvo sutvarkyta. Sukandau dantis mintyse keikdama savo vadybininką. Apsižvalgiau aplink vieta kuri buvo mano tikrieji namai. Tada mano telefonas suskambėjo dar kart. Pavarčiusi akis išsitraukiau jį iš galinės džinsų kišenės. Tai buvo dar vienas pranešimas , bet jis buvo parašytas į „Exo Home" susirašinėjima tikriausiai turėčiau jį palikti vis dėl to nebegyvenu su jais.

Exo lyderis: „Alisia ar turi kur apsistoti jai ne žinau vietą kur galėtum ramiai pagyventi mes tau netrukdysim."

Alisia Kwon: „ Dėkoju , bet nereikia grįžau į savo butą atrodo jis jau seniausiai sutvarkytas. Yoda man reikia su tavimi susitikti , kad atiduočiau žiedą."

Yoda:" Būsiu pas tave už pusvalandžio su manim Kai."

Alisia Kwon: „Pasiimkit ir Do arba Baek , nes sorry , bet du vaikinai kurie manęs negali pakęsti mano namuose kurie yra katik sutvarkyti... Ne dėkoju."

Xiumin: „Aš kartu su jais."

Alisia Kwon: „ Tiesiog neleisk jų į mano virtuvę."

Vaikinai nieko neberašė. Pajudėjau savo kambario link. Iš spintos išsitraukiau paprastas juodas kelnes ir rausvą pukuotą megstuką kuris atskleidė įbrėžimus. Nekreipdama į juos dėmesio persirengiau. Susirišau plaukus į aukštą netvarkingą kuodą. Nuslinkau atgal į svetainę ir pasijungiau kempiniuką plačiakelnį. Žiūrėjau jau antrą serija , kai suskambėjo durų skambutis. Lėtai pakilusi nuo sofos nupėdinau atidaryti durų. Suvedusi kodą atvėriau jas ir nieko netarusi nupėdinau atgal į svetainę. Kokia prasmė kalbėtis su jais prie durų jai žinau , kad vis tiek teks juos įleisti į vidų. Praėjo geros penkios minutės , bet vaikinai nepasirodė svetainėj. Piktai pakilau nuo sofos ir nupėdinau atgal prie durų kur jie ir stovėjo. Kai tyrinėjo savo nagus ,o Park buvo įlindęs į telefoną. Xiumin buvo susiėmęs už galvos.

-Taigi kuo galiu padėti?,-šaltai tariau.

-Jie bailiai,-be jokių įžangu tarė Xiumin prieidamas prie manęs.

-Aš suprantu kodėl Kai manęs bijo , bet prie ko čia Chanyeol?,-sutrikusi paklausiau.

-Kaip manai kas mano grupėje yra toks supista genijus , kad pakištų tokia debilišką įdėja jog tu permiegojai su Do?

-Ohhh,-nustebusi tariau,- Tai jai bijot pažvelgti į mane ,po to ką padarėt tai kodėl čia pasirodėt?

Kai buvo pirmasis kuris išdrįso pakelti savo rudas akis į mane. Mačiau , kaip jo žvilgsnis sustojo ties kiek patinusia lūpą ir aiškiais subraižimais paliktais kai jis suplėšė megstuką. Mačiau , kaip sumišimas užvaldė jo akis. Negalėjau nieko sau padaryti , negalėjau prisiversti išstovėti ramiai , kai vakar vakaro įvykiai lakstė per akis. Giliai įkvėpusi atsukau vaikinui nugarą. Atsirėmiau į spintelę. Pridėjau ranką prie krūtinės stengdamasi ją nuraminti ir įtikinti , jog Kai man nieko nebepadarys , tas vaikinas nenorėjo manęs nuskriausti.

-Alisia?..,-prakalbo Xiumin.

-Man viskas gerai tiesiog prastai miegojau,-pamelavau.

Giliai įkvėpusi nusiėmiau žiedą nuo bevardžio piršto sukaupusi visas jėgas priėjau prie Chanyeol kuris vis dar žvelgė į savo telefoną. Įdėjau į vaikino kišenę žiedą tada atsitraukusi nužvelgiau visus tris vaikinus. Mačiau kaip Kai tvardė ašaras. Akimirksniu nusukau savo akis , nes kaip bebūtų kolkas negalėjau nieko su savimi padaryti. Pažvelgiau į Xiumin ir tariau.

-Aš noriu pailsėti ,tad prašau pasiimti savo draugus ir palikti mano būtą. Ačiū , kad atvykote.

Vaikinas nieko nesakė tiesiog supratingai linktelėjo ir žengė prie savo draugų. Apsisukusi jau norėjau eiti į svetainę , bet tvirta ranka sulaikė mane. Žinojau , jog tai Chanyeol vaikinas laikė mane apglėbęs per liemenį. Su kita ranka jis paėmė mano kairiąją ranką ir jau po akimirkos ant bevardžio piršto buvo tas pats žiedas kurį įdėjau į jo kišenę. Neleidęs man ištarti nei žodžio jis pranyko iš mano buto kartu su savimi pasiimdamas ir savo draugus. Stovėjau sustingusi ir pasimetusi. Ką jis tuo nori pasakyti?