Mystery - Alisia Hope Kwon

20 - Fire

-Kas nutiko? Kaip tai įvyko?,-atsitraukęs plačiom akim lausinėjo Monrey.

Gūžtelėjau pečiais. Žvilgsnis užkliuvo už dar dviejų vaikinų kurie sėdėjo prie gaisrinės mašinos su kaukėmis , kad iškvepuotu dūmus. Jie atrodė lyg nusikaltę vaikai. Atsidususi nusiėmiau kaukę. Susisukau į pledą ir pakilau. Vyriškis šalia manęs prilaikė mane , kad neparkrisčiau. Pamiršau paminėt mieli gaisrininkai grąžino mano įtvarą , tad man jį pritvirtino atgal. Pasiremdama į vadybininką nupėdinau prie dviejų nusikaltusiu vaikų.

-Kur padėjot trečia vaiką?,-sumurmėjau.

-Alisia???,-abu nustebo.

-Kas nejau manot , kad sudegiau savo virtuvėj?,-kilstelėjau antakį.

-Chanyeol mašinoj. Atsisakė kvėpuoti deguonim ar pasirodyt medikams , nors jam daugiausiai iš mūsų kliuvo,-sumurmėjo Chen.

-Kurioj mašinoj?

Vaikinas parodė į pilką džipą stovinti netoli greitosios. Linktelėjusi nusimečiau pledą. Palikau Monrey su tais dviem , kad jie paaiškintu jam , kaip kilo gaisras. Su šlepetėm žengiau takeliu prie mašinos kurioje turėjo slėptis gigantas. Mačiau jį sėdinti ant galinės sėdynės ir žvelgentį į besidarbuojančius žmones. Papurčiusi galvą atvėriau duris ir įslinkau vidun. Vaikino akys iškart nukrypo į mane. Nenustebau , kai rupalaukio akys išsiplėtė , o veidas šiek tiek išbalo.

-Aš ne vaiduoklis,-pavarčiau akis.

-Atsiprašau...

-Už ką?

-Aš pyliau brendį į katilą ir tai sukėlė gaisrą....

-Na tada tikiuosi Chanyeol , kad gerai uždirbi , nes kažkas tai turės sumokėti už mano buto remonta ir dabar žinau , kad tai būsi tu ,o kol bus daromas remontas kažkas turės mokėti už viešbučio kambarį.

-Alisia aš...

-Tu esi idiotas ,kaip ir aš sakiau , tik pasirodo dar didesnis nei tikėjau. Paklausyk manęs Yeol tu susimovei ir ne vieną kartą. Aš tau neatleisiu , bet tavo grupės nariai tau atleis , tad nešk savo šikną iš automobilio ir pasirodyk medikams ten lauke dėl tavęs nerimauja tavo draugai.

-O tu?

-Ką aš?

-Ar tu jaudiniesi dėl manęs?...

Žvelgiau į vaikiną kuris skendėjo žibinto prieblandoje. Mačiau jo nuostabias akis. jo nuostabų veidą. Rudus plaukus kuriuose gulėjo pelenai. O aš? Ar aš jaudinuosi dėl jo? Žinoma , kad jaudinuosi. Jis yra tas kvailys kuris visad privers mano širdį plakti smarkiau , nei visad , tas idiotas kurio šypsena privers mane nusišypsoti. Kurio apkabinimas akimirkai atima kvėpavimą , o bučinys sustabdo širdį. Kaip galiu nesijaudinti dėl jo , kai jis vis dar užima svarbia vietą mano širdyje. Bet jam šito žinoti nereikia.

-Neverk,-sumurmėjo rupalaukis.

Jo didelė ranka pakilo ir pirštų galiukai pasiekė mano skruostą nubraukdami ištrūkusias ašaras. Išplėtusi akis žvelgiau į vaikiną. Nepastebėjau ,jog pravirkau. Jis liūdnai man šyptelėjo , tada paėmė megstuką nuo keleivio sėdynės ir uždėjo jį man ant pečių. Sėdėjau sustingusi iki kol rudaplaukis dar kart atsitraukė nuo manęs ir nieko netaręs išlipo iš automobilio.

-Idiotas...

Piktai sumurmėjusi išlipau iš džipo. Nušlepsėjau prie Monrey kuris lūkuriavo manęs prie savo automobilio. Vyriškis nužvelgė mane nuo galvos iki kojų , bet nieko nesakė. Ištiesė man mano telefoną ir banko kortelę kuria paėmė iš buto , taip pat kuprinę kurioje buvo kiti rūbai ir kuriuos visad laikiau jo mašinoje. Ilipusi į galą persirengiau. Dabar vilkėjau tamsei žalias kelnes , juoda maikutę , Yeol duotą megstuką ir kerzus. Plaukus šiaip ne taip surišau į kasą. Išlipau iš mašinos.

-Spauda rytoj mirgės apie šį įvyki,-sumurmėjo vadybininkas.

-Apie tai , kad aš nemoku gaminti ir padegiau savo būtą?

-Aš žinau , kad tavęs tuo metu nebuvo virtuvėje. Exo lyderis pažadėjo , kad pasirūpins tavimi , tad tau spręsti ar nori važiuoti su manimi ar liksi su jais?

-Važiuok namo seniuk tavęs lauke žmona ir mažyle nenoriu , kad jos dar labiau susijaudintu pamačiusios mane tokia.

-Ar tu tuo tikra?

-Taip Monrey jai kas paskambinsiu.

-Alisia?

-Mmm?

-Būk atsargi ir nesudegink jų prašau.

Šyptelėjusi pakštelėjau vadybininkui į skruostą ir palaukusi kol jis įsės į mašiną ir išvažiuos , apsisukau. Pradėjau žvalgytis EXO grupės lyderio kuris žadėjo manimi pasirūpinti. Vaikinas stovėjo šalia Chanyeol kuris kvėpavo deguonimi. Gaisrininkai ir policija jau buvo beveik baige pildytis raportus. Atsidususi nupėdinau prie vaikino. Atsistojau šalia jo ir žvelgiau į Yeol kuris sėdėjo nuleidęs galvą. Jo lyderis stovėjo su beviltiška veido išraišką žvelgdamas į tolį ir kažko tikėdamasis.

-Jai baigei savo moralą jam tada gali papasakoti koks tavo planus su paelbėjimu man,-sumurmėjau.

Abu vaikinai stryktelėjo nesitikėdami , jog aš šalia. Sumirksėjau kelis kartus , bet stengiausi į tai nekreipti dėmesio. Abu jie pažvelgė į mane. Lyderis kelis kartus atsiduso , persibraukė rankom per plaukus tad debtelėjo į giganta.

-Mes gyvename privačiam name. Galėsi apsistoti Yeol kambaryje kol sutvarkys tavo būtą. Jis miegos su manimi. Pasistenksim nepridaryti tau daugiau nemalonumų.

-Galiu gauti adresą ir raktus? Arba gal kažkas jau važiuoja ten?

-Do su Kai tave nuveš ir parodys kambarį.

-Be...

-Nė žodžio Park Chanyeol džiaukis , kad tu dar gyvas. Galėjai pražūdyti visus. Nuo šiandien gali pamiršti alkoholį , o jai dar bent kart prigausiu tave gerent...,-vaikinas susimastė tada ryžtingai pažvelgė į gigantą ir tarė,-Tada aš paliksiu Exo grupę ir lyderio pozicija.