Mystery - Alisia Hope Kwon

7 - I know you Yeol

-Na vaikinai atsiprašysiu , bet man reike susiruošti susitiksim laidoje tada.

Jie abu mandagiai linktelėjo ir daugiau netarę nei žodžio pasišalino iš mano buto. Na ir keistuoliai. Pavarčiusi akis nupėdinau į dušą. Išėjusi iš jo iš spintos išsitraukiau juodus per kelius suplėšytus džinsus , rudus su mažu kulnu kerzus ir tokios pat spalvos ilgu kaklu bliuskutę. Ant viršaus užsimetusi juodą ilgą pusiau paltuką pasitvarkiau plaukus. Pažvelgiau į save veidrodyje. Buvau pasidariusi šiokį tokį makiažą. Gūžtelėjau pečiais – atrodžiau kaip visad.

Pagriebusi šalmą išėjau iš buto. Nusileidau į požeminį garažą. Iki studijos kurioje turėjo vykti laida buvo pusvalandis kelio iki laidos buvo likusi valanda , tad jai gerai apskaičiavau turėčiau laiku ten pasirodyt , o jai kas Monrey ką nors sugalvos. Sėdusi ant savo gražuolės išlėkiau iš garažo viršydama greiti , kaip man buvo įprasta.

Tikriausiai , kaip ir reikėjo tikėtis aplink studija buvo begalo daug žmonių. Merginos rykiavosi su plakatais. Tik kelios pertvaros saugojo jas nuo mašinų ir kitų transporto priemonių. Sustojusi netoli įvažiavimo nusimoviau pirštines ir išsitraukiau telefoną nufotografavusi minia įkėliau nuotrauką į instagrama su prierašu „Nesvarbu kieno fanės esate būkite atsargios , nesusižeiskite ir saugokite save ir kitus.". užsimovusi atgal pirštines paspaudžiau gazą ir įlėkiau į su savo mažyte į takelį kuris buvo skirtas pravažiavimui. Iš ten esančius niekas nesitikėjo pamatyti motociklo. Tikriausiai dėl to nes dauguma žvaigždučiu atvažiuoja su mašinomis ir apsaugininkais , žinoma tik ne aš.

Sustojusi aikštelėje nulipau nuo motociklo. Girdėjau merginų šuksnius. Nusimovusi pirštines atsisegiau šalmo apsaugas ir galiausiai pašalinau jį nuo savęs. Minia akimirksniu nutilo , kai rožiniu plaukų lavina pasipylė ant mano nugaros. Patvarkiusi juos atsisukau į nutilusia minia. Pamojusi ranka šyptelėjau ir žengiau pastato vidaus link iš kurio jau bėgo apsaugos darbuotojai manęs pasitikti.

Jaučiausi keistai kai teko eiti tarp dviejų aukštų apsaugos darbuotoju. Jaučiausi lyg įkalinta. Kaip prasikaltęs vaikas vedamas į bausmės vietą. Papurčiusi galvą stengiausi atsikratyti tokiu minčiu. Visą laiką žvelgiau tiesiai , bet nieko prieš save nemačiau , nes galvoje buvo pilna minčių apie tai , kaip viskas keičiasi. Kaip ramei nebegaliu išeiti iš namų , kaip negaliu atvykti į jokį renginį be apsaugos ir viskas tik dėl skandalo kuris jau seniai turėjo būti pasibaigęs , jai tik tie vaikinai suvoktu , kad turi atsiprašyti ne manęs , o tų žmonių kuriuos įžeidė. Pasivėlusi plaukus nepastebėjau tiesiai į mane einančio vaikino , tad po akimirkos gulėjau ant grindų , o prie manęs glaudėsi vyriškas kūnas. Buvau užmerkusi akis ir sukandusi dantis. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Tai nepadėjo. Paleidusi šalmą nedvejodama spyriau tam vaikinui į tarpkoji nuverčiau jį nuo savęs ir užsiritau ant jo.

-Tu,-išspjoviau.

-Aaaaauu.

Sudejavo ne kas kitas , o pats Park Chanyeol. Vaikino akyse kaupėsi skausmo ašaros , o manosiose pyktis. Piktai debtelėjusi į jį norėjau pakilti nuo jo , bet jis taip nemanė. Vaikinas stvėrė mano ranką ir pakeitės svorio centrą parvertė mane šalia savęs tada užsirito ant manęs. Stebėjau jį išplėtusi akis. ar jis suvokia ką jis daro.

-Man skauda,-numykė jis laikydamas mano rankas.

-Patikėk manimi man nei kiek nerūpi. Velnei rautu geriau paleisk mane antraip tau skaudės labiau nei skauda dabar.

-Atsiprašyk!

-Už ką?,-šaltai kalbėjau.

-Už tai , kad man dabar skauda.

-Kvaili jai nebūtum užkrites ant manęs tada ir neskaudėtu.

-Atsiprašykkkk.

Užmerkiau akis ir giliai įkvėpiau bandydama susitvardyti , bet sunkiai sekėsi. Vėl atmerkiau akis. vaikinas žydrais plaukais žvelgė į mane apsimestinai gailiom akim kuriose laisvai galėjai įmatyti šaltį ir neapykantą. Šyptelėjau. Jis manęs nekenčia be jokios priežasties. Atsidususi nutaisiau savo įprasta šaltą veidą ir tariau.

-Greičiau pragaras užšals nei aš tavęs atsiprašysiu už tai dėl ko kaltas esi tu.

-Tada prabusim taip kol baigsis laida.

-Manai man tai rūpi? Tu man tik padarysi paslauga.

-Tu...

-Park Chanyeol ką velnei griebtu tu čia darai?!!!!

Tai buvo girdėtas balsas ir jis šį kart skambėjo ganėtinai piktai. Užverčiau savo galvą. Mačiau netoli mūsų stovinti Exo grupės lyderi. Ohh juk šis vaikinas ir priklauso tai grupėj. Chanyeol akimirksniu pašoko nuo manęs , kai tik pažvelgė į piktąjį lyderi. Kreivai šyptelėjusi atsisėdau ant grindų. Užmerkiau akis ir pasitryniau smilkinius kuriuos gelė nuo trenksmo į plyteles. Vienas iš apsaugos darbutoju ištiesė man ranką padėdamas atsistoti linktelėjusi jam jau buvau pasiruošusi eiti , kai ausis pasiekė vaikino žodžiai.

-Per penkerius metus nepasikeitei likai tokia pat šalta kalė kokia ir buvai.

-O tu vis dar toks pats kvailys Chanyeol , vis dar nesugebi atskirti kur tiesa , o kur melas. Todėl visad ir liksi vienas,-atsisukau į vaikinus,-Padarykim šia laidą sėkminga , kad man daugiau nebereikėtu sutikti šio idioto.

-Tu..

-Išdrįsk mane pavadinti kale Yeol ir priminsiu , tau kas nutinka kai mane išvedi iš kantrybės.