Illusion || n.h. (Lt fanfic) ✔️

Chapter 74

Grįžus iš parduotuvės paglosčiau Lewis, padėjęs mašinos raktelius. Nusekiau Diamond žvilgsniu ir pastovėjau susidėjęs rankas ant šonų. Nuėjau į virtuvę pažvelgiau į prilipdytą vestuvių sąrašiuką, ką mum reikia atlikti. Pasiėmęs rašiklį pažymėjau beveik visus dalykus išskyrus: Diamond suknelė, savo kostiumą, svečius.
-Ką darai?- kruptelėjau nuo Diamond balso ir pasisukau į ją.
-Išgąsdinai.- apsikabinau ją per pečius.-Ar radai suknelę sau?- paklausiau su smalsumu, nes norėčiau pamatyt tą suknelę, jeigu yra... Bet žinau, kad negaliu ir teks kentėti iki altoriaus meto, kai ji įžengs į bažnyčią...
-Turiu. Na, tiksliau turėsiu. Jau išsirinkau, tik reiks važiuot pasimatuot.- nusišypsojo ji.
-Ar galiu pamatyt?- šuniuko akim žvelgiau į ją. Ji sukikeno ir papurtė galvą. Atsidusau nuleidęs galvą.
~~~~~~~~~~~~~~~~~
-Jaudinies?- paklausė Liam pataisydamas mano vestuvinį kostiumą.
-Tai žinoma. Kas per tokią dieną nesijaudina.- nusivaliau savo vis nenustojančius prakaituoti delnus. Atsisėdau į kėdę, kad Louise sutvarkytų mano plaukus. Nemaniau, kad taip greitai ateis ši diena. Atrodo, tik prieš kelias dienas rinkomės kokio torto norim, o šiandien jau ją išvysiu prie altoriaus. Gerbiu ir dievinu ją už tai, kad mano būsima žmona aukoja su gyvenimą su manim. Žinau, kad jai būna sunku ir jai reikia tvert tokį gyvenimą su manim, kad jai reikia taikytis prie manęs, kad sulaukia neapykantos, jog esa su manim. Esu laimingas, kad turėsiu tokią žmoną kaip ji. Stengiuosi padaryti ją laiminga, kiek tik pajėgsiu.
---Dei P.O.V.---
Sėdėjau su balta liemenėle ir baltom kelnaitėm ant kėdės bei spoksojau į save veidrody. Buvau jau su lengvu makiažu, padaryta šukuosena. Stengiausi save nuraminti... Dieve, kaip galima nusiraminti, kai tekėsi už Niall. Už pačio Niall Horan. Neįtikėtina, kai buvau tik paprasta fanė, kuri stebėjo jį telefono ekrane ir tiek... Bet tai buvo lemtingas įvykis su Harry, kuris suvedė su mano būsimu vyru. Įsivaizduoju kiek merginų norėtų būti mano vietoje dabar, o aš ruošiuosi žengt prie altoriaus link Niall ir pasižadėti būti jo visam gyvenimui. Pasukau galvą į kabančią baltą suknelę, nerinuota. Gan paprasta, bet tuo pačiu labai graži ir seksuali. Dėl to ji mano akį ir užkabino. Pakvėpavau giliai ir atsistojus nusikabinau ją. Užsivilkau ir šiaip ne taip užsisegiau. Pasitvarkiau ją nužvelgdama save veidrody.
-Įdomu kaip Niall atrodys. Turbūt tobulai kaip visad.-šyptelėjau sau susimąsčius kaip jis atrodys. Kruptelėjau išgirdus beldimą. Pasakiau, kad neužrakinta ir gali įeit. Užsidėjau aukštakulnius išvysdama Niall tėtį.
-Sveiki.-nusišypsojau jam.
-Wow, atrodai labai labai gražiai. Tikrai, Dei.-nusišypsojo ir apsikabinau jį.
-Ačiū. Aš tuoj. Tik nuometą įsisegu ir pasiėmu delninukę. Galėsim važiuot.-įsisegiau nuometą kalbėdama ir pasiėmiau delninukę bei puokštę. Išėjau Bobby lydima.
Susinervinau, kai papuolėm į spūstį per paparacus ir fanes netoli bažnyčios. Atsidusau.
-Niall jau ten. Nesinervuok, viskas bus gerai, Dei.-šyptelėjo šiltai man. Linktelėjau nervuodamasi, nes visad turi kažkas sutrukdyt. Prasiskyne po biški kelią link bažnyčios sustojom ir su jo pagalba išlipau iš mašinos užsidengus jau veidą nuometu, kad tie negalėtų pamatyt manęs. Įsikibus į Niall tėtį nuėjom link bažnyčios. Susigraudinau pamačius su patėvį laukiančio manęs prie durų... Jie iš Lietuvos atvyko čia?? Į mūsų vestuves?! Aš maniau, kad jie neatvyks, dėl to labai liūdėjau... Niall darbas, jis žinojo, kad šito labai labai norėjau.