Illusion || n.h. (Lt fanfic) ✔️

Chapter 68

---Dei P.O.V.---

Striksėjau po namus išsišiepus lyg gavus saldainių dėžę. Šiandien Niall grįžta, dar keli pasirodymai Dubline bei čia. Naujo albumo išleidimas ir pertrauka. Galėsime skirt sau laiko į valias. Nežinau dėl vestuvių, nesinori kažko planuoti be jo... Pagriebiau Lewis ant rankų, nes prašėsi. Patripsėjau vietoje matydama jo mašiną įvažiuojančia į kiemą.

-Šššš...-sušnabždėjau nuramindama šuniuką, kuris pradėjo lot. Paleidau jį iš glėbio.

-Dei, aš namuos!-išgirdau jo tobulą airišką akcentą. Ak, kaip jo pasiilgau! Nusišypsojau pamačius jį.-Ką neapkabinsi?-sukikeno jis ištiesęs rankas į mane. Patripsėjus šokau jam į glėbį.

-Kaip pasiilgau tavęs...-sušnabždėjau patraukus nosį.

-Hey, negi dabar verksi, kai sugrįžau?-sukikeno jis. Palinksėjau.

-Tai džiaugsmo ašaros.-sukikenau pažiūrėjus į jį.

-Neverk, gražuole. Gi aš čia.-šyptelėjo jis nuvalydamas ištryškusias kelias ašaras.-Mmm, jaučiu maisto kvapą, kuris kviečia, tiesiog klykia kviesdamas mane.-nusijuokė jis.

-Taip, pagaminau valgyt žinodama, kad grįši.-sukikenau.-Klykia..?-sušnabždėjau atėjus į virtuvę kol jis nusinešė daiktus. Pažiūrėjau į maistą ir truktelėjau pečiais. Įdėjus valgyt padėjau viską ant stalo ir atsisėdau.

-Yay, food.-suplojo rankom jis prisėdęs. Sukikenau.

-Žinai, ką nusipirkau?-sukikenau žiūrėdama į jį.

-Ką?-pilna burna tarė. Iškėliau koją parodydama kojines.

-Tokios pat kaip per Perfect klipą, kurias buvai užsidėjęs.-nusijuokiau.

-Damn, seki mus...-šyptelėjo jis. Linktelėjau valgydama.

-Tai ar suplanavai ką nors vestuvėm?-paklausė jis.

-Ne...-sušnabždėjau žvilgtelėjus į jį.

-Oh, kodėl?-paklausė padėjęs šakutę.

-Niall, nenoriu daryt kažko be tavęs. Be to man nereikia kažkokių didelių vestuvių, užtenka paprastų, su artimais ir viskas. Žinau, daugelis dabar merginų sakytų, kad aš visiška kvailė, kad nesinaudojų progą, kai teku už vyro, kuris turi begale pinigų ir yra garsus, bet ne aš tuo net nenoriu naudotis. Man net nerūpi tavo pinigai ar, kad tu esi garsus. Myliu tave toks koks tu esi, kad ir būtum paprastas vaikinas.-tariau žiūrėdama į jį. Jis tik išsišiepė. Viduje susilydžiau pamačius tas mielas duobutes.

-Dėl to ir vedu tave, nes tu kitokia.-nusišypsojo jis. Keliskart sumirksėjau stengdamasi neapsiverkt.-Ir žinau, kad tau sunku, nes nebus tavo artimųjų. Bet pažadu, kad kada nuvyksim į Lietuvą ir dar nufilmuosim vestuves.-šyptelėjo jis.

-Tu į Lietuvą.-sukikenau.-Apsivems, apsiverks ir apalps visos ten.-nusijuokiau, jis taip pat.-Galėsim pabandyt, gal ir tie trys norės prisidėt. Bet ten tik vasara važiuot, nes kaip man ten gražiausia vasara.

-Šaunu, galėsim vasara nuvykt ten.-šyptelėjo jis. Padėjau galvą ant stalo.

-Žiauriai tave myliu, tu toks mielas, kad ir aš apsivemsiu tuoj.-sukikenau į stalą.

-Nevemk, nėr ko. Išplausiu indus geriau.- šyptelėjo jis.

-Ačiū...-šyptelėjau.-Kaip turas? Kaip tavo sugyjusi pėda?-pasiteiravau.

-Gerai, kai ką tau parvežiau. Tik nepyk. Žinau, tai nėra nieko ypatingo, bet parvežiau saldainių.-sukikeno jis.

-Yay, saldainiai!-iškėliau rankas.

-Galėsim užsidėt kokį filmą ir ryt saldainius.-šyptelėjo jis atsirėmęs į spintelę.

-Su tavim filmą žiūrėt, tai tas pats, kas nueit į baletą. Užmigsi vos jam prasidėjus ar įpusėjus.-sukikenau atsistojus.

-Žinau, bet jei tu man neleisi užmigt bus labai gerai...-sušnabždėjo jis užvertęs mane.-Matai, mes dabar pasibučiuosim kaip per filmus.-nusijuokė jis ir pabučiavo mane.

-Omg... epic fail.-nusijuokiau, kai slystelėjau ir išsiverčiau ant grindų.

-Na, gerai. Mes nemokam taip puikiai.-nusijuokė jis pakėlęs mane ir pakštelėjo mano lūpas.