Chapter 34

831 53 2
                                    

-Edvinai žinai, kad jis labai pavydus...-Tariau lipdama laiptais.
-Taip. Bet ko jis taip pyksta? Aš nesuprantu.-Jis atsiduso į telefoną.
-Nežinau. Jis labai tada užpyko. Pamatė nuotraukas kur mes abu buvom kavinėj. Galvojau jis sprogs iš pykčio. Aš jam aiškinau, kad aš su pusbroliu buvau nu su tavim, bet jis manęs neklauso.-Atėjau į studija. Ir pasikabinau striukę. Pamačiau Niall žvilgsnį.
-Gerai susirašysim, nes aš jau studijoj. Niall prašė ateit, nes po savaitės jiem turas... Iki.-Tariau ir pasiėmus rankine ėjau ant sofos. Jie pradėjo dainuot dainas toliau, o aš rašinėjaus su savo pusbroliu, kitaip Edvinu. Mes ilgai nesimatėm ir jis buvo prieš kelias dienas atvažiavęs iki Londono dėl mokslų ir mes susitikom. Niall buvo repeticijoj dėl naujojo turo „On the road again". Ir grįžes pamatė twitterį daug postų kuriuose, buvo nuotraukų ir prirašytų straipsnių. „Niall mergina jį išduoda" ir tokios kitokios nesąmonės. Pakėliau žvilgsnį į Niall kuris spoksojo į mane su surauktu veidu. Užrakinau telefoną ir numečiau jį ant stalo. Staiga muzika nutilo. Įsitvyrojo tyla. Vaikinai susižvalgė, o Niall žvilgsnis buvo įsmeigtas į mane. Staiga nuskambėjo mano telefonas. Stipriai akis sumerkiau. Niall nusiėmęs gitara, išbėgo iš pastato
-Prasideda...-Sušnabždėjau. Rankom perbraukiau per veidą.
-Kas vėl vyksta?-Paklausė priėjęs Liam.
-Pavydo scenos jam...-Tariau tyliai.-Aš einu...-Atsistojau.-
Laikykis.-Tarė Harry. Aš linktelėjau. Užsidėjau striuke ir lipau laiptais žemyn. Išsitraukiau raktelius iš kišenės ir įsėdau į Niall dovanota mašiną man per kalėdas. Išsukau iš aikštelės ir iš lėto važiavau link to ežero prie vaikinų namo. Privažiavus ežerą nuėjau prie jo. Stebėjau kiek užšąlūsi vandenį. Po kiek laiko nutariau važiuot namo. Grįžau namo. Lipau laiptais į viršų. Atidariau kambario duris. Niall dėjosi daiktus...
-Kodėl dedies daiktus??-Paklausiau.
-Važiuoju į Mullingar'ą...-Tyliai atsakė. -Sėkmės.-Tariau ir išbėgau iš kambario. Nuėjau į virtuvę įsipyliau vandens stiklinę ir nuėjau į galinį kiemą. Man patinka Anglijos žiemos. Arba lyja, sniego mažai, nešalta, nepalyginsi su Lietuvos žiema. Atsisėdau ant kedės. Nori verkt, bet neišeina, nes manyje pyktis verda... Jis manim nepasitiki. Jis galvoja, kad galėčiau jį išduot... Ir dar neklauso manęs. Tyliai gėriau vandenį. Išgirdau kaip užsidaro lauko durys. Jis įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Mano skruostu nuriedėjo ašara. Spaudžiau stikline savo rankoje, kol ji nedužo joje.
-Blet.-Kraujas pradėjo bėgt iš jos. Man ranka dabar nesvarbi. Pasiėmiau raktelius ir sėdau į mašiną. Viena ranka teko vairuoti, nes anoj pilna stiklų ir bėga kraujas. Atvažiavau pas Perrie ir Zayn. Paskambinau į duris. Jas atidarė Zayn. Iš jo veido supratau, kad labai nustebo.
-Užeik.-Tarė praleidęs mane. Aš nusiėmiau batus ir striuke ir nuėjau į svetaine. Ten sėdėjo Perrie. Pamačius mano ranka ji iškart pribėgo.
-O dieve... Kas tavo rankai??-Susirūpinus paklausė.
-Papasakosiu, tik gali pirma stiklus išvalyt. Jaučiu kaip kraujas jau krešėja.-Ji linktelėjo ir nuėjo atsinešti vaistinėlės.
-Zayn gali užrakint mašiną, nes jau nepajėgiau.-Jis linktelėjo ir numečiau jam raktus.
-Sėsk. Ir pasakok.-Parodė man Perrie sofa.
-Niall pavyduolis... Nieko nesako?-Tariau susiraukus, nes pradėjo skaudėt.
-Aaa aišku..-Tarė.
-Jis išvažiavo į Airiją...-Sušnabždėjau.
-Kaip tai...-Ir pabaigė. Zayn atsisėdo ant fotelio.
-Dei palikai studijoj telefoną.-Padavė man jį. Net nepastebėjau.
-Nakvok pas mus. Gerai?-Aš nesiginčijau ir tik sutikau.
-Zayn paklok lovą svečių kambary.-Paliepė jam Perrie. Jis atsistojo ir nuėjo.
-Pezz aš nežinau, kas bus toliau...-Atsidusau.
-Viskas bus gerai. Eik pailsėk.-Linktelėjau ir nuėjau į kambarį. Uždariau kambario duris. Mano telefonas pradėjo skambėt. „Where do broken hearts go" užgrojo... Niall pradėjo dainuot. Ašaros pradėjo riedėt skruostais. Telefone švietė Niall vardas. Muzika nustojo grojus ir vėl pradėjo skambėt. Sukaupus drąsą atsiliepiau.
-Klausau...-Tik norėjau pasakyt, kad tave myliu ir nežinau ar dar mums kas nors išeis, bet nepamirš aš tave myliu ir mylėsiu...-Sušnabždėjo jo tylus balsas. Aš sukukčiojau į telefoną.
-Niall... Kaip tu nesupranti, kad mus abu skaudini...Suprantu esi pavydus, bet ir aš esu pavydi, bet nereik Niall taip elgtis...-Sukūkčiojau vėl. Jis tylėjo.
-Myliu tave..-Sušnibždėjo ir baigė pokalbį. Aš įsigniaubiau į padušką. Mano širdis atrodo plyšo pusiau.
---Perrie P.O.V.---
-Aš negaliu klausyt kaip ji verkia ir kenčia dėl jo...-Tariau atsidusus. Jos rėkimas kiek supratau į pagalvę girdėjosi mūsų kambaryje. Mes su Zayn tyliai sėdėjom ir klausėmės. Staiga jos rėkimas užtilo ir pasigirdo tylus žingsniai. Ji nusileido laiptais ir lauko durys užsitrenkė. Išgirdom kaip užsikuria mašina ir ji išvažiuoja.
-Zayn jei jai kas nors nutiks??-Kilo panika.
-Šššš nusiramink... Viskas bus gerai.-Apkabino jis mane.

Illusion || n.h. (Lt fanfic) ✔️Where stories live. Discover now