Illusion || n.h. (Lt fanfic) ✔️

Chapter 8

--Niall P.O.V.--

Mus pertraukė baladojimas į duris. Greit atsitraukėm.

-Užeik!-šuktelėjau. Duris pravėrė Louis.

-Ni mum reik į repeticiją. O Diamond ir tu čia.-Kilnodamas antakius tarė. Aš atsistojau.

-Okay už 5 minučių nusileisiu.-Lou linktelėjo ir išėjo.

-Kaip aš išsigandau...-Nusijuokusi tarė Diamond. Aš ja apsikabinau ir sušnabždėjau į ausį:

-Aš tau parašysiu. Lai tai lieka paslapty.-Pakštelėjas jai į lūpas, nusileidau į apačia.

-Jau galim važiuot.-Nusileidęs tariau. Diamond greit išėjo iš namų ir atsisveikino su visais.

--Deimantės P.O.V.--

Įėjusi į namus atsirėmiau nugara į duris ir nusileidau žemyn. Šiandien pati geriausia diena. Tas bučinys... Ni Ni tu toks kvailas, mielas ir... ir...bet tu man patinki... Perbraukiau ranka per plaukus ir atsistojau. Reik nusiprausti, atsigauti. Palindusi po dušu atsipalaidavau. Užmerkiau akis. Prieš mane išlindo momentas, kai mes su Ni bučiavomės... Paliečiau savo lūpas... Jis bučiuojasi tobulai, jo švelnios, saldžios lūpos tobulai dera su mano. Užsukusi vandenį išlipau iš dušo ir nusisausinau savo kūną. Nuėjau pasidaryti arbatos ir sumuštinių. Atsisėdau ant sofos ir įsijungiau televizorių. Mano telefonas suvibravo. Pažiūrėjus kas parašė mano veidą apšvietė šypseną, tai žinutė nuo Niall:"Hey Dei! Laukiu tavęs už 30 parke :) xx" Išjungiau telika ir bėgau apsirengti. Užsidėjau aptemptus džinsus, platų megztinį ant kurio užrašyta "Hype". Pasišukavau, ir biški padažiau blakstienas. Pažiūrėjau kiek laiko liko, kaip tik 10 minučių. Per tiek spėsiu nueiti iki parko. Priėjusi parką dairiausi kur galėtu būti Niall. Staiga man kažkas uždengė akis.

-Spėk kas princese?-Sukikenes tarė Ni.

-Nandos?-Nusijuokus tariau.

-Labai arti.-Nusijuokęs tarė.

-Ni man baisu atidenk akis...-Nusijuokusi tariau. Jis atidengė man akis ir nusijuokė. Mes pradėjo vaikščioti. Ni atsargiai paėmė mano ranką ir sunėrė mūsų pirštus. Aš nusišypsojau jam.

-Ni galiu kai ko paklausti?

-Tai žinoma princese.-Nusišypsojes savo miela šypsena tarė.

-Kodėl mes turim slėptis? Ar tai dėl meinežment?-Pastebėjau kaip Ni nuleidžia žvilgsnį.

-Taip... Ateis metas kai jie sužinos ir tu turėsi jiem pasirodyti ir jie nuspres ar galiu su tavimi draugauti ar ne...

-Oh... Jei jie nenorės Ni kas tada?-Jau ašaros pradėjo kauptis mano akyse.

-Ei ei... Neverk viskas bus gerai, bet kolkas mes turim slaptai susitikinėti.-Apkabindamas tarė. Aš tik linktelėjau. Tubūt dabar nesupratot kodėl mes išėjom į parką... Dabar yra baveik 21 valanda ir yra gan tamsu, tai mūsų paparacai neturėtu pastebėti.

-O kaip dėl vaikinų? Ar jiem pasakysim?-Pakėlusi galvą tariau.

-Nežinau, bet pirma palaukim. Gerai?-Aš linktelėjau ir jis man pakštelėjo į lūpas. Toliau tęsėm pasivaikščiojimą.