Illusion || n.h. (Lt fanfic) ✔️

Chapter 65

Kramtydama apatinę lūpą vis žvilgčiojau į laikrodį laukdama kol jis peržengs per duris. Giliai atsidusau atsiremdama į sofos atlošą. Išlikau rami, kai išgirdau, kad jis įėjo namus. Greit žvilgtelėjau į jį ir toliau ale žiūrėjau televizorių. Akies krašteliu mačiau jog jis nuėjo į kambarį su lagaminu nė nepažvelgęs į mane. Suspaudžiau lūpas. Jis vaikščiojo po namus lyg manęs čia nė nebūtų!
-Tai tu taip mane ir ignoruosi?-paklausiau atsistojus. Jis nė neatsisuko į manę.
-Niall Horan.-tariau bandydama atkreipt jo dėmesį.
-Niall James Fuckin' Horan!-garsiai tariau taip atkreipdama jo dėmesį.
-Ko čia klykauji?-te ištarė pažiūrėjęs į mane.
-Oh, tai aš jau klykauju?-poker face tariau.
-Neturiu ką su tavim šnekėti.-sumurmėjo papurtęs galvą ir ėjo link laiptų.
-Nu palauk...-sušnabždėjau sau ir įsibėgėjus užšokau ant jo nugaros ir kartu išsiteškėm ant grindų. Apsižergiau jo liemenį, kad nepaspruktų niekur.
-Ar tu išprotėjai?!-tarė žiūrėdamas į mane nieko nesuprasdamas.
-Taip, išprotėjau.-tariau. Jis jau norėjo keltis.
-Gulėk ir Dievą mylėk kol kiaušus turi.-greitai tariau. Jis nuryjo seiles ir vėl pažvelgė į mane.
-Klausyk Niall. Nežinau kodėl tu ant manęs pyksti. Jei čia dėl to dalyko su Ashton, tai Dieve padėk aš tikrai tavęs neišduodu su juo ar su bet kuriuo vaikinu. Aš nežinau kodėl visi iškėlė čia tokia dramą ir gandus, kad aš tave išduodu su juo. Man nė jis nepatinka. Gal kaip vaikinas jis visai nieko ar kaip draugas, bet aš nė jo normaliai nepažįstu, tu su juo bendrauji ne aš. Be to jei išdavinėčiau tave tai nė nebūčiau sutikus už tavęs tekėt ir senai būtume išsiskyrę. Tad prašyčiau čia savo pavydo ir principų nerodyti ir nepykti ant manęs.-tariau ir giliai įkvėpiau, nes pritrūko oro bekalbant. Staiga pajaučiau šilta ir tvirtą apsikabinimą.
-Aš nė nepykau ant tavęs, princese. Tik apsimetinėjau, buvo labai sunku tave ignoruot ir visą kitą. Aš pasitikiu tavim ir žinau, kad manęs neišduotum, ne toks tavo charakteris. Myliu tave, princese...-šyptelėjo jis pažvelgęs į mane.
-You got to be fuckin' kidding me...-sušnabždėjau atsistojus.
-Tu žinai kiek aš nervinaus? Tai nejuokinga nei kiek. Aš tau skambinau, rašiau, verkiau manydama, kad tu pyksti ant manęs. Jau galvojau eit žudytis, kad atkreipti tavo dėmesį.-tariau giliai kvėpuodama.
-Wow! Ką tu pasakiai? Žudytis? Tu gal išprotėjai? Nė negalvok apie tai, meile. Nežinau ką daryčiau be tavęs, mažut. Aš tave labai labai myliu ir nenoriu tavęs prarast. Hey ir neverk, man nepatinka, kai tu verki...-švelniai tarė suėmęs mano veidą ir nykščiais nuvalė išriedėjusias ašaras. Stipriai apsikabinau jį.
-Aš myliu tave, Niall, ir tikrai neišduočiau tavęs. Labai tavęs pasiilgau...-sušnabždėjau panardinus veidą jo kaklo linky.
-Viskas gerai, mažut. Aš ir tavęs labai pasiilgau.-sušnabždėjo jis glostydamas mano nugarą.
-Ššš... Nusiramink. Aš čia.-švelniai tarė ramindamas mane.
Po kiek laiko apsiraminus pakštelėjau jo lūpas menkai šypteldama. Žvelgiau į jo mėlynas akis. Niall nusišypsojo savo ta nuoširdžia šypsena kuria taip dievinu ir tiesiog negaliu ant jo pykt, kad jis taip mane apgavo.
-Tikiuosi labai nepyksti?-atsargiai paklausė jis.
-Ugh, ilgai nemoku aš ant tavęs pykt.-šyptelėjau pakštelėjus jo lūpas.
-Tai aš tavęs atsiprašyti turiu ne tu. Atsiprašau, kad gadinaisi nervus, nerimavai.-tarė užkišdamas plaukų sruogą už mano ausies.
-Viskas gerai, NiNi. Nebegalvok apie tai. Nebesvarbu.-sušnabždėjau ranka perbraukus per jo plaukus.
-Pasiilgau to.-sukikeno jis. Vėl paglosčiau jo plaukus.