Ši istorija gyvuoja keturis metus. Keturis savo gyvenimo metus skyriau šiems veikėjams. Mano brendimo, augimo, meilės, tobulėjimo metai ėjo drauge su šia istorija. Mano pirmųjų nusivylimų, liūdesio, skausmų patirtys ėjo drauge su šia istorija. Ji tapo mano gyvenimo dalimi. Mano aplinka išsireikšti, išsilieti, įsivaizduoti ir kurti.
Esu dėkinga savo draugams ir savo mylimam, artimiausiam žmogui. Draugams, nes jiems neseniai pasipasakojau apie savo veiklą ir kai tikėjausi pašaipų ir teisimo – gavau padrąsinimus, paskatinimus ir palaikymą. Mylimajam, nes jo dėka ši istorija tęsėsi. Jis yra mano didžiausias palaikymas ir motyvatorius. Jam pasipasakojusi nė karto to nepasigailėjau, nes tai, kaip jis manimi stebisi ir didžiuojasi yra brangiau už bet ką. Jis net tiksliai nežino apie ką rašau, tačiau nuolat pateikdavo idėjų ir pasiūlymų to, kaip galėčiau tęsti (jis man suteikė idėją apie paskutinę dalį, kitaip tikrai nežinočiau, kaip pabaigti šią istoriją ir dar ilgai nežinotumėte pabaigos). Ir tada, kai buvau kūrybiniame dugne, jis paėmė mane už rankos ir pasakė, kad turiu tęsti. Jis skatina mane vystytis, augti ir tobulėti, nepalikti veiklos, kurią taip stipriai myliu. Dėl savęs ir savo skaitytojų. Lieku amžinai dėkinga.
Žinoma, jog mano mylimi skaitytojai yra milžiniška viso šito dalis. Jūsų komentarai, klausimai, patarimai ir nuomonės kas kartą motyvavo. Kiek nuostabių žmonių sutikau šios istorijos dėka, kaip stipriai patikėjau į tai, kad kažkam tikrai patinka tai, ką kuriu. Atskiras ačiū tiems, kurie su manimi visus šiuos keturis metus. Nuo pat pirmosios dalies apie bendrabutį, iki paskutinės apie namelį laukuose. Matyti pažįstamus žmones komentaruose, vote paspaudimuose buvo be galo šilta ir gera. Juk tiek kartų buvau dingusi, tiek kartų dariau pertrauką ir Jūs vis tiek likote su manimi. Ačiū, nė nesuvokiate, kiek daug dėl manęs padarėte ir kokie šaunūs esate.
Šiai sekundei 18 904 šios istorijos perskaitymų, 1 103 vote paspaudimų, nuostabūs reitingai ir aukštai juose pelnytos vietos. Neįtikėtina. Tikrai. Ir viskas Jūsų dėka.
Čia mano kūrybinis kelias nestoja. Kad ir kaip stipriai prisirišau prie šios istorijos, kad ir kaip verkiau rašydama paskutinę dalį, o ypač epilogą – turėjau ją pabaigti. Pabaigti šią istoriją, tačiau toli gražu ne savo rašymo kelią. Ši istorija iš savęs išspaudė viską, ką galėjo ir geriausia, ką galėjau padaryti, tai ją pabaigti taip, kaip noriu, kad viskas klostytųsi pas šiuos nuostabius veikėjus. Aš grįšiu ir aš niekur nedingsiu. Turiu idėją dėl sekančios istorijos, turiu pasirašiusi kelis juodraščius ir pasidariusi planus. Todėl, jeigu turėsite noro – sunkios dienos pabaigoje visad galite užsukti į šią wattpad paskyrą, kur Jūsų lauksiu aš ir mano rašliavos.
Nauja istorija jau greitai, apie viską pranešiu. Mylimų žmonių skatinama noriu rimtai visu šiuo reikalu užsiimti, net jeigu su „Similar But Different" išeis ir visi mano skaitytojai – būsiu čia. Dėl savęs ir dėl saviraiškos, kurios man taip stipriai reikia.
Dar kartą ačiū visiems ir kiekvienam. Šie keturi metai, ši istorija ir mano skaitytojai amžinai liks mano širdyje. Tai buvo mano pirmas rimtas kūrybinis darbas, toliau tik geriau. Ačiū ir iki greito.
Vienos eros pabaiga - kitos eros pradžia.
Amžinai Jūsų - Emilija <3