37

1.8K 115 3
                                    

Štai mes prie Elės namų. Tai paprastas daugiabutis.

- kai važiuosit namo, tai paskambink man, aš parvešiu, - sustabdęs automobilį atsisuko į mane.

- aš galiu parvažiuoti ir taksi, - atkirtau. Šis susiraukė.

- parvešiu ir taškas, - griežtai įsakė. Pasilenkiau ir pakštelėjau jam į lūpas. Toks veiksmas jį pralinksmino. Atsisveikinusi išlipau ir prabangaus automobilio. Įėjusi į daugiabutį išvystu duris pažymėtas skaičiu 3, nes mergina gyvena pirmame aukšte. Palipu vieną laiptų pakopą ir štai aš prie durų. Pabeldžiu į duris. Netrukus jos atsirakina ir atsidaro. Išlenda mėlynų plaukų kupeta.

- užeik, - praleidžia mane Elė. Įžengiu į butą. O jis jaukus. Nusimaunu batus ir nusivelku paltą. Elė kažkur jį pakabina. Nueiname į mažą kmabarį. Jame stovi lova ir spinta.

- gal nori arbatos, ar kavos? - paklausia Elė, traukdama blizgią, raudoną suknelę iš spintos.

- norėčiau kavos, ačiū, - atsakau. Ji lengvai linkteli galvą. Plaukus susirišusi į netvarkingą kuoduką, o pati vilki treningines kelnes ir juodus apsmukusius marškinėlius. Šypteliu, nes tai visai nesiderina su raudona suknele. Tvarkingai padėjusi suknelę ant lovos, mėlynplaukė mane nusiveda į virtuvę. Ji taip pat nėra labai didelė. Spintelės tamsiai mėlynos spalvos, prie sienos primontuotas stalas su baro kėdėmis. Čia gražu. Elė išsiima kavos indą. Prieš įdėdama klausiamai atsisuka į mane.

- vieną šaukšteli, du cukraus, - sudiktuoju, prisėsdama ant aukštų kėdžių, net nesiekiu kojomis žemės. Užkaitusi arbatinuką Elė timpteli mane ir vėl kažkur vedasi. Ateiname į didesnį kambariuką. Mano demėsį patraukia didelis, lemputėmis apšviestas veidrodis. Prie jo stovintis didelis stalas su kėde. Šalia stovi mažesni staliukai ir spintelės.

- Čia aš praktikuojuosi daryti makiažą, šukuosenas, plaukų dažymus, - plačiai išsiešiepia. - Iki šiol praktikuodavausi ant savęs arba kitų draugių, - priduria.

- tai plaukus dažeisi pati? - nustebusi paklausiu, dar kartą tyrinėdama jos plaukus.

- taip, - didžiuodamasi atsako.

- na tavo plaukai nudažyti tikrai gražiai, - pagiriu.

- tad noriu pasiūlyti atsinaujinti tau, - po šių jos žodžių sutrinku. - Ko taip išsigandai? Juk ne žudyti tave noriu, o atnaujinti tavo plaukų spalvą. Na galbūt sutvarkyti tavo antakius, - priliečiu savo plaukus. Blanki ruda spalva. Iki dabar man ji kuo puikiausiai tiko. Bet dabar susimąsčiau, kad gal ir norėčiau šią spalvą pakeisti.

- nagi, - suzyzia Elė. - Jei nepatiks, galėsiu perdažyti tavo nuobodžia ruda spalva, - pavarto akis. Atidariusi viena iš spintelių, ji parodo dažų buteliukus, jie užima visas tris lentynas. Ji aprodo visas priemones kokias turi, ji kaip visa kirpykla.

- tau turėjo visa tai daug kainuoti, - konstatuoju faktą, kad šios prekės turėjo nemažai patuštinti jos piniginę.

- ir kainavo, bet tai mano hobis. Šitai žymiai įdomiau bei kurti reklamų maketus, - atsidūsta ir dar kartą apžvelgia savo kamabrį prigrūstą visokiausių dalykėlių, kad net kirpyklos savininkė nustebtų.

- kodėl neatidarai nuosavo kirpyklos, - paklausiu, apžiūrinėdama didelį veidrodį.

- tai per daug brangu, todėl darau paslaugas namuose, todėl turiu imti mažesnį atlygį. Tikiuosi, kad vieną dieną galėsiu sau leisti įsikurti kirpyklą. - Liūdnai atsiduso pažvelgdama į mane. Dar karta žvilgtelėjau į savo plaukus. Gal vertėtų pasikeisti? Kaip Loganas į tai reaguos? Bet kodėl man tai turėtų rūpėti?

- Aš sutinku, - tvirtau pasisakau. Elė išpučia akis.

- Maniau, kad tave įtikinti bus žymiai sunkiau, - nervingai nusišypsojo, stalčiuose besiknisdama ir ieškodama reikiamų priemonių.

- Turbūt dalis manęs jau senai norėjo pasikeisti, o kita dalis nedrįso tam pritarti, - gūžtelėjau pečiais, vis dar nustebusi jos priemonių gausa. Ėlė išsiviepusi man atsuka kėdę. Lengvai klesteliu į ją. Jaučiuosi gana keistai. Mėlynplaukė uždeda man audeklą, gaubianti mano virštunę kūni dalį ir susega man ties kaklu. Dabar jau galiu jaustis kaip kirpykloje.

- Mieloji, tau teliks stebėti, kaip virsti dar nuostabesne, - nusišypsojau nuo jos entuziazmo. Vet viduje vis dar kirbėjo prieštaravimai. Gana. Reikia juos nutildyti.

- Kokia spalva? - Mano apmąstymus nutraukia Ėlės garsus balsas. Aš net neįsivaizduoju kokia spalva man tiktų...

- Aš nežinau... Neįsivaizduoju, kokia spalva man tiktų, - nudelbiu akis į šviesia medžiagą, kuri siekia net mani kelius.

- Kad pirmas kartas būtų lengvesnis, gal tiktų kokia raudona tamsiai ar bordinė spalva? - Ši pasiūlo traukdama buteliukus ir juos aprodinėdama man.

- man tinka, - nusišypsojau, širdyje jausdama nerimą. Niekada nesiryžau nieko daryti savo išvaizdai, net plaukų galiukus būdavo gaila pasikirpti.

- šaunumėlis, - nudžiugo, visas priemones išdėliodama priešais mane. Sucypė arbatinukas, Elė išėjo padaryti kavos. Po kelių minučių kambaryje pasklido malonus kavos aromatas. Elė atsigėrusi savosios kavos kelis gurkšnius kibo į darbą. Vis dėlto plaukų nemažai turiu. Mėlynplaukė ant manęs uždėjo kažkokį audinį, kad neišsiteptų kaklas ir drabužiai. Sumaišiusi raudonus ir rudus dažus, gavo švelesnę spalvą. Segtukais susegė mano plaukaus į atskiras dalis, kad būtų lengviau dažyti.

- pasiruošusi? - prieš dažams paliečiant plaukus išgirdau klausimą.

- pasiruošusi, - atsakiau kuo tvirčiau. Elė gavusi patvirtinimą, šepetėliu pakabino tamsiai raudonos masės ir užtepė ant pirmujų sruogų gerai įtrindama į plauką dažus. Manyje vartėsi skrandis, visai nenumanau kaip atrodysiu.Praėjo jau dvi valandos. Teliko išplauti plaukus. Elė savo nedidukėje kriauklėje kruopščiai plovė plaukus ir odą aplinkui. Nušluoščiusi vėl liepė atsisėsti į kėdę. Iš stalčiaus mėlynplaukė išsitraukė nedidelį džiovintuvą ir ėmėsi džiovinti plaukus. Vis labiau pasimatė plaukų spalva, o mano veide vis labiau platėjo šypsena. Pagaliau po dvidešimties minučių Elė grožėjosi savo kūriniu.

- Ele, tu nuostabi, ačiū, - išlemenu. Priliečiu raudonus savo plaukus. Geras jausmas pasikeisti.

- dabar mergyt mes varysim į klubą, - šelmiškai nusišypsojo mergina, betvardydama betvarkę, kurią sukėlė.

- juk jau vienuolika, - nustebau. Man jau reiktų važiuoti. Loganas supyks.

- dar tik vienuolika, klubai nuo septynių vakaro juk neatsidaro. Ar tavo vaikinas neleidžia tau? - Elė jau tempiasi mane link spintos. Teisingai gal ir sako. Kodėl aš turėčiau klausyti Logano?

- na gerai, bet ilgai nebūsim, - pagrūmoju pirštu lyg mama. Elė linkteli. Stebiuosi kiek pas ją įvairiausių suknelių.

- nagi, rinkis, - mergina mosteli į sukneles, gulinčias ant lovos.

- man tiks mano drabužiai, - papurtau galvą žiūrėdama į trumpas sukneles.

- tau reikėtų užsidėti ką nors gražesnio, - bando mane įtikinti mėlynplaukė. Papurtau galvą. Nenoriu dėtis deabužio su kuriuo jausiuosi negerai. Elė iškelia rankas pasiduodama. Pati iškelia švelnios rožinės spalvos aptemptą suknelę iki šlaunų vidurio su užtraukuku gale. Prieš mano aki išsirangiusi iš treningų, ji vikriai įsirango į suknelę, netrukus jau traukdama odos spalvos pėdkelnes aukštyn. Mano akyse ji virto gundančia moterimi. Galiausiai susitvarkiusi plaukus, juos išsitiesinusi, Elė ieškojo paskutinio akcento - batų. Užsidėjo gana panašius į mano, juodus aulinukus su kulnu. Galiausiai užsimetusi storą, juodą paltą ji jau pasiruošusi. Apsimoviau ir aš batus bei apsivilkau paltą nepamiršdama rankinės pasiimti. Elė iškvietė taksi. Užrakinus buto durys jau lėkeme į lauką. Teko kelias minutes palaukti, kol geltonasis automobilis atvažiuos. Įsėdus viską reguliavo Elė ir pusamžiui vairuotojui nurodė, kur važiuoti. Po gerų 10 minučių taksi sustojo, Elė sumokėjus mane ištempė iš taksi. Iškart pastebėjau ryškiomis iškabomis apkabinėtą naktinį klubą. Eilėje rikiavosi daug žmonių. Man jau nepatinka, mieliau sedėčiau namie.

Cross ✅Where stories live. Discover now