Cross ✅

8

Vėl žadintuvas prižadina mane. Miegojau vos dvi valandas. Po tos nakties, nemačiau Logano jau beveik dvi savaites, man aplankalus ar dokumentus atnešdavo jo pavaldiniai. Visą naktį mano mintis buvo užvaldęs juodpalaukis. Kaip man atsikratyti jo? Galėčiau tiesiog atsisakyti dirbti, bet iš kur aš gausiu pinigų? Nesu tikra ar senoji ponia Ross mane vėl priims. Apsiverčiu ir galvą panardinu į pagalvę. Kodėl viskas turi būti taip sunku? Sunkiai atsisėdu, vietomis vis dar skauda populiariųjų padarytas mėlynes. Nušlepsiu į dušą ir greitai nusiprausiu. Persirengusi kitu džemperiu ir treninginėmis kelnėmis, patraukiu link virtuvės, gal bent su Rita galėsiu pasišnekėti. Virtuvėje nieko neaptinku, atrodo, kad namuose nėra nė gyvos dvasios. Pilvas sugurgė primindamas, kad jį tučtuojau pamaitinčiau. Atsidarau šaldytuvą ir randu tikrą rojų. Prikrauta įvairaus maisto nuo saldumynų iki pagaminto maisto dėžutėse. Peržvelgiu dėžutes, lazanija, makaronai su sūriu, kepsniai... Rimtai nieks to nesuvalgo? Na manau reikia tai ištaisyti. Pagriebiu makaronus ir įkišu juos į mikrobangų krosnelę. Pyptelėjus strykteliu išsitraukti pusryčių. Taip.. Geri pusryčiai.. Pusryčiams dažiausiai laiko neturėdavau, keista kai turiu pakankamai daug laiko. Pastebiu virtuvėje kabantį ant sienos plokščiaekranį televizorių. Wow.. Šeip ne taip susirandu pultelį ir įsijungiu jį, pirmame pasitaikiusiame kanale rodė filmukus, juos ir pasilikau. Šlamščiau makronus, po to įveikiau ir kepsnius. Persivalgiusi, vos nulipau nuo kėdės. Atsisuku į televizorių, rodė simpsonus, taip įsitraukiau į filmuką,kad nieko negirdėjau aplinkui. Staiga esu smarkiai papurtoma. Piktai atsisuku į niekadėją, kuris išdrįso nutraukti mano filmukų žiūrėjimą. Bet atsisukus susitinku su šaltomis rudomis akimis.

- Labas rytas, - ciniškai nusišypsau ir žengiu kelis žingsnius atgal. Baisu arti jo stovėti.

- Ką čia darai? - Loganas suneria rankas ties krūtine. Tik dabar pastebiu, kad jis su paprastais džinsais ir džemperiu. Ir kodėl mano protas šaukte šaukia : jis karštas! NE. Reikia apsiraminti. Atrodo, jo net giliai viduje apsidžiaugiau, jo vėl jį pamačiau.

- Na atėjau pavalgyti, ir kaip matote truputį įsitraukiau į filmukus, - nusišypsau kuo platesne šypsena. Juodaplaukis primerkia akis bandydamas įžiūrėti mano perdėto linksmumo priežastį. 

- Dėl to vakaro, tai buvau išgėręs ir nebandai niekam to pasakoti, - vaikinas pasilenkia ir grasinamai sušnabžda. 

- Nebijau jūsų, ir man nėra reikalo kam nors pasakoti, - kiek garsiau ištariu ir taip pat pasilenkiu prie jo, bandydama įrodyti, kad net nebijau jo artumo. Meluoju. Bijau. Jo žvilgsnis suaštrėja, jis kaip reikiant supyko. Kodėl jis taip greitai įširsta?

- Tikrai? - Cross'as priremia mane prie spinteles. 

- Taip, - kiek silpniau, bet vis dar bandau gintis. 

- Aš taip nemanau, - jis stipriau mane prispaudžia, kad dabar visus jo raumenis ant savo kūno. Velnias, imu vis labiau bijoti ir drebėti. Juodaplaukio rūstus tonas nežada nieko gero. Imu muistytis, daužau rankomis jam į krūtinę, bet nieko nepešu. 

- Paleiskit mane! - surėkiu ir imu kuo stipriau muistytis. - Padėkit! - Paleidžiu gerklę, tikėdamasi, jog tas asilas išsigąs, bet veltui. Jo  veide žaidė piktdžiugiška šypsnelėlė.

- Šiandien namuose tarnų nėra, tik aš ir tu mažule, - ką?! Man galas, tikrai.

- Mažule!? - Pasipiktinu, kaip jis drįsta mane taip vadinti? Kada jis pagaliau atstos nuo manęs?

- Patinka? Galiu kaskart tave taip vadinti, - juodaplaukis šypteli ir truputį atsitraukia.

- Eik šikt! - Stipriai pastumiu Loganą, oho pirmą kartą kreipiausi į jį neoficialiai. Pati stebiusoi, kaip jis mane pakeitė vos per dvi savaites.

- Manau tau reikia atvėsti, - nespėju sukramtyti jo žodžių, kaip esu pakelta ir permesta per petį. O Dieve, ką aš padariau. Tai vis per tą aštrų liežuvį. Daužau jam nugarą, net imu ją draskyti, tegul lieka žymės. 

- Galėsi per kai ką kitą ją padraskyti, - Loganas trinkteli man per užpakalį. Pykčio apimta vis labiau draskausi, bet veltui. Esu įnešama į pakankamai tamsią patalpą, ant sienų pastebiu blyksinčius atspindžius. O ne! Tai juk baseinas.

- Ne! Prašau! - imu šaukti, bet manęs niekas neklauso. Net nepajaučiu kaip atsiduriu šaltame vandenyje. Apimta panikos, negaliu išnerti. Man vis labiau ima trūkti oro. Nejaugi taip ir mirsiu? Dar kartą bandau parsiirti į viršų, bet nepavyksta, rankos vos juda. Pajaučiu kažkieno rankas ant savo kūno, o netrukus pagaliau įkvepiu. Imu kosėti ir tvirčiau atsisėdu ant šaltų plytelių. 

- Tu gal proto netekai!? - Sušaukiau ir bandžiau stotis, bet iškart paslydau ir kritau tiesiai juodaplaukiui į glėbį. Taip, man šiandien sekasi. Bandžiau vėl atsistoti, bet mane apsivijo tvirtos rankos.

- Ką tu darai?! Paleisk! - Man atrodo rytoj aš nebeprašnekėsiu, nes šiandien rėkiu, daugiau nei per metus sudėjus. Staiga esu apversta, o virš manęs graikų dievas. Kodėl šlapiais plaukais jis atrodo taip gražiai? Aš turbūt atrodau siaubingai. 

- Per tave man dabar reikės vėl eiti į dušą, - piktai suurzgia.

- O ką? Nepatinka praustis? - Mano aštrus liežuvis vėl įsikiša.

- Patiks dar labiau su tavim, - jis nusišypso ir vėl pakelia man, tik šikart nuotakos stiliumi. Išsprogdinu akis, su juo? Jis ketina su manim eiti į dušą? O ne, ne, ne. Dabar tikrai noriu mirt.

- Paleisk, iškrypeli! - Bandau jam netgi įspirti, bet nepataikau.

 - Arši katytė, - pabučiuoja į kaktą, dabar jau muistausi kaip įgalėdama, kas jis man darys? Esu nešama į antrą aukštą? Maniau ten niekam negalima.

- Maniau į antrą aukštą negalima, - piktai sušnypščiu. 

- Tau dabar leisiu, juk reikia nusiprausti, o dar su tavimi bus visai malonu, - Loganas mirkteli ir įneša į kažkokį kambarį, spėju tai jo miegamasis. Netrukus atsiduriame vonioje ir su paleidžiama. Juodaplaukis užrakina duris, lėtai nusivelka šlapią džemperį, maikę, džinsus. Bandau atidaryti duris, bet jas užstoja Loganas.

 - Dabar tavo eilė, - išsišiepia.