2

2.3K 107 0
                                    

Lėtai atsisuku ir nudelbiu akis į žemę. Šis vyras atrodo bauginančiai.

- Pakelk akis kai su tavim kalbu, - tas balsas atrodė įvarys man infarktą. Pakeliu akis ir iškarto susitinku su šaltu žvilgsniu.

- Kas tu tokia? - Klausimas suglumina mane, koks jo reikalas kas aš tokia.

- Aš tik dirbu šiuose namuose , atsiprašau, kad į jus atsitrenkiau, - išpyškinu ir neatlaikiusi įtampos išlekiu iš kolidoriaus. Ana mane pamačiusi klausiamai pakelia antakį, bet aš nenusiteikusi nieko pasakoti.

- Mes jau patiekėm vakarienę, manau jau gali važiuoti namo, - moteris paglostė man plaukus. Negaliu, juk ponia Ross užmuš mane.

- Bet kaip ponia Ross? - Pasisuku į kolidoriaus pusę, bet išvystų mane įdėmiai stebintį juodaplaukį, greitai nusisuku. Kaip jis nesigėdija taip įžūliai mane stebėti?

- Užtarsiu tave jei reikės, savo darbą jau atlikai. Aš per daug vertinga, kad ta žiežula mane atleistų, - sukikenu.

- Na gerai, bet jei jus atleis, ateisiu jūsų aplankyti, - pajuokauju, o Ana taip pat nusijuokia. Ilgai nelaukusi pamojuoju kietiems tarnams ir išdumiu namo. Mano laimei kolidoriuje jau nieko nebuvo. Autobuso teko laukti apie pusvalandį, galvojau, kad jau sustingsiu į ledą. Įlipusi vėl pasirenku tolimiausią kampelį ir atsisėdu. Kad ir kaip stengčiausi negalvoti, mintys vis sugrįžta prie nesąžiningai gražaus ir įžūlaus turtuolio. Iš jo kostiumo ir prabangaus laikrodžio spėju, kad jis labai turtingas. Nors tokiuose dalykuose nesigaudau, bet ir kvailas tai pastebėtų. Net nepastebiu kaip autobusas sustojo mano reikiamoje stotelėje, valdyk hormonus Tessa. Apie valandą dar žingsniuoju namo ir pagaliau įžengus į savo kuklų "butuką" , tiksliau kambarį su dušu, tuoletu, ir kampu kur turėtų būti virtuvė. Nieko nelaukusi nusispiriu batus ir nusirengiu megztinį, likusi tik su liemenėle ir džinsais apžvelgiu save veidrodyje. Taip... Mėlynės.. Gaunu jų "profilaktiškai" jau metus. Bet ir kiek jos mane bemuštų, į populiariąsias stosiu tik per savo lavoną. Nusiovusi kelnes ir vilkdama kojas nutempiu save į dušą. Po greitos procedūros pagaliau atsiguliu į lovą ir užmerkiu akis.

Kas per įkyrus garsas? Žadintuvas... Suurzgusi pakylu iš lovos. Atlikusi visą rytinį ritualą duše apsirengiu vėl juodus džinsus, tik šįkart ir juodą megztinį. Lengvai galima atspėti, kad rengiuosi pagal savo nuotaiką. Niūrią, liūdną. Savo dažniausiai tiesius plaukus palikau palaidus, jie dabar  susigarbanoję, bet tiesintuvui pinigų neturiu. Pasuku galvą į valandas, jau septynios! Į kitą miesto galą važiuosiu mažiausiai pusantros valandos, kaip man sekasi. Tau visada sekasi Tessa. Nelikus kitai išeičiai išsikviečiu taksi, ir šiam malonumui turėsiu išleisti pusę savo pinigų. Įlipus į taksi mane pasitinka nemalonus kvapas toks pat kaip ir vairuotojas.

- Į "Cross Industries" - pasakau, o vairuotojas mane nužvelgia taip lyg negalėtų patikėti, kad tokia kaip aš galėtų ten lankytis. Kažką sumurmėjęs jis visgi teikėsi pagaliau užvesti variklį. Paprašiau, kad jis paskubėtų, ir jau lygiai aštuntą buvau prie pastato. Sumokėjus ypač neapatenkintam vairuotojui, žengiau į vidų. Apstulbau, čia buvo taip prabangu. Stiklinės grindys, juoda ir balta spalvos puikiai sumodeliuotos ir suderintos, kad sukurtų prabangią ir ramią aplinką. Priėjusi prie kažkurio ir daugelio čia vaikštančių darbuotojų paklausiau kur vyks šiandien susitartas mokinių praktikos paskirstymas. Darbuotojo vardas buvo Benis, perskaičiau tai ant kortelės, jis buvo aukštas ir liesas lyg būtų berniukas ką tik baigęs mokyklą. Bet net šis mielas vyrukas mane nužvelgė taip lyg aš būčiau pasiklydusi ir atėjusi ne į kokią užmieščio kavinę, bet praktikos į didžiausią šalyje įmonę. Dar kartą pervėręs nemaloniu žvilgsniu, jis nurodė kur eiti. Čia buvo penkiolika aukštų, ir kam jų šitiek? Vėliavau jau penkias minutes, paspaudžiau mygtuką ir pradėjau kilti į devintą aukštą. Vėluoju! Turbūt į mane net žiūrėti nenorės, aš dabar atrodysiu lengvabūdė ir neatsakinga... Pagaliau išlipusi iš lifto sekretorės paklausiau kur eiti. Tai buvo garbaus amžiaus moteris, kuri mielai man parodė ir pasistengė mane nuraminti. Galvojau, kad šioje įmonėje nesutiksiu gerų žmonių. Ryžtingai atidarau duris ir netrukus visų žvilgsniai susminga į mane. Akimis ieškau dėstytojo ir pagaliau jį radus atsiprašau už vėlavimą bei netrukus klesteliu ant tolimiausios kėdės. Apžvelgiu studentus, vaikinų mažai, užtat merginos bene visos susirinko. Ir atrodo, kad atėjo dirbti į striptizo klubą, o ne į prabangią ir padorią įmonę. Ruduo, o jos su vos užpakalį dengiančiom suknelėm, aukštakulniais, ir veidais gerokai pagražintais makiažu, kam gali būti tai gražu?

- Taigi aš jau vakar išrinkau tuos pačius pačiausius. Jau vakar dauguma šios įmonės savininko kolegų pasidalino studentus praktikai. Liko dvi merginos. - Sunkiai nurijau seiles ir laukiau verdikto. - liko Monika su Tessa, -suklykiau iš džiaugsmo, bet tuo pačiu metu įsiutau. Kaip dėstytojas galėjo pasirinkti populiariųjų vadeivą? Turbūt nemažai jam "sumokėjo". Nusipurčiau nuo vaizdelio kurį mane vaizduotė jau spėjo sumontuoti. Mano apmąstymus nutraukia atsidarančių durų garsas. Pasuku galvą. Jis! Tas pats juodaplaukis, bauginantis vyras iš vakarykštės vakarienės dabar stovėjo už manęs! Juodaplaukis nužvelgęs visus čia esančius grakščiai nužingsniavo prie dėstytojo. Įbedžiau žvilgsnį į žemę, tikiuosi jie manęs nepastebės.

- Taigi liko dvi merginos, Monika ir Tessa, - pakėliau akis išgirdusi savo vardą. - Abi labai darbščios ir gerai besimokančios, - kurgi ne, Monika savo pažymius turbūt perka, arba už juos susimoka kitu būdu. Šlykštu. Pažvelgus į Moniką, ji užkelia koją ant kojos, kad suknelė pakiltų, ir atmeta savo ilgus geltonus plaukus. Matau kaip tas gražuoliukas įdėmiai stebėjo gundymą. Gražuoliukas!? Tessa tau reikia valdyti savo hormonus.

- Taigi merginos prisistatykit, - ką!? Dėstytojas nieko neminėjo, kad reikės prisistatyti, dabar aš mirus.

- Aš Monika, mokausi labai gerai, galėsiu atlikti bet kokią praktiką kokią man duos, - saldžiai prakalba kekšė ir mirkteli tam verslininkui. Ar man vienai taip atrodo, ar ji kalbėjo visai kita prasme. Nugurkusi seiles lėtai atsistoju. Juodaplaukio ir visų akys susminga į mane. Pasigirsta merginų krizenimas ir keli skaudūs žodžiai vis dėl to išsprūsta studentams iš lūpų.

- Esu Tessa, studijuoju ekonomiką ir verslą trečius metus.Tiesiog norėčiau gauti daugiau praktikos, kad ateityje šioje srityje būčiau daugiau pažengus, - lėtai prisistatau, nors širdis žadėjo bet kurią akimirką palikti mano kūną.

- Kad ji ir taip nevykus, - išgirdusi patyčias greitai atsisėdu ir vėl įbedu žvilgsnį į žemę. Ir kada visa tai baigsis?

- Renkuosi tą rudaplaukę, - išgirstu žemą, sodrų balsą.

Cross ✅Where stories live. Discover now