Cross ✅

12

Prabundu nuo riksmo. Nejaugi vėl buvau užmigusi? Pažvelgiu į langą, jau tamsu. Mėnulio šviesa apšvietė kambarį, dalis ploto skendėjo tamsoje, jaučiausi saugiai. Turbūt. Kas čia ką tik surėkė? Nerangiai atsistoju ant grindų, kūną sukausto skausmas, bet jau žymiai mažesnis. Dar vienas riksmas. Iš kur jis sklinda? Greitai pravėriau duris ir bandžiau susigaudyti iš kur garsas. Šiaip ne taip užsikabarojau didžiuliais laiptais į antrą aukštą iš kur regis sklido garsas. Baisiai bijodama pasibeldžiu į Logano miegamojo duris. Tyla. Atsargiai jas praveriu. Juodaplaukis lovoje stipriai muistėsi, turbūt kažką sapnavo. Širdis plakė kaip pašėlusi. Visas mano protas šaukte šaukė, kad nėščiau savo kailį iš čia kol tas monstras manęs nepastebėjo. Bet kūnas neklausė. Palinkstu arčiau Cross'o švelniai priliečiu nuogą krūtinę ir truputį jį pajudinu. Nespėju pajausti kaip esu prispausta prie lovos, o juodaplaukis virš manęs. Ar pas jį visada tokie refleksai? Stiprios rankas kaip reikiant gniaužė mano ir taip sudaužytus klubus. Su kiekviena sekunde skausmas tik didėjo, dabar tenorėjau greičiau dingti.

- paleisk, man skauda, - sušnypščiau, bet Loganas tarsi negirdėjo. Gal jis vis dar miega? Jis tiesiog prispaudęs laikė mane, bet akys buvo užmerktos. Krutinau jį iš paskutinių jėgų, bet jis visiškai nereagavo nei į krutinimą ar netgi daužymą. Ką daryti, kad jo kūnas sureaguotų ir priverstų jį atsibusti? Viena mintis toptelėjo į galvą. Ne. Negaliu to daryti. Bet skausmas buvo vos pakenčiamas tad ėmiausi pačios netikėčiausios taktikos. Ėmiau braukti nagais nuo krūtinės link šortų, bandžiau jį sujaudinti, tada jis tikrai turi atsibusti. Pasiekusi šortų kraštą kiek suabėjojau, nesu to dariusi. Užkišusi ranką už šortų priliečiau iškilimą, netruko ilgai kaip jo draugužis atsibudo. Daugiau eiti drąsos neturėjau, tad meldžiausi, kad šis nenaudėlis greičiau atsibustų. Jo rankos ėmė veržti vis stipriau, kad aš vos kvėpavau. Nežinodama ką daryti ranką užkišau ir už trumpikių, švelniai priliečiau jo draugužį. Jutau pulsavimą daikto kurį laikiau delne. Kokia gėda. Staiga Logano akys prasimerkė, mano kūną sukaustė siaubas. Šaltos rudos akys išsyk persmelkė manąsias. Staiga jis pažvelgė žemyn, staigiai ištraukiau ranką, jo pasididžiavimas jau buvo kaip reikiant pasiruošęs. Kaip gėda. Kaip gėda. Rankos kiek atsileido, bet manęs nepaleido.

- nesitikėjau, kad norėsi mane išprievartaut, - jis kiek nustebusiai, bet su piktdžiugiška šypsena pareiškė. Ką? Aš tenorėjau išsilaisvinti, nes būčiau uždususi.

- aš to visai nenorėjau, atėjau vedama tavo riksmo, bandžiau tave pažadinti, bet tu mane tik prispaudei prie lovos. Tik tokiu būdu tave pagaliau prikėliau, - sakiau visa tai su pykčiu, bet visas kūnas dilgčiojo, po velnių norėjau jo.

- ar lietimas mano penio tau atrodė vienintelė išeitis? - jis pasilenkė dar arčiau mano veido. Tankiai ir greitai kvėpavau, širdis rodėsi iššoks iš krūtinės.

- aš bandžiau netgi daužyti, o kažkur skaičiau, kad sukeliant fizinę ar seksualinę reakciją galima žmogų pažadinti iš gilaus kaip tavo miego. - kažką greitai suvėliau, bet nuo juodaplaukio atvirų žodžių man vis labiau kaito žandai.

- nė neįsivaizdavau, kad pati Theressa Young ateis į mano kambarį ir savo noru sujaudins mane, - geidulingas jo balsas manyje sukėlė visą jausmų virtinę.

- dabar paleisk mane, man vis dar skauda, - bandžiau išsilaisvinti, bet Loganas suėmė mano rankas ir iškėlė virš galvos. Ėmiau vis labiau muistytis, bet veltui.

- negali antrą kartą šiandien manęs sujaudinti ir palikti, - švelniai atsisėdo man ant šlaunų, bet taip kad neskaudėtų sumušimų.

- paleisk mane, šikniau tu! - surėkiau stebėdama įtemptus pilvo raumenis, jo pasiruošęs draugužis gniaužė kvapą. Jaučiausi tarsi užpeista tigro, bet tas tigras pernelyg gražus, kad galėčiau jo bijoti ar pasipriešinti. Kaip išsisukti? Manau, kad šįkart jis mano bučiniu neapsigaus. Norėjau jo velniškai. Bet nenoriu pasirodyti esanti kekšė, priešinsiuos kiek galėsiu, jau apturėjau skaudžią patirtį su buvusiu vaikinu. Jei jį taip galėjau vadinti. Lūpomis prisiartinęs prie manųjų, Loganas stipriai mane pabučiavo, bet į bučinį neatsakiau.

- pabučiuok mane, Theressa, - suurzgė juodaplaukis. Jei pabučiuosiu, galbūt jis atsileis ir aš pabėgsiu? Laiko galvoti nebuvo, žinojau tik vieną: noriu dingti iš čia, kad ir kaip šis velnias mane trauktų. Jis prisispaudė prie manęs klubais ir tas daiktas jo kelnėse įsirėmė į mergaitiškiausią mano dalį. Sudejavau, kaip įmanoma apskritai jam atsispirti. Bet reikia veikti ir dingti iš čia. Šiek tiek pravėriau burną ir apžiojau apatinę jo lūpą. Sudejavęs vyras įspraudė man tarp kojų šlaunį, liežuviu slystelėjo mano lūpa taip vis labiau mane erzindamas. Staiga jis atleido mano riešus ir rankas pakišo po megztiniu, šalti pirštai virpino kiekvieną odos lopinėlį. Apėmiau pirštais jos kaklą ir apsivijau liežuvį savuoju vos juntamai jį čiulpdama. Velniai griebtų, aš tuo mėgavausi nemažiau nei jis. Sudėjavęs man į burną Loganas nutraukė per galvą mano megztinį, o aš jaučiau, kad jeigu dabar nesustosiu, tai nebegalėsiu iš viso sustabdyti to. Tvirtos rankos klaidžiojo tarp mėlynių paskui pajudėjo link krūtų. Supratau, kad turiu kažką daryti. Turbūt gailėsiuosi visą gyvenimą. Nutraukiau žemiau klubų jo šortus, paskui ir juodus bokserius, prieš mano akis styrojo didžiulis jo kotas. Viešpatie, aš jo net apglėbti negalėjau. Reikia dingti. Dabar! Suėmiau kiek galėdama jo organą ir ėmiau stimuliuoti jį. Jaučiau kaip juodaplaukis įsitempia ir išleidžia kažkokį neaiškų garsą. Pasinaudojusi tuo, kad jis manęs dar neišrengė pati prigludau prie tų nuodėmingai saldžių lūpų. Nežinau kaip, bet jis visiškai susileido, iš visų jėgų kažkiek paverčiau gigantišką jo kūną ir pati atsisėdau ant jo klubų kaip neseniai pati buvau prispausta. Nagais braižiau tvirtą krūtinę, nusprendusi, kad jau tinkama proga sprukti greitai pašokau, ir nors su skausmu pradėjau bėgti. Bet mėlynės daro savo, beveik negalėjau bėgti, aš vos paėjau. Išgirdau kaip atlekia juodaplaukis, tikrai bus įniršęs, tikrinau kiekvienas duris ieškodama kur pasislėpti, bet visos buvo užrakintos. Nubėgau į patį kolidoriaus galą ir pasislėpiau už kolonos.

- Theressa geriau nenervuok manęs! - pasigirdo griausmingas balsas, net krūptelėjau. Girdėjau kaip aidi sunkūs žingsniai. Ir jie vis arčiau manęs. Neišlaikydama įtampos atsistojau išvysdama prieš akis tą tobulai gražų juodaplaukio veidą. Šyptelėjau ir nėriau pro jį, bet mano klubus greitai apsivijo raumeningos rankos.

- šį kartą nuo manęs nepabėgsi Theressa, - pabrėždamas mano vardą išrėžė. Bandžiau stumti jį, bet jau pakankamai prisimokiau, kad jo tai neveikia. Tada spyriau į koją, bet Loganas mane lyg kokį pūkelį persimetė per petį. Kas dabar bus!? Aš nesugebėsiu atsispirti dar vieną kartą, o jei atsileisiu, teks bėgti į kitą šalį, kad tik jo nebesutikt. Ką po galais dabar daryti!?