Cross ✅

1

Pramerkiu sulipusias akis. Jau rytas? Nekenčiu pirmadienių, nors man atrodo nekenčiu visų savaitės dienų. Pasuku galvą į laikrodį. Jau šešios ryto, reikia ruoštis, kitaip pavėluosiu. Sunkiai atsikeliu iš lovos ir tempiu savo kūną link dušo. Po kokio pusvalandžio stovėjimo po dušo srove, pagaliau nusipraususi išėjau iš vonios. Jaučiausi truputį žvalesnė. Kažkas pabeldė į bendrabučio duris. Ir vėl.. Kažkas vėl prirašė bjaurių dalykų ant mano durų. Dažniausiai išpurškia dažais, kuriuos turiu valyti kelias valandas. Ir kodėl? Todėl, nes pirmais mokslo metais universitete atsisakiau stoti į populiariąsias. Aš joms atrodžiau pakankamai gera, kad tyčiočiausi iš kitų ar duočiausi su bernais. Man tai buvo šlykštu. Žiauriai išsakiusi nuomonę apie jas tiesiog nesutikau su populiariųjų pasiūlymu todėl, jų lyderė iki šiol griežia ant manęs dantį, kaip ir beveik visi studentai universitete. Jau pripratau.. Tiesiog pripratau.. Apsirengiu juodus džinsus ir laisvą mėlyną megztinį. Rudus plaukus surišu į uodegą ir apsimovusi savo nike'us, apžvelgiu kambarį ieškodama kuprinės. Štai. Pagriebiu ir užsimetu ant nugaros.  Nesidažau visiškai, tad greitai susiruošiu. Iki universiteto kelias tolimas, kadangi bendrabutis ne studentams, bet dauguma studentų ten gyvena. Tiesiog šaunu. Užrakinu duris ir įsikišu ausinukus į ausis. Muzika iškarto apramina. Universitetą pasiekiu maždaug po valandos. Aikštelėje aibė mašinų, na taip, čia daugiausiai mokosi turčių vaikai, o aš čia patekau per dėdės ryšius. Ir tai yra dar viena priežastis iš manęs pasišaipyti. Įėjusi į auditoriją pasirenku tolimiausią ir tyliausią vietą. Bet.. Prie manęs specialiai klesteli Harry. Jis čia beveik populiariausias. Šviesių plaukų vaikinas vėl nepraleidžia progos iš manęs pasišaipyti.

- Labas gražuole, - saldžiai pasisveikino, ir atidžiau nužiūrėjo mane. - Suklydau, juk čia ta pati ryža baidyklė Tessa. - Garsiai šūktelėjo ir pastūmęs mane nuėjo prie savo merginos Betty. Lėtai atsistojusi vėl atsisėdau ant kėdės... Studijavau ekonomiką ir teisę. Norėjau ateityje turėti verslą ar dirbti kokioje nors didelėje įmonėje. Bet kuo toliau egzistuoju, tuo labiau netikiu nei savo planais nei savo ateitimi.

- Sveiki studentai, - pasirodęs dėstytojas garsiai pasisveikino. Merginos aiktelėjo, juk šis dėstytojas atrodė kaip nuo podiumo nužengęs modelis. Pavarčiau akis ir įbedžiau akis į knygą.

- Taigi turiu ir gerų ir blogų naujienų. Kitą savaitę  turėsite pristatyti darbus apie ekonominę padėtį skurstančiose šalyse. O gera, kad rytoj aštuntą rytą turite būti "Cross Industries" pastate. Pagaliau išprašiau savo draugo kuris ten vadovauja ir jo kolegų kurie duos jums praktikos. Laiką kurie jį nustatys dirbsite pas juos ir būsite atleisti nuo paskaitų. Deja, visi negalėsite gauti praktikos, tad rytoj aš išrinksiu tuos kurie tikrai to verti. - Ką? Juk tai įmonė didžiausia ne tik šalyje bet ir už jos ribų. Viduje suklykiau iš džiaugsmo, pagaliau įgaučiau patirties ir žinių. Labai tikiuosi, kad mane išrinks. Bet gi kas aš tokia? Juk aš pilka pelytė, dėstytojas turbūt net mano vardo nežino. Paskaitos praėjo kaip visada kankinamai lėtai. Tiesiai iš universiteto skubėjau į darbą. Dirbau pas itin nemalonią moterį, valiau jos namus, tik nesupratau kam kiekvieną dieną reikia blizginti kone kiekvieną kampelį. Dar turėdavau aptarnauti šeimos narius, o jie tikrai nebuvo patys maloniausi žmonės pasaulyje. Vis skubindama žingsnį lėkiau į stotelę, kadangi ta moteriškė gyvena kitame Londono gale. Atskubėjau į stotelę pačiu laiku. Įlipusi į į alkoholio, išmatų ir viso kito pritvinkusį autobusą, atsisėdu pačiame gale. Ir kodėl aš? Ką tokio padariau, kad dar vaikystėje turėjau netekti tėvų ir dabar gyventi šitaip? Atžagaria ranka nusišluoščiau iš akių pabirusias ašaras. Pamačiusi tikslą išlipu iš autobuso ir truputį paėjusi prieinu didžiulį raudoną namą. Kaip ir kiekvieną dieną paspaudžiu skambinimo mygtuką.

- Labadiena, atėjau dirbti, - kuo malonesniu tonu pasisveikinu ir žengiu pro kątik atsivėrusius vartus. Įėjusi į prabanga tviskantį namą, pasidedu daiktus, tarnų kambaryje ir atėjusi į svetainę laukiu nurodymų. Netrukus į svetainę kaukšėdama kulniukais įeina ponia Ross. Tai šio namo savininko žmona, kiek žinau jos vyras yra stambus verslininkas.

- Labadiena, pone, - leptelnu ir užsikišu už ausies išsprūdusią sruogą. Ji tik nemaloniai mane nužvelgia.

- Šiandien mes laukiame ypač svarbaus svečio, noriu, kad šiandien padėtum tarnams mus aptarnauti per vakarienę, supratai? - Šaltai pareiškė ir demonstratyviai atmeta savo ilgus juodus plaukus. Linktelnu. Nors jai 45, Ross tikrai atrodo kaip modelis. Nužingsniuoju pas tarnus ir kaip visada, esu maloniai pasitikta.

- Sveika, Tessa, - mane pamačiusi plačiai išsišiepia Ana, ji čia vyriausia iš tarnų, be galo maloni moteris.

- Tai kas per svečias? - Apsikabinusi moteriškę netrunku pasiteirauti.

- Nežinau vaikeli, lygtais kažkoks itin didelio masto verslininkas, - Ana atsisuka į mane tik pašovusi į orkaitę bandeles.

- Aišku.. -numykiau ir užsirišau baltą prijuostę ant savo pakankamai per liekno liemens, paskutiniu metu per mažai laiko skiriu valgymui.

- Dar daug laiko iki vakarienės, paruošk namų darbus, gyvatė Ross nepastebės, - šita moteris visada mane pralinksmina. Išsitraukiu knygas ir įnykstu į namų darbus. Po ilgo ruošimo trumpam užmerkiu akis.

- Tessa, kelkis vaikeli, -išgirstu susirūpinusį balsą. Pramerkiu akis ir greitai atsistoju. Užmigau darbe, tiesiog nuostabu.

- Tu per mažai miegi Tessa, - Ana suima mano rankas ir griežtai pareiškia.

- O ką man daryti? Namo grįžtu geriausiu atveju dešimtą vakaro, tada mokausi ir ruošiu namų darbus, ir tik kokia trečią ar antrą nakties nueinu miegoti, o šeštą vėl keliuosi, - pavargusiu balsu išsilieju ant Anos, nejučiomis tiesiog pravirkstu. Man visko tiesiog per daug.

- Suprantu tave, ir man tiesiog drasko širdį, kad negaliu tau padėti, - Ana švelniai mane apsikabina. Taip.. Man niekas negali padėti ir nepadės. Aš turiu pati kibtis į gyvenimą, kitaip palūšiu.

- Viskas gerai Ana, reikia ruoštis vakarienei, - dar kartą pasitaisiau prijuostę ir šiaip ne taip veidą papuošiu maža šypsena.

- Taip.. Tu teisi, - Ana pakštelėjo man į kaktą ir nuėjo prie orkaitės. - Būk gera, suserviruok stalą, - Ana šūktelėjo ir aš ėmiausi darbo. Kai įžengiau į valgomąjį svečias jau sėdėjo prie stalo, keista kaip ponia pakankamai ramiai elgiasi. Bandydama nekreipti dėmesio dėliojau lėkštės, taures, įvairius įrankius. Pakėlusi galvą pamatyti kas gi tas svečias. Išplėčiu akis, negalvojau, kad jis toks jaunas. Šaltas žvilgsnis išsyk perskrodė mane. Greitai nusukau akis ir dingau iš valgomojo. Jis.. Aš net nerandu žodžių to vyro išvaizdos apsakyti. Juodi kaip rašalas plaukai, ryški žandikaulio linija, raumenys, kurie matomi net ir per puikiai siūtą kostiumą, o akys... Jos buvo tokios šaltos ir įžūlios, tas žvilgsnis vertė mane jaustis prieš jį nuogai. Man reikia atvėsti. Kone bėgu link tuoleto, kol netikėtai atsitrenkiu į sieną. Nors ne. Siena taip skaniai kvepėti juk negali. Bijodama pakelti akis greit nusisuku ir pradedu greičiau eiti atgal, kol manęs nesustabdo piktas balsas.

- Palauk!