Cross ✅

13

Buvau vėl įnešta į tą patį suknistą kambarį ir paguldyta ant lovos.

- pasitrauk nuo manęs šunsnuki! - sušaukiau, bet nebežinojau ar meluoju jam, ar sau.

- aš tikrai neleisiu tau šitaip lengvai pabėgti, kai kiekvieną minutę noriu tave iškrušti, - Loganas pasilenkė link manęs ir gundomai sušnibždėjo į ausį. Kūnu perėjo milijonai šiurpuliukų, kaip atsispirti jam? Juk praėjo vos keturios dienos, o aš jau atiduodu save jam? Nenoriu būti kekše, ir nebūsiu, kad ir kaip jo norėčiau.

- man neįdomu ko tu nori, - sušnypščiau, - aš tik noriu dingti iš čia o ne su tavim mylėtis, - dar pikčiau pridūriau. Jis regis sekundei sutriko nuo mano baisiai pikto tono, bet per sekundę jis vėl tapo bejausmiu. Netikėtai juodaplaukis nuo manęs atsitraukė. Kelis kartus sumirksėjau, negaliu patikėti, kad jis taip lengvai atstojo. Stebėjau Loganą kelias minutes, atrodė susimąstęs, juk visos merginos jam neatsispiria. Greitai atsistojau ir kiek susverdėjus patraukiau kambario link, kiek nusivyliau, juk dar keli saldūs žodeliai ir būčiau pasidavusi. Ar to norėjau? Taip, bet vos pagalvoju apie buvusį savo vaikiną, tarsi visas kūnas sustingsta. Bijau atsiduoti ir būti išniekinta ir pažeminta kaip anąkart. Vos išėjus iš kambario sustojau, atsigręžusi pažvelgiau į vaikiną. Atrodė tap pat susimąsčiusiai. Įkvepiau ir grįžau atgal pas jį, žinau, lendu liūtui į nasrus, bet tebūnie. Atsisėdau šalia jo, šaltos rudos akys pažvelgė į mano nesuprantamu žvilgsniu.

- aš atsiprašau, - nežinau kodėl, bet visgi ištariau, jaučiausi bejausmė šitaip jį palikdama. - tiesiog kai patį pirmą kartą ir paskutinį atsidaviau savo buvusiam vaikinui, buvau išniekinta ir sutrypta, mane engia visas universitetas iki šiol. Aš tiesiog nepasitikiu niekuo apart savimi, - tęsiau savo kalbą, gerklėje susikaupė gniužulas, prisiminai smogė lyg banga. Akyse pradėjo tvenktis ašaros, bet greitai sumirksėjau, nenoriu pasirodyti tokia silpna. 

- kas jis toks? - Loganas atsisuko visas į mane, šiek tiek sunerimau, jis gigantas prieš mane.

- niekas, tau tikrai nebūtina to žinot, - atsakiau kaip įmanoma šalčiau, šitos temos jau nebenoriu liest, šiandienai man pakako.

- tai kas tave šiandien sumušė? - juodaplaukio balsas paaštrėjo. Negaliu sakyt. Tiesiog negaliu, nebūsiu skundikė.

- nežinau, nemačiau, - išbėriau lyg žirnius į sieną.

- tavo charakteris pražudys mane, - sušnibždėjo. Kiek pyktelėjau, juk noriu tikrai išeit iš šio suknisto darbo, kuriame ne darbo patirties įgavinėju, o dirbu kaip kekšė.

- jau sakiau, noriu išeit tai paleisk mane ir susirask tą, kuri tenkins tavo norus ir dieną ir naktį, - su pagieža drėbiau ir pakilau nuo didelės jo lovos. Netrukus buvau vėl parblokšta ant lovos ir prispausta sunkaus kūno.

- bet aš noriu tavęs, - sušnabždėjo.

- aš negaliu, - taip pat sušnabždėjau ir pakilau nuo lovos. Pilvą skaudėjo žiauriai. Kiek susverdėjau, bet mane pagavo tvirtos rankos.

- nereikia manęs kaip kūdikio nešioti, - sugriežiau ir piktai dėbtėlėjau į Loganą.

- baik ožiuotis kaip mažas vaikas, - juodaplaukis pašiepiančiu tonu išrėžė.

- pats tu mažas vaikas, - manyje vėl kilo pyktis, ir nuo kada pas mane tokios nuotaikų kaitos? Jis nunešė mane į mano kambarį ir paguldė ant lovos. Nieko netaręs paliko mane vieną. Buvau kiek nustebusi, bet vienintelis dalykas ko dabar norėjau tai buvo namai. Nors nežmoniškai skaudėjo visą kūną, aš apsimoviau nežinia iš kur atsiradusius savo sportbačius ir užsivilkusi megztinį įsmukau į kiemą. Net nenutuokiau kaip grįšiu namo, nes visi daiktai įskaitant ir piniginę, buvo likę namie. Suirzau, gal kažkaip pareisiu, kelią įsiminiau. Priėjau vėl prie tos pačios apaauginių būdelės, šįkart nei vienas iš apsauginių nemiegojo, turbūt gavo pylos už mano paleidimą. Vartai buvo atviri, apsauginiai būdelėj, pasilenkusi galėčiau prasmukti. Šiaip ne taip susilenkiau, nors velniškai skaudėjo, pradėjau kone šliaužti. Vos perėjau vartus, greitai atsistojau, manęs nepastebėjo. Bet dabar laukia nemenkas kelias namo, dabar esu pačiame Londono pakrašty. Ėjau tol, kol pasigavau taksi, pasakiau, kad sumokėsiu kai nuvažiuosim, t.y. aš paimsiu iš namų pinigų ir nunešiu taksi vairuotojui, pagaliau įtikinus jį, kad nemeluoju, pradėjau važiuoti namo. Atvažiavus, padariau kaip žadėjau, sumokėjau vairuotojui ir jau sėkmingai lipau laiptais į savo kuklų būstą. Durys buvo nerakintos, keista. Dabar mažiausiai noriu pamatyti Loganą, šalia jo tampu silpna, o aš jam tik dar vienas žaisliukas. Nusirengusi rūbus griuvau į lovą, kuri dabar atrodė pati patogiausia pasaulyje. Laikrodis rodė pusę pirmos, na ir pakeliavau. Netrukus panurau į saldų miegą.