Cross ✅

34

Teressa*

Jau rytas, šiandien važiuoju dirbt į įmonę. Po ilgo dvejojimo, galų galiausiai išsitraukiu juodą kostiumėlį su baltais marškinėliais. Išsivaliusi dantis, nutariu rengtis. Įeinu į seniai užmirštą drabužinės kambarį, kuriame buvau tik prieš kelias savaites, kai pirmą kartą apžiūrinėjau šį kambarį. Drabužinėje randu labai panašių kostiumėlių į manąjį, tik įvairiausiu spalvų. Taip pat yra daugybę batelių ir aukštaklulnių, taip pat rudeniškų aulinukų. Nusprendžiu pasipuošti. Įsidrąsinusi užsidedu Logano pirktą nėriniuotą, juodą apatinį trikotažą. Gal nederėtų? Keistai jaučiuosi. Apsirengusi jau vilkėtą kostiumėlį, kurį sudarė klasikinės aptemptos kelnės nesiekiančios kauliuko, balti marškiniai ir juodas kostiumėlis ketvirtinėmis rankovėmis. Pasirenku avėti rudeninius aulinukus su storu kulnu ir užtrauktuku šone, vis dėl to lauke vėsoka.

Pažvelgusi į veidrodį šyptelėjau, buvau patenkinta savo įvaizdžiu. Susiraukusi priliečiu susivėlusius plaukus. Ką su jais daryti? Gal pabandyti išsitiesinti? Atsidarau vieną iš dviejų stalčių makiažo stalelyje. Randu ten tiesininmo žnyples ir garbanojimo. Pasirenku tiesintuvą ir įjungių jį į eletros lizdą, esantį šalia makiažo staliuko. Čia viskas taip praktiškai apgalvota. Bendrabutyje turėjau persistatyt kambario baldus, kad lova būtų prie rozetės ir galėčiau ten įjungti pakrauti savo senuką telefoną. Pamačiusi įsižiebusią lemputę, kuri reiškia, kad tiesintuvas jau įkaito, atsargiai paimu jį į rankas. Nesu tokio daikto laikiusi. Lėtai perbraukiu per priekines sruogas, jos švelniai atgulė man ant pečių, tobulai tiesios. Tą patį darau su visais plaukais. Turiu pripažinti, kad tai vargina, nes turiu ilgus ir storus plaukus. Pagaliau juos visus ištiesinusi atsikvėpiu. Net ranka pavargo. Išjungusi iš rozetės tiesintuvą, palaukiu kol atvės ir įdedu atgal į stalčių. Praėjo jau dvidešimt minučių. Tuoj pasirodys Loganas. Pirštai sugraibo kito stalčiaus rankenėlę. Prieš mano akis atsiveria daugybė makiažo priemonių. Kiek suabejoju, ar man to reikia, bet pasiimu tušą ir atsargiai perbraukiu blakstienas juo. Jos pasidarė ryškesnės ir pagrąžina akis. Po to jas šiek tiek pariečiu, vaizdas man visai patinka. Su pincetu pasitvarkau antakius, jie yra gana stori ir tamsūs, net dažyti jų nereikia. Lūpas perbraukiu blizgiu, kuris turi švelniais rusvą atspalvį. Nusišypsau patenkinta savo išvaizda. Iš drabužinės pasiėmu mažą, juodą rankinę, kuri su aukso spalvos grandinėle, persimetu per petį, ji gražiai kaba prie juosmens. Ji patogi, nes yra ne didesnė nei delninukė, tik šią dar gali užsimesti ant peties, net turi grandinėlę. Susidedu ten piniginę ir telefoną. Užsimetu irgi jau vilkėtą smėlio spalvos paltą. Gal aš perdaug išsipuošiau? Bet prisiminusi įmonėje dirbančias moteris, kurios atrodo lyg kątik nužengusios nuo podiumo, apsiraminu. Galbūt labiau pritapsiu su šiais drabužiais. Mano mintis nutraukia beldimas į duris. Nukaukšiu iki durų, kulno atsimušančio į grindis garsas mane stebina. Prisimenu ponią Ross, pas kurią dirbau ir jos aukštakulnių garsą, kuris visada man buvo čaižus ir atvirai, gana nemalonus. Tikiuosi, kad aš taip neskambu, storas kulnas suteikia kitokį garsą, kuris ne taip rėžia ausį. Atveriu duris. Prieš mano akis išnyra aukšto vyro siluetas. Trijų dalių kostiumas su mažais ruoželiais, puikiai jam tiko, neklūsnūs juodi plaukai sušukuoti atgal, o kelių dienų barzda patobulinta ir aplyginta. Kaip vyras gali taip nuostabiai kvėpėti ir atrodyti? Supratusi, kad perdaug užsižiūrėjau, nuleidžiu galvą paslėpdama jau beraustančius savo žandus. Jo ranka švelniai suima manąją.

- Tu dabar blaškysi mane visą dieną. Tik ir tegalvosiu, kaip tave greičiau išdulkinti, Teressa, - žemas balsas nuvilnija prie ausies. Man visi odos plaukai piestu pasistoja. Šelmiškai šypteliu ir paraginu eiti. Uždariusi duris, pasitvarkau paltą ir įsikabinu į Logano parankę. Tai labai keista. Mes vos mėnesį pažįstami. Patraukiu nuo jo rankas, tai nedera. Loganas klausiamai sužiūro į mane.

- Taip nedera, kaip aš atrodysiu? Kaip dar viena tavo mergužėlė? - pyktis ima virti mano galvoje. Suprantu, kad sutikau kažką pradėti su juo, bet, kai pagalvoju, kiek merginų jis taip vedėsi, man užverda kraujas.

- Nei vienos nesu vedesis į savo kompaniją, jos būdavo reikalingos tik seksui, o tu esi reikalinga kur kas daugiau. Turi daugiau proto, nei tos mano kekšės, visas kartu sudėjus. Tad mieloji, nebandyk jausti kažkokios gėdos, turi teisę būti šalia manęs ir įsikibusi į mane, - Loganas perbraukė per mano plaukus sustodamas ties kaklu. Velniai rautų, jis kaip hipnozės meistras. Vėl įsikimbu jam į parankę. Išeiname į lauką. Gausus lietus jau permirkęs žemę. Man patinka lietus, labai patinka. Prie mūsų atsiranda vairuotojas su skėčiu. Pasisveikinu su žilstelėjusi vyru, jis maloniai taip pat pasisveikina. Loganas paima skėtį ir nežiūrėdamas savęs pakelia jį man virš galvos. Skubiai nueiname iki juodo Bentley atomobilio. Vairuotojas atidaro man durelės, Loganas įlipa per kitą pusę. Padėkoju vairuotojui ir klesteliu ant odinės sėdynės. Mano uoslė pajunta gardų kavos kvapą. Ant padėklo, skirto kavoms puodeliams ar dar kažkam, net nežinau kam, bet ir nesistengiu domėtis, įtaisyti du puodeliai. Loganas vieną paduoda man, o kitą paima sau. Padėkoju ir gurkšteliu karštos kavos. Ji mane užplūsta, kaip nauja gyvybė. Labai skanu. Netrukus pajudame. Automobilio saloną apima nuostabus kavos kvapas, susimaišęs su Logano kvapu, nežinau, bet jo dušo želę atpažinčiau bet kur. Kol atvažiuojame neištariame nei žodžio. Bet man tai nebuvo nejauku, priešingai, jaučiausi gerai, važiuodama automobilyje apsuptame lietaus, o aš jame besimėgaudama gardžia kava. Kaip tik beveik spėjau išgerti kavą, kol pamačiau aukštą pastatą, galėčiau sakyti, kad tai dangoraižis, bet dar neturi tiek aukštų, kita vertus, stiklu padengtas fasadas ir puikiai pro stiklus matomi kabinetai ir salės vėl gi padaro dangoraižio įspūdį. Ir vėl išvystu kukliu raštu išraižyta "Cross Industries" pavadinimą. Puodelį pasiimu su savimi, nors jame buvo dar keli gurkšniai, bet jie šildė mano rankas. Vairuotojas atidaro man dureles, išlipusi pajuntu gaivų ir vėsų rudens orą. Į veidą plūsteli lengvas vėjas, atgaivindamas mane likusiai dienai. Palinkiu vairuotojui geros dienos ir laukiu ateinančio Logano. Šis priėjęs pasiūlo parankę, aš kaip mat įsikabinu, kitoje rankoje laikydama vis dar šiltą kavos puodelį. Įėjus, Loganas nusiveda mane prie registratūros ir paduoda man kortelę. Šįkart joje įrašytas "darbuotojas". Nusišypsau, kai jis ją man paduoda, bet keistai jaučiuosi, aš juk tik praktikantė. Nemanau, kad man kas leis dirbti čia kaip normaliai darbuotojai, aš per daug nevėkšla. Aš taip dažnai užsigalvoju ir net nebegirdžiu kas man ką sako. Atsikvošėju, kai jau lipame į liftą, atrodo, kad net neprisimenu, kaip ėjome į jį.

- Panele Teressa, šiandien jūsų oficiali pirma darbo diena, - linksmai ištaria pridėdamas pašaipos prieskonį. Niukteliu jam į šoną. Suprantu, kad dabar turėsiu pasistengti ir daug ko išmokti, kad ateityje galėčiau dirbti panašius ir kitus svarbius darbus.