Cross ✅

10

Sustingusi keletą minučių stovėjau po karšta srove, niekaip negalėjau nurimti. Ką po galais aš sau leidžiu? Juk dabar stoviu tik su suknistomis kelnaitėmis! Pasidaviau jam kaip kokia kekšė. Užplūdo ir tokia didelė gėda, kad norėjau prasmegti skradžiai žemę. Pagaliau išėjau iš dušo ir persirengiau nauju apatiniu trikotažu ir treningais. Ant stalo radau dar krūvą aplankalų, kuriuos man reikia sutvarkyti. Šiaip man juos surūšiuoti visai patiko, bet kad jų begalo daug. Negalėjau susikaupti dirbti, nes minčių nepaliko įžūlus juodaplaukis. Pagaliau viską baigusi, pažvelgiau į laikrodį kuris rodė devynias vakaro, ir kur visa diena prabėgo? Griuvau į lovą ir panirau į saldų miegą.

Prabundu nuo kažkokio skambėjimo. Pakeliu galvą ir pastebiu ant spintelės skambantį laidinį telefoną. Kaip jis čia atsidūrė? Nenoromis pakeliu ragelį.

- klausau? - apsimiegojusiai sumurmu.

- tučtuojau prisistatyk į mano kabinetą su aplankais, - išpučiu akis išgirdusi Logano balsą. Ar jis specialiai ėda man gyvenimą? Garantuoju viską jis čia suplanavo. Nespėjus man kažko atsakyti, padeda ragelį. Sunkiai atsikeliu iš lovos, ir vėl suskausta mėlynes, gerai, kad jis jų nepastebėjo, arba tiesiog nekreipė dėmesio. Įsispiriu į savo pūkuotas šlepetes ir pagriebusi aplankus traukiu link to žvėries kabineto. Lyg bijodama atsargiai lipu laiptais, man vis atrodo keista lipti į antrą aukštą. Užlipusi realiai net neįsivaizduoju kur eiti, tik pagaliau radusi užrašą "darbo kambarys" pabeldenu. Išgirstu silpną "užeik". Nedrąsiai atidarau duris. Cross'as sėdi už stalo, irgi akivaizdžiai su treningais. Padedu aplankus ant stalo ir skubinuosi dingti, taip gėda į jį žiūrėti.

- ar leidau eiti? - mane sustabdo piktas juodaplaukio tonas. Nedrąsiai atsisuku ir užsispoksau į savo pūkuotas šlepetes. Girdžiu kaip jis peržiūrinėja aplankus, velniškas bijau kad privėliau klaidų, nes mano mintys buvo tikrai ne prie darbo.

- na tai kaip dušas? - sustingstu nuo netikėto klausimo.

- puikus, - sugriežiu ir piktai dėbtelnu į vyrą.

- visoms patinka, - pašaipiai taria sugryžiavęs ties krūtine rankas.

- buvo puikus, kai išėjai, - vėl nepraleidžiu progos įkišti savo aštrų liežuvį. Įsistebeiliju į šalia stalo esantį visai mažą stalelį ir ant jo stovintį ąsotį su vandeniu. Kyla didelis noras dėti jį tam pasipūtėliui į galvą.

- ane? - jis grėsmingai atsistoja ir pradeda žingsniuoti link manęs, nejučiomis susigūžiu. Loganas švelniai paliečia mano šoną ir perbraukia.

- neliesk manęs, - iškošiu pro sukastus dantis.

- o kas bus jei liesiu? - sušnabžda prie pat mano ausies. Kūnu nubėga virpuliukai, ne, negaliu pasiduoti kad ir kaip to norėčiau.

- pasakiau neliesti manęs, - piktai tariu, ir šliūkšteliu jam į veidą vandens iš ąsočio.

- šitaip žaidžiam? Gerai, - jis pradėjo tempti mane iš kabineto spėju miegamojo link. O ne. Ir kodėl amžinai pati prisiprašau, rimtai šiandien jau antras kartas. Gal aš pati to noriu? Negaliu to pripažinti, nesakau, kad nenoriu, bet negaliu.

- paleisk, aš nesiruošiu antrą kartą žaisti tavo iškrypusių žaidimų! - vis rėkiau, kol jis pagaliau sustojo.

- bet tie žaidimai tau patinka, - atsisukęs mirktelėjo.

- ne nepatinka! - sušaukiau ir ištraukiau savo riešą jam iš delno.

- tu ir vėl man pasiduotum, - pašaipiai tarė ir atsirėmė į sieną mane nužiūrinėdamas, jokios gėdos.

- ne nepasiduočiau, tai tebuvo silpnumo akimirka, - bandžiau išsisukti iš situacijos, bet man nekaip sekėsi.

- kiek prašai? - nustebau nuo klausimo.

- ko prašau?

- pinigų, drabužių, bet ko, kad pasidulkintum su manimi? - buvau šokiruota, aš jam panaši į kekšę?! Nors kai pati taip pasidaviau, turbūt taip ir atrodo.

- tu gal visai proto netekai?! Nusipirk kokią kalę ir dulkink ją! - trenkiau jam per žandą ir nubėgau į kambarį. Kaip jis drįsta? Greitai užrakinau duris, nors tai beprasmiška, Loganas gali be vargo patekti į mano kambarį. Velniop praktiką, man atrodo geriau gatvei sedėsiu, nei čia būsiu. Turiu dar šiandien dingti iš čia. Stalčiuje radau popieriaus ir netrukus ėmiau rašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo, rašiau oficialiai su visais parašais ir kita. Jau vienuolikta vakaro, puikus laikas išeiti iš darbo Tessa. Drebančiomis kojomis pasibeldžiau į juodaplaukio miegamąjį. Po kelių sekundžių prasivėrė durys, už jų jis stovėjo vien su treninginėmis kelnėmis, galėjau puikiai nužiūrinėti ant rankų esančias taturuotes. Per daug neužsižiūrėjusi užėjau į kambarį ir padėjau ant stalo prašymą. Labai nervinausi, jis kiek nustebęs peržvelgė prašymą.

- galvojau ateisi kai ko kito prašyti, - gana piktu balsu pareiškia.

- kaip matote, ne visada esate teisus, tad visogero, aš pas jus daugiau nedirbsiu, - drėbiau ir apsisukau išeiti iš kambario, bet buvau staigiai sustabdyta.

- o kas sakė, kad leidau?

- man neįdomu, aš pareisiu, - atsakau iš pasižiūriu tiesiai į Cross'o veidą, akyse matosi sumišimas ir pyktis. Staiga nugara susiduria su siena.

- aš čia vadovauju, o ne tu, - piktai išlošia ir pakiša ranką po megztiniu imdamas braižyti ratus aplink pilvą.

- rimtai? Gal gali atsiknist!? - kaip reikiant supykau, bet ir vėl negalėjau susikaupti, kai šitas velnias mane lietė.

- bent žinai kaip noriu tavęs? - gundomai sušnibždėjo palinkdamas dar arčiau manęs. Bandžiau nustumti jį nuo savęs, bet tik prisiliečiau prie ištreniruotų raumenų, jis nė kiek nekrustelėjo.

- o aš tavęs ne, - paniekinimai dėbtelėjau į Loganą, bet jis tik šyptelėjo.

- tiek galėčiau su tavimi nuveikti, - ranka pradėjo kilti aukščiau, o visas kūnas tiesiog degė.

- nesakyk, kad prisižiūrėjai "penkiasdešimt pilkų atspalvių" - mano aštrus liežuvis vėl įsikišo.

- nelabai, bet jei labai nori tai galim išbandyti, - pakilnojo vešlius antakius.

- šlykštu, - sumurmėjau ir išlėkiau iš kambario. Ir kurgi aš eisiu? Dabar netgi universiteto lankyti negaliu, nes oficialiai dirbu pas jį. Parėjusi į kambarį susidėjau visus daiktus į lagaminą, apsiovusi sportbačius tyliai išsliūkinau link durų. Išėjusi į nakties vėsą šiek tiek sudrebėjau, gal dėl to, kad velniškai bijojau Logano. Paskambinusi ir atsiprašiusi buto šeimininko, sužinojau, kad raktai vis dar po kilimėliu. Greitai išsikviečiau taksi. Priėjusi vartus pamačiau apsauginių būdelę, velniava.

- kur einate? - vienas iš jų iškart pasiteiravo. Truputį pralinksmėjau, nes jie atrodai kaip iš filmo "vyrai juodais drabužiais".

- namo, - atsakau lyg tai būtų įprasta.

- naktį? - storas balsas vėl nuskambėjo.

- taip, man čia nepatiko, tad ir važiuoju namo, - jau pyktelnu, man darosi vėsu ir aš noriu kuo greičiau parsigauti namo.

- mums šeimininkas nieko nepranešė. - apsauginis dar labiau susiraukė, o aš tik tik bandžiau sugalvoti kaip pabėgti. Netrukus išgirdau atvažiavusio taksi burzgimą. Pastebėjau mygtuką kuris yra ant pačių vartų, bet jį užstojo tas apsauginis. Nebežinodama kaip išsisukti spyriau tam vyrukui tiesiai į tarpkojį, tuo metu greitu paspaudžiau mygtuką, ir išbėgau su pakankamai sunkiu lagaminu pro vartus. Staigiai įsėdau į taksi, bet pamačiau, kad ateina kitas apsauginis kuris dar prieš minutę saldžiai knarkė, ponuliui Loganui reikėtų sustiprinti savo sargybą.

- važiuokit! - kone sušukau ir taksi pajudėjo iš vietos nespėjus apsauginiui mūsų pavyti. Pasakiusi adresą kiek ramiau atsikvėpiau, dabar labiausiai pasiilgau savo nepatogosios lovos. Kai pagaliau parvažiavau ir šiaip ne tai užlipusi link savo buto, širdis smarkiai kalatojosi. Kas jei Loganas sužinos ir dar labiau pasius? Nors man tai neturėtų rūpėti, pas tą asilą aš nebedirbsiu. Vos tik užsirakinau duris griuvau nusirengusi vienais apatiniais į lovą. Buvo pasakiškas jausmas būti savoje aplinkoje.