Cross ✅

19

Prabudau gana anksti. Laikrodis ant naktinio juodo staliuko rodė vos penkias valandas ryto. Atsisukau į Loganą, kuris kuo ramiausiai miegojo. Juodi plaukai buvo išsidraikę po visą pagalvę, o keli buvo užkritę ant akių. Miegodamas jis atrodo toks mielas ir ramus. Bet tik miegodamas. Neatsispyrusi pagundai pirštais nubraukiu juodus kaip rašalas plaukus nuo sumerktų akių. Jis nei kiek nepasijudino, arba moka gerai vaidinti. Lėtai atsistoju iš lovos, suskausta pilvą, o tiksliau mėlynes. Suinkščiu, šiame kambaryje mano vaistų nėra. Nors ir nemaloniai jaučiuosi, bet pradedu šniukštinėti stalčius, gal raktą rasiu. Darbo popierių net miegamajame apstu. Mano akis patraukia vienas aplankas, ant kurio viršelio buvo nupieštas man neaiškus simbolis. Šis stalčius su užraktu, bet šikart buvo atrakintas. Per petį dar kartą pažvelgiu į miegantį Loganą. Atverčiu juodą aplanką, pirmajame lape kažkas buvo užrašyta man visiškai neįskaitomu šriftu, tai tikrai ne kalba. Greičiausiai kažkokia koduotė, kurią esu mačiusi per filmus. Perverčiu lapus, visuose viskas užkoduota. Paskutiniame lape randu vienintelį užrašą angliškai "specialiosios pajėgos". Nejaugi Loganas yra specialiųjų pajėgų karys? Juk jis toks jaunas. Kiek atsilošiu, nelabai spėju suvirškinti šių dviejų žodžių. Tai paiškina, kodėl viskas yra užkoduota. Kiek pasikapsčiusi stalčiuje randu vokelį, o jame nuotraukas. Nuotraukose vyrai su kariuomenės uniformomis, tarp jų ir Loganas, kitose nuotraukos vyrai jau užsimaskavę veidus, o galvas dengia šalamai, rankose laikomi mirtį nešantys ginklai. Sutrinku, esu mačiusi kelis filmus apie specialiąsias pajėgas, bet niekad nebūčiau įtarusi, kad dižiausios šalyje įmonės savininkas yra specialiųjų pajėgų karys. Tyliai uždarau stalčių. Pas jį kambaryje pastebiu duris, kurios neveda nei į vonios kambarį, nei į drabužinę. Palenkiu rankeną, bet durys užrakintos. Akys užkliūna ant sąvaržėlių gulinčių ant stalo tarp kitų kanceliarijos reikmenų.
Smalsumas, kuris jaučiu mane pražudys, nugali. Atlenkiu sąvaržėlę ir bandau įkišusi į spyna sukioti, kol atsirakins. Filmuose tai atrodo žymiai lengviau. Po ilgų bandymų jos pagaliau atsidaro. Visada galvojau, kad filmų triukai niekada nesuveiktų, bet šį kartą klydau. Kuo tyliau praveriu duris, kur mane pasitinka tamsa. Sugraibau telefoną kišenėje ir pasišviečiu. Pamatytas vaizdas priverčia mane aiktelėti. Ant sienų buvo sukabinti įvairūs ginklai, granatos, peiliai ir kiti įrankiai, kurie lemgvai atneštų mirtį. Taip pat daug amunicijos reimenų, medikamentų ir panašių dalykų. Pradėjau trauktis iš šito kambariuko, vaizdas mane šokiravo. Staiga atsitrenku į kietą krūtinę. Nejaugi jis atsikėlė? Aš dabar mirus.

- atsisuk, - piktas balsas paliečia ne tik mano ausis, bet ir visą kūną. Man kiek susvaigsta galva, pasidaro silpna, mėlynių skausmas suaštrėja. Grubios rankos atsuka mane į juodaplaukį. Tenka gerokai atlošti galvą, kad pažvelgčiau į akis.

- kokio velnio turėjai ten įlist!? - Loganas iš gana ramaus tapo monstru. Nuo tokio tono krūptelnu.

- nešauk ant manęs! - kiek silpniau, bet sušaukiu ir aš. Pradedu muistytis, bet stiprios rankos vis dar laiko mane. Staiga Loganas stipriai mane pastumia link sienos, suinkščiu iš skausmo.

- nešaukt ant tavęs?! Po velnių, tu pamatei, ko negalima niekam matyti! - sušaukė tiesiai man į veidą. Kelias akimirkas tyrinėjo mano išsigandusį veidą. Rodos, kad ir jis buvo šiek tiek išsigandęs.

- kas čia tokio, kad sužinojau, kad esi karys? - po nosimi sumurmu. Kojos linksta, man šiuo metu be galo baisu.

- jei aš būčiau paprastas karys, tai nieko nereikštų, bet esu specialiųjų pajėgų karys, apie kurių tapatybę civiliams yra draudžiama žinoti! - juodaplaukio balso tonas mane vis labiau gąsdina.

- iš kur man reikėjo žinoti?! - užrėkiu ir aš, jaučiu kaip drėksta akys ir meldžiu Dievo, kad neapsiverkčiau.

- ir ką man su tavim daryt, - Loganas kiek atsitraukia ir persibraukia ranka per juodus plaukus. Stebiu kaip įsitempia jo raumenys, juk jis prieš mane stovi vienomis trumpikėmis. Nors ir esu išsigandusi, bet raudonis užplūsta mano žandus. Netikėtai jis prisitraukia mane ir įsisiurbia į mano lūpas. Truputį sutrinku, bet atsakau į bučinį, rodos tai jį nuramino. Jis liežuviu perbraukia per mano viršutinę lūpą ir netrukus įsiskverbia į mano burną. Atgavusi sveiko proto likučius pastumiu jį. Loganas jau nebepiktas, bet sumišęs.

- ką tik ant manęs rėkei, o dabar jau bučiuoji? - sunkiai alsuodama pareiškiau. Juodaplaukis pažvelgė į mane savo įžūliu žvilgsniu, kuris kiekvieną kartą atima man žadą. Bet nieko nesako.

- išleisk mane, - kone maldauju. Juodaplaukis priėjęs prie spintos išsitraukia juodus šortus ir mikliai juos apsimauna. Įsispyręs į šlepetes jis užrakina kątik mano atrastą kambariuką ir atrakina kambario duris. Nulipame laiptais kartu. Apačioje stovėjo tarnaitė Mila. Ji sumišusiu žvilgsniu žvelgė į mane ir pusnuogį lipantį Loganą. Velnias, matosi, kad jis jai patinka, o dabar aš pasirodžiau kaip tikrų tikriausia kalė. Mačiau lūdesį jos veide ir jaučiausi siaubingai. Aplenkiau Loganą ir patraukiau link savo kambario. Atsigulusi panardinu veidą į pagalvę.

- kas yra? - netrukus pasigirsta Logano balsas. Pakeliu galvą, kad jį pamatyčiau. Jis lengvai atsirėmęs į durų staktą ir stebi mane. Ir vis dar neapsirengęs. Negaliu pasakyti, kad tai dėl Milos, nes vienu atveju aš ją užjaučiu, bet kitu pavydžiu. Kas man darosi?

- galėtum nevaikščioti po namus pusnuogis, juk čia pilna pašalinių žmonių, - suburbu, gal tik aš noriu, kad jis apsirengtų, nes prie tokio jo man sunku susivaldyti. Logano veidą palieka kandi šypsenėlė.

- per daug blaškau dėmesį? - juodaplaukis priartėja prie lovos ir prisėda ant jos krašto.

- gal gali išeiti? - tyliai paprašau ir netrukus vėl panardinu galvą į minkštą pagalvę. Mano galvoje dabar per daug minčių, kurių nesugebu valdyti.

- susiruošk, važiuosime į kompaniją, padėsi man suruošti dokumentus, - Loganas pranešęs tai pasišalina iš kambario.

-----------------------------------------------------------

Labai laukiu Jūsų nuomonių, vertinu kritiką, nes padedate man tobulėti. Kuo daugau sulaukiu komentarų, tuo didesnis atsiranda įkvėpimas rašyti. Ačiū jums!