Cross ✅

35

Teressa*

Jaučiu vis kylantį jaudulį, liftui kylant
nesikalbame. Gal taip ir geriau, man skrandis verčiasi aukštyn kojomis nuo jaudulio. Nepastebiu, kaip lifto durys tyliai prasiveria šviesus ir erdvus, maemuru klotas kolidorius. Aplinkui vaikšto pasitempę darbuotojos, vyrų čia dirba kur kas mažiau turbūt. Kai prieiname prie registratūros ta blondinė vėl meta į mane pykčio ir pavydo kupiną žvilgsnį. Bet kai pasisveikina su Loganu, nustato patį gražiausią ir saldžiausią balsą. Net vemti norisi. Pažvelgiu į kortelę, norėdama sužinoti, koks jos vardas. Kamila. Gražus vardas pritaikytas bjauriai asmenybei. Aš iu mandagumo pasisveikinu vos išspausdama netikrą šypseną.

- paruošk panelei Teressai kabinetą, ten sudėk popierius, kuriuos liepiau. Suderink reikalus dėl rytojaus susitikimo su amerikiečiais, tas sandėris ypač svarbus. Kai viską atliksi, pranešk. - Griežtai ir dalykiškai įsako Loganas. Nusišypsau, visgi su manimi moka ir kitaip kalbėti. Štai tau blondine. Ji man jau iš pirmo žvilgsnio nepatiko. Kartu nueiname į Logano kabinetą. Juodaplaukis išsyk pasapudžia mygtuką ir skaidrios durys tampa nepermatomis. Išmetu kavos puodelį į prie stalo esančią šiukšlių dėžę. Tada nusivilkusi paltą jį gražiai pakabinu ant minštos kedės, esančios prieš rudą, masyvų stalą. Prie jo galėtų susėsti kokie dešimt žmonių. Loganas nusivelka švarką, lieka su liemene ir marškiniais. Prikandu lūpą, ko kūnas lyg nuodėmė, kurios visada geidžiu.

- Tau bus padėtos išlaidų ataiskatos vienos iš mano dukterinių įmonių. Apskaičiuosi metinį pelną ir išlaidas ir nuostolius. Išsiaiškink, ar visos sumos atitinka, nes kai kurie meistriškai moka vogti pinigus. Aiški užduotis? - Loganas nė nepažvelgdamas į mane sudiktuoja užduotį. Numykiu teigiamą atsakymą. Kodėl pas šį vyrą nuotaikų kaitos dažnesnės nei pas nėščią moterį? Atsistoju ir pačiumpu su savimi paltą.

- kur susiruošei? - Išgirstu irzlų klausimą.

- koks tau skirtumas? - beeidama atsakau ir palenkusi vis dar neskaidrių durų rankeną sėkmingai išsmunku iš to niūraus kabineto. Nueinu prie nemaloniosios sekretorės. Kaip man ji nepatinka.

- atsiprašau? Ar jau paruoštas kabinetas? - kuo maloniau paklausiu.

- stebiuosi kaip Loganas galėjo priimti tokią kaimo mergą, - ironiškai atsako. Kas ji mano esanti? Nieko neatsakau, nenoriu pradėti ginčo.

- ar jau paruoštas mano kabinetas? - pro sukąstus dantis išspjaunu.

- prisimenu tave čia pasirodančią pirmą kartą. Atrodei nutriušusi valkata. O dabar. Tai tikrai nei iš tavo kišenės. Per lovą viską užsidirbai? - ta kalė apsimeta, kad naršo kažką internete, o iš tikrųjų mėgaujasi mane žemindama. Persisveriu per stalą ir griebiu už jos šlykščių blondiniškų plaukų. Ši sužviega lyg skerdžiama kiaulė.

- kaip drįsti kalbėti tokias nesąmones, nežinodama tiesos?! - isteriškai užsižuolu Kamilą. Ji išpučia akis, bet netrukus išeina iš savo darbo vietos ir atistoja priešais mane, galvodama, kad išgąsdins mane.

- aš kalbu tiesą, meilute. O tiesa tokia, kad teesi Logano kalė, - niekingai pareiškia pasišlykštėjusi manimi. Viskas! Vėl griebiu jos plaukus ir tempiu žemyn. Nežinau, kas man darosi, bet užėjo didžiulė pykčio bangą. Ši stvėrė man už kojų ir aš parkritau. Bandė man trenkti, bet aš išsisukau.

- nulipk nuo manęs, kvaiša tu! - piktai sušunku. Rankomis pastumiu ją nuo savęs ir netrukus jau aš virš jos. Ji susigriebusi trenkia man. Tada sugriebia mano plaukus. Bandau gintis, bet vis labiau ima skaudėti neužgijusias mėlynes ir sumušimus. Sukandu dantis iš skausmo. Blondinė vis labiau tempia mano plaukus.

- kas čia vyksta?! - krūpteliu, kai išgirstu piktą ir riaumojantį Logano balsą. Nekreipdama dėmesio bandau vožti šiai pasipūtelei, bet esu greitai patraukiama. Sulekia daugiau žmonių. Kažkoks vyras atskiria ir tą blondinę karvę.

- kalė! - sušunku, - paleisk mane! - bandau atsitraukti nuo Logano.

- dabar, panelyte, eisi su manim, - iš Logano balso nežadėjau nieko gero sau. Blondinei jis liepė susitvarkyt ir grįžt prie darbo! Juk ji pirma ėmė mane šmeižti! Juodaplaukis stipriai suėmė mano alkūnę, paltas taip ir liko kažkur kolidoriuje, dabar buvau per daug susinervinusi apie tai galvoti. Vos spėjus uždaryti kabineto duris, Loganas šias užrakina. Bandau išsilaisvinti iš jo gniaužtų, bet jis skaudžiai priremia mane prie sienos.

- kokio velnio susimušei su ja?! - jo balsas buvo itin piktas ir griežtas.

- nes ji mane šmeižė, - atsakiau, svilinama jį piktu žvilgsniu.

- ir tu atsakydama turėjai su ja susimušti?

- tai dabar gini ją? - Aš tuoj liksiu kaltos vietoje.

- Neginu, tik galėjai susitvardyti, - jau ramesniu balsu ištarė.

- eik tu velniop, - išspjaunu. Pastumiu jį, jis nesipriešindamas atsitraukia.

- einam, parodysiu tau kabinetą, - šaltai ištaria, per kūną nubėga šiurpas. Seku paskui vyrą, kabinetas prie pat Logano kabineto. Visų kabinetų durys buvo stiklinės, bet šios buvo nepermatomo stiklo su įvairiais ornamentais. Kabinetas šviesus, vietoj galinės sienos miestą atverė didelis langas, per kurį dabar riedėjo lietaus lašiukai. Kaip ir įprasta, prieš langą stovėjo rudas stalas su juoda kompiuterio kėde. Ant stalo padėtas ir pats kompiuteris, tik nenešiojmas. Dar pastebėjau kažkokius lapus ir aplankus sudėliotus ant stalo. Taip pat mano dėmesį patraukė sofa, juodos spalvos, su keliomis raudonomis pagalvėlėmis. Ant jos jau buvo padėtas mano paliktas paltas. Prie sofos stovėjo nedidelė spinta. Ten pasikabijau paltą. Pasakiusi Loganui, kad jis jau gali eiti, šis iškart ir paliko mane vieną. Atsidūstu, ta blondinė turėjo sugadinti man nuotaiką visai dienai. Pasidedu rankinę ant sofos. Atsisėsu ant kėdės, kuri stebėtinai patogi. Kimbu į visus popierius. Įsijungiu kompiuterį. Sudarau metines išlaidų ataskaitas, apskaičiuodama kiekvieną išleistą centą. Buvau taip įnikusi į darbą, kad net nepastebėjau, kad kažkas jau ne vieną kartą beldžiasi į duris. Liepiau užeiti, kad ir kas ten bebūtų. Mano akys pirma pastebi ryškių mėlynų plaukų kupetą, tada blyškų veidą ir pilkas akis apvestas pieštuku bei paryškintas tušu. Tai buvo mergina, manau vyresnė už mane, apsirengusi kaip ir visi, baltais marškiniais ir juodu pieštuko formos sijonu.

- Labas, aš Elė, - mano nužiūrinėjimą nutraukė galėčiau sakyti sodrus, moteriškas balsas. Nuraudau, supratusi, kad per ilgai į ją žiūrėjau, lyg ji būtų iš kitos planetos. Bet man tikrai didelį įspūdį darė jos plaukai.

- Atleisk, aš Teressa, gali vadinti tiesiog Tessa, - šyptelėjau ir priėjusi paspaudžiu ranką.- jau vidurdienis, norėjau pakviesti išgerti kavos. Pastebėjau, kad tu naujokė, aš iš gretimo kabineto, marketingo specialistė. Šauniai šįryt pastatei tą kalę Kamilą į savo vietą. Visi ir tebekalba apie tave.

- tikrai? Jaučiuosi gana nesmagiai, kad šitaip išsišokau, - gūžteliu pečiais.

- niekis, tik parodei jai jos vietą. Eime kavos? Netoliese yra puikus kioskelis, kuriame pardavinėja nuostabius sumuštinius ir skaniausią kavą Londone. Ką pasakysi? Beto dabar oficiali pietų pertrauka.

- įtikinai, - pagriebiu savo paltą ir rankinę.

- Man patinka tavo stilius, - suskuba pagirti mane Elė. Pati irgi pasiima iš savo kabineto juodą paltą, bet ne tokį ilgą, kaip mano. Gal susirasiu naujų draugių?