Cross ✅

24

Pramerkiu akis, prieš jas atsiveria Logano veidas. Ilgos, tankios blakstienos dengė dalį skruostų, o veidas buvo toks atsipalaidavęs, kokio dar nesu mačiusi. Jo ranka ilsėjosi ant mano liemens, nusišypsau prisiminusi šiandienos įvykius. Pabandau atsikelti, bet staiga tyliai suklinku, nes per galvą ir pilvą pereina didžiulis skausmas.

- kas yra? - pajuntu šiltas rankas ant pečių.

- man skauda, - sušnypščiu, nes skausmas tik didėja. Loganas susiraukia ir išlipa iš lovos. Stebėjausi, bet kartu ir grožėjausi, kaip jis be jokios gėdos kažkur išeina iš kambario. Visiškai nuogas. Po kelių minučių juodaplaukis grįžta su stikline vandens ir tabletėmis. Įsistebeiliju į jo nuogą, ištreniruotą kūną. Loganas tai pastebėjęs nusišypso. Padavęs man vaistus su vandeniu, atsigula šalia manęs. Įjungia priešais ant sienos kabantį plokščiaekranį televizorių. Palieka kanalą, kur rodo filmukus, dievinu filmukus. Išgeriu vaistus ir stiklinę padedu ant šalia lovos esančios medinės spintelės.

- kiek valandų? - atsisuku į Loganą, jis nerūpestingai atsirėmęs į lovos atlošą.

- jau trys po pietų, - jis su kruopele nuostabos ištaria.

- ar šiandien dar kažkas yra namuose? - paklausiu, juodaplaukis gašliai išsiviepia.

- jei nori vaikščuoti nuoga, aš tam visiškai pritariu, - tingiai palinksta link manęs.

- nusiramink eržile, aš einu jau į savo kambarį, - ruošiuosi keltis, bet prisimenu, kad aš visiškai nuoga.

- nagi, eik, - Loganas susipratęs paragina. Nejaukiai šyptelnu.

- gal duotum savo maikę? - nuraudusi paprašau, Loganas atsistoja iš lovos ir apsimovęs trumpikes, kartu ištraukia man juodą maikę. Bandau ją apsirengti, nenusiklojant, bet nelabai išeina. Juodaplaukis nutraukia paklodę. Dėbtelnu į jį piktu žvilgsniu.

- aš juk viską mačiau, ir matyti vis dar noriu, - lyg pasiaiškina jis. Apsirengusi, su skausmo aimana išlipu iš lovos.

- tai aš jau eisiu, - sušnabždu. Vėl ateina tas jausmas. Aš jam buvau reikalinga vien dėl sekso. Dabar turiu dingti ir nebandyti meilintis.

- viena tu niekur neisi, - įsakmiai pareiškia ir nuseka paskui. Širdyje sušylu, jis bent nenumetė manęs kaip šiukšlės. Kambaryje apsirengiu treningines kelnes bei megztinį, maikę atiduodu atgal. Nors buvo pagunda pasilikti. Atėjo kažkoks daktaras, apžiūrėjęs mane kažką pasakė Loganui. Netrukus išėjo.

- ką jis sakė? - iškart prikimbu prie Logano.

- nieko naujo, reikia laiko, kad tavo kūnas visiškai sugytų, daug tept tepalų, gert vaistų ir kito šūdo, - sumurmėjo. Antakiai suraukti, o akys susiaurėjo, jis vėl piktas, kaip ir pirmomis dienomis.

- aišku, - numykiau bandydama nelysti į akis. Jis nieko netaręs paliko kambarį ir mane. Kodėl? Nežinau, suprantu, kad jis nepratęs prie meilių ir seilių. Loganas bando vis užgniaužti savo tą meilumą parodytą vos akimirką, bet kuo toliau, tuo mažiau jis tai kontroliuoja. Matyt tai jį patį nervina. Loganas yra karys ir jam klūpčioti ir meilintis kažkokiai paprastai merginai yra nauja ir nepriimtina. Dabar pati susikremtu, kas aš tokia, kad galėčiau būti su Loganu? Nežinau ar noriu taip gyventi. Norėčiau grįžti į ankstesnį gyvenimą. Dirbti, mokytis ir daugiau niekam neturėti laiko, nors tai ir vargina, bet žinau, kad tai labiau pastovu. Griūnu į lovą ir užmerkiu akis. Bijau, kad pradedu kažką jausti Loganui. Net mėnesio nepraėjo. Manau bus geriausia pasitraukti. Tai banalu, bet man taip būtų geriau. Su Loganu jaučiu aistrą ir gyvenu, o ne egzistuoju, bet tuo pačiu bijau, kad jo nuolatinės nuotaikų kaitos atsisuks prieš mane. Noriu gyventi su pastoviu žmogumi, kuris mane mylės ir gerbs, o ne darys taip, kaip susiklostys jo nuotaika. Ak, Tessa, prieš kelias valandas gulėjai nuoga to juodaplaukio lovoje, o dabar jau nori nutraukti viską. Nors.. Jis nebuvo mano vaikinas, veikiau aš jam buvau tik naujas išbandymas, kuris irgi jam pasidavė. Kaip visada sukilo visa kaltė, kuri nė nebando išlįsti, kai būnu su Loganu. Laikrodis rodo penkias vakaro. Nusprendžiu pakvėpuoti grynu oru, apsisupusi mažu pledu išeinu į kiemą, kurį galima pavadinti visu botanikos muziejumi. Išėjusi pajaučiu gaivų ir vėsų orą. Įkvepiu jo kiek plaučiai leidžia. Atsisėdu ant suolelio priešais įvairiomis spalvomis mirguliuojantį fontaną. Čia taip ramu, taip gera.

- panele? - krūptelnu, kai išgirstu kažkieno balsą. Atsisuku. Mila kukliai šypsojosi žiūrėdama į fontaną.

- o, labas Mila, - šyptelnu ir pakviečiu atsisėsti šalia, netrukus ji klesteli šalia manęs. Mano užgraužia sąžinė, jog buvau su Loganu, tuo tarpu kai jis jai patinka. - vadink mane Tessa, - priduriu. Sėdime valandėlę nekalbėdamos, bet ir nereikėjo kalbų, čia yra ramu, malonu pasedėti ir viską  apmąstyti. Mila pasitaisė savo juodą suknelę iki kelių ir ruošėsi jau stotis.

- Mila, galėtume tiesiog pašnekėti? - švelniai suėmiau jos riešą. Jos rudos akys susmigo į mane, ji liko sedėti.

- papasakok apie save, - patraukiu ranką ir pasisukau į ją. Mila kiek pasimetė, bet netrukus atsipalaidavo.

- kaip ir žinot, mano vardas Mila. Aš..

- kreipkis į mane tu, tęsk, - pertraukiu merginą.

- taigi aš esu iš Lotynų Amerikos, atvykau į Angliją studijuoti, bet mečiau mokslus, nes neužteko pinigų. Įsidarbinau pas poną Cross'ą, bet nebegalėjau tęsti studijų. - jos balsas pasidarė slogus ir liūdnas. Tas šiknius galėtų leisti jai mokytis. 

- galėčiau paklausti? - nedrąsiai tariau, esu labai smalsi ir noriu sužinoti jos tautybę.

- taip, - atsakė. Mačiau, kad ir jai darosi šalta. Pasidalinau pledu, kuris buvo nedidelis, bet tilpo ant mūsų abiejų. Mergina buvo labai nustebusi tokiu mano poelgiu. - čia važinėja vien kekšės, kurios mane vaiko kur tik nori, o aš negaliu nepaklūsti. Sakau dėl to, nes tu kažkokia kitokia. Tu atrodai žymiai per gera ponui Cross'ui. - paaiškina ji. Nenustembu besilankančiomis čia merginomis.

- aš ne Logano mergina, - nuraustu.

- nėra ko gėdytis, manau, kad jam į gera tokia mergina kaip tu, - šiltai nusišypso.

- o tai jis tau nepatinka? - viltingai paklausiu.

- jis? Na jis karštas, ką mano kiekviena mergina, bet tik tiek, aš turiu savo išrinktąjį, - išgirdus tai, man akmuo nuo širdies nukrenta.

- taigi, grįžtu prie savo klausimo. Gal ir negražu klausti, bet man labai įdomi tavo išvaizda, na ji egzotiška, - besakant mane išpylė šaltas prakaitas, jaučiausi nejaukiai to klausdama.

- viskas gerai, dažnai manęs klausia to ir patikėk ne taip gražiai kaip tu. Mano tėvas yra meksikietis, o mama amerikietė. Na ir gavausi aš, - nusišypsojo ir parodė į save. Ji labai graži. Jos oda atrodė keliais tonais tamsesnė, tobulo lygumo, akys skaisčiai rudos, plaukai garbanoti, bet ne per daug, atrodo lyg kątik būtų specialiai susigarbanojusi plaukus. Mila atrodė kaip modelis, o laibos kojos ir plonas liemuo atrodė nepriekaištingai. Mane apėmė baltas pavydas, niekada nesigrožėjau savo kūnu. Vargu galiu prisiminti dienas, kai gyvenau su dėdė ir neturėjau jokių mėlynių.

- tu labai graži, puikiai apsisuktum modelių industrijoje, - ji minutėlę pagalvoja. Gal daviau jai idėją?

- nebloga mintis, kažkada galvojau apie tai. Mama buvo pasiūliusi, bet nedrįsau. Aplinkinių nuomonė prideda man ryžto. - Ji nudelbia akis į žemę ir vėl susimąsto. - Žinai ką? Bandysiu tapti modeliu! Kodėl gi ne?! - ji taip entuziastingai kone sušunka, kad imu pavydėti ir sau tokio ryžtingumo ir džiaugsmo.

- puiku! Siek to, ko nori! - šypsodamasi pritariu aš.

Aš irgi atversiu naują gyvenimo lapą, nebenoriu būti engiama ir mušama. Būsiu drąsi ir nekreipsiu dėmesio į aplinkinių nuomones.