Cross ✅

29

- baigta, - po atrodo amžinybės išgirdau Milos švelnų balsą. Pramerkiau akis. Vaizdas atrodė svetimas, bet gražus, nepriprasčiau prie tokios savęs. Mano veidą dengė plonas pudros sluoksnis, šešėliai tamsiai raudoni, o padažytos blakstienos išryškino iki tada matytas niūrias akis, lūpos pateptos raudonu lūpdažiu, kuris man atrodė labai ryškus, bet Mila tikino, kad su juo likčiau. Nė nenumaniau, kad ši meksikietė moka taip gerai darbuotis makiažo šepetėliais. Pagaliau atkreipiau dėmesį į ištiesintus plaukus, jų ilgis dabar siekė liemenį.

- labai ačiū Mila, nežinau kaip tau atsidėkoti, - atsisukusi apglėbiau ją savomis rankomis.

- nėra už ką, man tai buvo lyg praktika, - nusišypsojo. - Beje buvau šiandien modelių agentūroje, kaip tik buvo atranka. Ir spėk, mane priėmė, - sucypė.

- Rimtai?! Aš labai džiaugiuosi dėl tavęs, turi nuostabų kūną, moki gražiai dažyti ir turi nuostabią sielą, - apipyliau Milą komplimentais.

- ačiū, - ji paraudo, - čia tavo dėka, tu mane paskatinai, - pridūrė. Jaučiau, kad nors kažką gero padariau pasaulyje ir nors vieną žmogų padariau laimingu. Pasigirsta beldimas į duris. Mila jas atidaro, prieš mano akis išdygsta Loganas. Juodas kostiumas, nepriekaištingai sušukuoti plaukai. Prikandu lūpą, bet greitai susitvardau ir atsistoju nuo kedės.

- Tomas jau atvažiavo, - prabilo ir ištiesė ranką, kad į ją įsikibčiau. Mila jau buvo kažkur dingusi. Nedrąsiai įsikibau į šiltą delną. Jis kvepėjo nuodėmingai gardžiai, bet ne kvepalais. Turbūt dušo žele. Kad ir kas skleidė šį aromatą, jis buvo toks pat gardus, kaip ir pats vyras.

-Atrodai nuostabiai, Teressa, visą vakarą mane kankinsi, - kimiu balsu prabyla Loganas. Nieko neatsakau, mano žandus vėl nudažo raudonis. Pamačius kolidoriuje dėdę, paleidau Logano šiltą ranką ir puoliau apsikabinti dėdės. Jis atrodė kaip visada nepriekaištingai, nors ir tokio amžiaus. Jo sidabrinės spalvos sruogos juoduose plaukuose rodė jo amžių, bet aukštas kūnas ir platūs pečiai kartu tai neigė. Nedidelės raukšlės ant veido atrodė galantiškai, bet ne taip blogai, kaip turėtų atrodyti jo metų.

- aš taip tavęs pasiilgau, širdele, - sušnibždėjo į plaukus. - Atrodai stulbinančiai, negalvojau, kad matysiu tave tokią moterišką, - pridūrė. Atsitraukiau nuo dėdės. Loganas vyriškai paspaudė Tomui ranką.

- senai matėmės, Loganai, - dėdė prabilo.

- taip, Teressa suteikė mums progą susitikti, - juodaplaukis atsakė. - eime, vakarienė jau paruošta, - pridūrė ir parodė, kad sektų paskui jį. Netrukus atsidūrėme valgomajame, esu jame pirmą kartą. Jis buvo labai erdvus, per vidurį didelis apvalus stalas, už kurio sustatytos minkštos juodos odos kėdės. Virš stalo praštmanus sietynas, kuris apšvietė visą patalpą. Kampuose buvo sustatytos degančios žvakės, gana romantiška. Visi susėdome. Aš prie dėdės, Loganas prieš mus, mačiau jo akyse nepasitenkinimą, kad atsisėdau ne šalia jo. Mums patiekė kepsnį su salotomis ir bulvių koše, visas patiekalas buvo labai gražiai patiektas. Netrukus mums atnešė vyno ir vandens taurių. Negeriu, tad truputį gurkštelėjau vandens.

- taigi, kaip čia gavosi, kad Teressa turėjo išsikraustyti iš savo būto ir atsitraustyti pas jus, Loganai, - netikėtas dėdės klausimas išmušė mane iš vežių. Pažvelgus į Loganą, nustebau. Jis atrodė stebėtinai ramus ir šaltas kaip pirmą kartą susitikome, matyt tai jo kaukė, kurią man pavyko pralaužti.

- dažnai dirbu namuose, man reikėjo asistentės būtent namuose, nes įmonėje turiu sekretorę, kuri dauguma reikalų sutvarko. Panelė Teressa toli gyvena, pamaniau bus patogiau jei ji gyvens čia, svečių kambaryje. - Viską išdėstė ir gurkštelėjo vyno. Rodos dėdė Tomas nusiramino ir tik linktelėjo.

- norėsiu dar su tavimi pasikalbėti asmeniškai, Loganai, - baigęs valgyti, Tomas atsistojo. Loganas taip pat.

- žinoma, - paprastai atšovė ir pasivedė toliau nuo valgomojo. Likau sedėti čia ir galvoti apie ką jie kalbasi, mačiau tik jų figūras iš toli. Abu atrodė grėsmingai, bet abu aš jau perpratusi.

Loganas*

- ką žaidi su Teressa? - Tomas grėsmingai sužaižaravo akimis. Esu keletą kartų su juo bendravęs, su juo geriau nejuokauti, atrodo ramus ir santūrus žmogus, bet kai kalba pakrypsta apie šeimą, jis saugo ją visais nagais.

- O ką aš turėčiau žaisti? - primerkiau akis.

- nežinau.. Man atrodo įtartina, kad ji gyvena pas tave. Visi žinome, koks esi mergišius. - Su sarkazmu tarė.

- Negalėčiau su ja žaisti. Ji man patinka, bet yra per daug užsispyrusi, - per petį dar kartą žvilgtelėjau į Tessą, kuri gėrė vandenį.

- Aš manau, kad ji yra protinga ir pati pasirinks ar nori būti su tavimi.

- Aš tai žinau, tuo ji išsiskiria iš kitų merginų, - nusišypsojau.

- taip.. Žinau, kad su tavimi ji saugi, bet nebandyk žaisti su ja žaidimų, kaip su kitomis, - nutesė ir paspaudęs ranką išėjo. Suprantu jo norą apsaugoti Tessą, dabar pats jaučiuosi taip pat. Negaliu sakyti, kad įsimylėjau, bet kažkuo ta mergina mane traukia. Vis dar negaliu patikėti, kad ji vilki ne didelį megztinį ir džinsus. Negalėjau nustoti galvojęs apie ją vien su tais aukštakulniais, ji turėtų dažniau nešioti juos. Atsisukęs į valgomojo pusę Tessos nebeišvystu, turbūt nuėjo pasikalbėti su dėde. Nesuprantu, kodėl iš jos tyčiojosi, ji turėjo turėti turtingą vaikystę, juk jos dedė turi gana nemažą verslą. Stebiuosi, kodėl ji gyvena tokiame bute ir dar dirbo papildomą darbą, matyt ji nenori, kad Tomas ją išlaikytų. Tai dar labiau mane žavi. Galų galiausia palieku kolidorių ir dingstu į savo kabinetą, su Tomu kaip supratau jau atsisveikinome. Atsidūręs niūriame savo kabinete atsilaisvinu kaklaraištį ir prisipilu į stiklinę rudo skysčio. Vienu mauku ištuštinu ją. Pas Tessą baltas kambarys, mane šita juoda spalva ima slėgti, kita vertus, aš čia geriau jaučiuosi nei jausčiausi baltame kambaryje.

Teressa*

- Ar tu tikra, kad nori likti čia? - dėdė dar kartą paklausia verdamas mane įtartinu žvilgsniu. Viską jam papasakojau išskyrus mano sumušimą ir santykius su Loganu. Bet kuo ilgiau kalbu su Tomu, tuo labiau imu įtarti, kad jis numano apie mūsų suartėjimą.

- Taip, dėdė, man čia patinka, dirbu norimą darbą, o ne šveičiu namus, - nusišypsau ir tvirčiau suimu šaltą jo delną.

- Na tai tavo pasirinkimas, juk žinai, kad visada priimsiu tave dirbti į savo įmonę, - nusišypso atgal ir apžvelgia mano šviesų kambarį.

- Žinau, dėde, bet pats juk žinai, kad viską noriu pasiekti pati, ne per artimuosius, - šypsena išblėsta iš mano veido. Tomas tai puikiai supranta ir linkteli.

- Tu protinga, tikiu, kad viską pasieksi pati. Aš turiu važiuoti, manęs laukia skrydis, neapsidžiauk, nes greitai man Londone bus reikalų ir aš tave vėl aplankysiu, - atsistoja nuo lovos pakšteli man į kaktą kaip mažametei mergaitei.

- iki, gero skrydžio, - dar spėju palinkėti prieš jam išeinant iš kambario. Viskas, baigta, galiu persirengti. Nuėjusi prie spintos išsitraukiu didelę juodą maikę ir savo tradicinius miego šortus su širdutėmis. Tai turbūt mieliausia mano garderobo dalis. Nusivaliusi makiažą ir susirišusi plaukus krentu į lovą. Pagulėjus prisiminiau, kad turiu knygų ir nusprendžiau paskaityti. Knygą pasirinkau apie karą, jas turiu dvi, labai domiuosi ypač Pasauliniais karais. Kai akys jau merkėsi teko padėti knygą į šalį. Vis mąsčiau apie Loganą, po vakarienės nei žodžio iš jo negirdėjau.  Galiausiai miegas pasiglemžė mane.