Cross ✅

20

Atsidariusi spintą išvystu daug suknelių, bet praleidusi jas, užsidedu juodus džinsus ir juodą megztinį. Susirišu plaukus į kasą ir šiek nusipraususi veidą patepu jį kremu. Jaučiuosi gana pavargus ir sutrikus po šiandienos atradimų. Jis specialiųjų pajėgų karys. O aš? Kas aš? Jis mokosi žudyti žmones, man šitas vis netelpa galvoje. Susikaupusi išeinu iš kambario ir nutipenu link kolidoriaus. Loganas netrukus nusileidžia su tobulai siūtu juodu kostiumu ir tvarkingai atgal sušukuotais plaukais. Buvo įsivėręs į lūpą auskarą, kas buvo beprotiškai seksualu.

- tu šitaip apsirengusi ruošiesi važiuoti? - kiek pašiepiančiu tonu paklausė ir įdėmiau nužvelgė mano aprangą. Pyktelnu. Koks jo reikalas kaip aš rengiuosi. Staiga man pradeda dvejintis akyse, netrukus prasideda spengimas į galvą.

- Tessa? - paskutinį kartą išgirstu susirūpinusį Logano balsą, įsikimbu jam į rankas, bet netrukus viskas aptemsta.

Loganas*

- Tessa? - ar ši mergina kažką vaidina? Papurtau, bet ji staigiai atsijungia ant mano rankų.

- kvieskit greitąją! - sušunku. Velnias, ji nesikelia. Nelaukdamas greitosios, paguldau Tessą į savo automobilį. Sėdu už vairo ir spaudžiu kiek tik galiu. Nežinau kodėl, bet dabar buvau tikrai išsigandęs. Po kelių minučių atsidūriau prie artimiausios ligoninės. Pakeliu merginą ant rankų ir kone bėgdamas nunešu į priimamąjį. Sesėlė staigiai iškviečia daktarus ir jie su neštuvais greitai pasišalina. Sustingęs stebiu kaip ji dingsta už palatos durų.

- pone, prašome pasakyti kas jai atsitiko, - iš transo mane pakėlė tamsiaplaukė sesėlė, kuri akivaizdžiai rijo mane akimis.

- nežinau... Ji staiga nualpo, - bejausmiu tonu pasakiau kartu pranešdamas Tessos vardą bei pavardę ir nusisukau, ji kažką užsirašė ir pasišalino. Po velnių, čia aš kaltas. Išvarginau vargšę merginą su savo nesąmonėm. Nubraukiu susivėlusius plaukus atgal ir viltingai laukiau daktaro. Prasedėjus kokią valandą mano akys pagaliau išvysta jauną šviesiaplaukį daktarą. Kiek nustembu, jis atrodo per jaunas tokiam darbui.

- ar jūs panelės Young giminaitis? - kiek sutrinku, ką man atsakyt, juk jie mane plačiai žino. Negaliu sakyti, kad esu jos bosas, nes greitai atsidursiu laikraščio pirmajame puslapyje kaip merginų kankintojas.

- aš jos vaikinas, - nelabai apgalvojęs atsakau. Vaikinas linkteli ir kažką rašosi.

- panelei Young mažakraujystė, ji paskutiniu metu jaučia nuovargį, bendrą silpnumą? - ar ji jautė?

- na ji buvo ypač suirzusi, kartais pavargusi ir retai pavalgydavo, - atskau ir jaučiu vis didesnę kaltę.

- taip, dabar mes ją galim dar šiandien  paleisti, kadangi suleidome vaistų ir ji jau pabudusi, - šviesiaplaukis dar kartą žvilgtelna į mane. Dar kažką pasirašo.

- turite ją maitinti geležies prisotintu maistu ir aišku leisti ilsėtis, - daktaras įsakmiai pranešė ir netrukus pasišalino. Šįkart į palatą ėjau gana jaudindamasis, juk viskas per mane. Tai aš ją verčiau visus tuos dokumentus tvarkyti ir pats matydavau kokia ji rytais atrodydavo. Tu tikras šiknius, Loganai.  Įžengiau į palatą ir netrukus į mane susmingo dvi mėlynos akys.

- kaip jautiesi? - prięjęs ir nužvelgęs ją paklausiau. Tessa pasimuistė ir mąstė ką sakyti.

- gerai, - paprastai tarstelėjo. Nei rėkimo, nei piktų žodžių. Keista. Čia gal vaistų poveikis. Šita mergina retai būna tokia rami, bent jau prie manęs.

- tai važiuojam namo, - kiek švelniau gal labiau paprašiau, nei įsakiau. Ji kiek padvejojo, bet netrukus stojosi iš lovos, bet iš kart nenulaikė pusiausvyros ir laimei aš greitai pagavau jos kūną į savo glėbį. Jausti jos kūną buvo dieviška. Padėjau atsistoti, Tessa vis dar buvo su ligonių marškiniais ir chalatu.

- eikš, perrengsiu tave, - šitai ištarus jos skruostus nudažė raudonis.

Teressa*

Jam įėjus į palatą aš kažkodėl nudžiugau. Gal todėl, kad nesijaučiau tokia vieniša, nes jei gulėčiau ligoninei, tai manęs niekas neatvyktų aplankyti. Šįkart net nenorėjau Loganui priešintis, priešingai - jei turėčiau drąsos, gal net apkabinčiau jį, dabar man norėjosi šilumos.

- kaip jautiesi? - po gana ilgos pauzės paklausė juodaplaukis. Jis nerimastingai žvelgė į mane ir vis nepastebimai trepsėjo. Ar jaudinosi? Išmečiau kvailas mintis iš galvos.

- gerai, - paprastai atsakiau ir jau galvojau kaip čia man išlipti iš šios lovos ir dingti namo. Logano akys sužibo, jis buvo nustebęs, regis šiam įžūliam juodaplaukiui net palengvėjo, kad aš nekėliau jokių pykčių.

- tai važiuojam namo, - po šių žodžių kiek susiraukiau. Logano rūmai nėra mano namai ir niekada nebus, pastarąsias kelias dienas aš beveik nedirbau, tad negaliu ten gyventi kaip kokia išlaikytinė. Pykčio apimta greitai stojausi iš aukštos ir nepatogios ligoninės lovos, bet netrukus pajaučiau vaistų poveikį ir praradau pusiausvyrą. Laimei, netrukus sudribau į Logano šiltą glėbį. Taip buvo malonu jausti jo aromatą, kuris visada tas pats, tai jo dušo želė, ji dieviškai kvepia. Kiek apsvaiginta šio vyro aromato ir stiprių rankų, net nesigaudžiau kas su manim dabar darosi. Po kelių sekundžių, kurios man praėjo ilgiau nei įprastai, aš atsitokėjau ir buvau pastatyta ant kojų.

- eikš, perrengsiu tave, - ką? Mano skruostus užplūdo karščio banga, o apačioje maudė. Nežinau kaip jam atsispirti. Norėjau prieštarauti, bet ką jau prieš jį paprieštarausi, juk jis jau matė mane nuogą. Du kartus. Nors aiškiai, aš norėjau, kad juodaplaukis mane liestų ir nurengtų. Pati kaltai nusišypsau ir pajuntu už savo mintis dar didesnę gėdą.

- ką jau šelmiško galvoji? - mano apmąstymus nutraukia geidulingas ir sodrus Logano balsas. Jis su mažu šypsniuku nužvelgė mane. Kiek pasimuisčiau, kada man pagaliau prie vyrų nebus taip gėda. Dieve, jis buvo taip arti, kad man keliai linko, mūsų lūpos kone lietėsi. Staiga jis atsitraukė, o aš likau su truputį atkištomis lūpomis. Sutrikau. Mečiau nepatenkintą žvilgsnį. O iš jo gavau triumfavimo veido miną, nes aiškiai matė, kad norėjau, kad jis mane pabučiuotų. Netrukus pro palatos duris įėjo jauna, gal dvidešimties mergina, ji įdavė kažkokį maišelį Loganui į rankas ir pasišalino prieš tai mirktelėdama Loganui. Nejaugi aš pavydžiu? Mano kūną dabar apėmė pyktis. Logano šalti pirštai prilietė mano mėlyną audinį ir mikliu judesiu nutraukė jį per galvą. Tada iš maišelio išėmė megztinį. Atpažinau. Tai mano rūbai. Kažkas kuitėsi mano spintoje. Stengiausi dabar apie tai negalvoti. Pabandžiau iškelti rankas ir pati apsirengti, bet vėl susvyravau. Mano silpnumas mane pačią nervino. Jaučiausi tokia bejėgė. Po megztinio sekė treninginės kelnės, dabar jau pamėgau tą merginą už tai, kad nepaėmė kokios apgailėtinos suknelės. Kažką pasirašęs pas šviesiaplaikį daktarą ( kuris tiesą sakant atrodė per jaunas šiai profesijai, arba tik man taip atrodo) Loganas švelniai suėmęs mano riešą nusivedė link savo prabangaus BMW. Teisiog atsirėmusi į langą stebėjau pralekiančius Londono vaizdus. Nelabai supratau kaip mano gyvenimas pasikeitė per dvi savaites. Net pati savęs nebeatpažįstu. Buvau išsižadėjusi viso sekso su nepažįstamais vyrais, o ypač tokiais kaip Loganas, bet sulaužiau ir pamyniau savo įsitikinimus. Nuotaika vis labiau blogėjo, jaučiau besikaupiančias ašaras. Ir kodėl aš taip greitai pravirkstu? Atžagaria ranka nusivaliau spėjusį sušlapti veidą. Jaučiausi gėdingai ir kekšiškai.

- kas yra? - atsisukau į Loganą. Jis stebėjo kelią, bet susirūpinęs veidas laukė mano atsakymo. Kiek padvejojau.

- nieko, - menkai šyptelėjau. - butų gerai, kad parveštum mane į mano butą, - atsargiai prasitariau, bes puikiai suprantu, kad tai jam nepatiks.

- gerai parvešiu, - paprastai atsako. Sėdžiu apšalusi, jis nieko neįsakė ar nevertė manęs pas jį važiuoti. Kadangi juodaplaukis buvo geros nuotaikos, suirizikavau užduoti itin keblų klausimą. - gali papasakoti man apie savo antrą darbą? Tai yra specialiąsias pajėgas, - paskutinį sakinį iš jaudulio vos ne vos suveblenu. Mačiau kaip jo krumpliai pabąla nuo vairo suspaudimo, o veidas persikreipia į labai rūstų.