Iš netikėtumo stryktelėjau. Chanyeol atsitraukė nuo mano lūpų. Vaikinas netaręs nei žodžio apsisuko visu kūnų užstodamas mane ir susidurdamas su savo lyderiu. Stovėjau užmerkusi akis ir prikandusi lūpą. Jutau , kaip raudonis užplūdo skruostus.
-Chanyeol tavo marškinėliai nebeturi sagų,-mestelėjo linksmai Suho,-Nelauksim tavęs namie.
Girdėjau , kaip nutolsta žingsniai ir atsirakina mašina. Vis dar stovėjau prikandusi lūpą ir užmerkusi akis. Negalėjau patikėti tuom kas katik įvyko. Bandžiau nesibaisėti savo elgesiu. Kelis kartus giliai įkvėpusi atmerkiau akis ir pažvelgiau į vaikiną kuris jau vilkėjo megztuką -paslėpdamas suplėšytus marškinius.
-Sėsk į automobilį parvešiu tave namo,-ramiu balsu prakalbo.
-N...
-Aš noriu su tavim pasikalbėti Alisia , tad prašau sėsk į mašiną.
Nieko nesakiusi apėjau automobilį. Sudribusi keleivio vietoj užsisegiau saugos diržą ir įjungiau radiją nusprendusi , jog pirmiausia reikės nusiraminti , jog galėčiau racionaliai ir blaiviai kalbėti su šiuo gigantu. Visą kelia kol važiavome iki mano buto niekaip negalėjau nurimti. Jaučiausi kaip penkiamete mergaitė. Liepsna kuri užsiliepsnojo požiaminiam garaže neužgęso net pasiekus buto duris. Keikdama save mintyse , jog pasiūliau pasikalbėti namuose , įžengiau į vidų. Nusiavusi batus įsispyriau į tapkes.
-Einu iki virtuvės,-kimiai tariau.
Stengiausi nežvilgtelti į vaikiną kuris kabinosi savo paltuką. Nupėdinusi į virtuvę prisileido piltą stiklinę šalto vandens. Išgėrusi ją nepasijutau geriau. Persibraukiau per sutaršytus plaukus ir atsidusau. Atsisukau į virtuvės duris kur stovėjo gigantas. Vaikinas stovėjo susikryžiavęs rankas ir tyliai stebėdamas mane. Atsirėmiau į spintelę nežinodama ką daryti. Staigiai išdžiuvusi burna negelbėjo , kaip ir maratonus bėganti širdis.
Vaikinas pasitraukė nuo staktos ir lėtai pradėjo judėti manęs link. Jam artėjant vis labiau įsitempiau. Vos tik jis sustojo keliais centimetrais nuo manęs sukandau dantis. Kvėpavimas pagilėjo. Neturėjau drąsos pakelti akis į jį. Nežinau kokie velniai mane buvo apsėde , bet buvo sunku su jais kovoti ir nežinau ar norėjau tai daryti.
Giganto švelni ranka palietė mano skruostą nedrąsiai pakeldama mano galvą. Žvelgiau į jo spindinčias akis. Putlias pravertas lūpas kurios taip viliojo. Lėtai bijodama , jog jis atsitrauks ištiesiau ranką ir priglaudžiau savo mažyti delną prie jo skruosto švelniai jį paglostydama nykščiu. Vaikinas nedrąsiai šyptelėjo tada pasukęs veidą pakštelėjo į plaštaką. Žiūrėjau , kaip jis stovi ir nieko nedaro. Tad leidau savo rankai judėti toliau.
Nuslydusi kaklu sustojau ties jo megztuko užtrauktuku. Lėtai jį traukiau neatitraukdama akių nuo vaikino veido. Jo akys vis tamsėjo ir tapo beveik juodos , kai megztukas buvo visiškai atitrauktas. Jo plačios krūtinės niekas nebeslėpė. Nurijau staiga susikaupusias seiles. Pakėliau ir kitą savo ranką taip pašalindama suplėšytus marškinius ir megztuką nuo Chanyeol kūno. Vaikinas stovėjo ramiai , nors akys degė iš geismo kuris žudė mane. Pirštų galiukais perbraukiau per vaikino presą stengdamasi nesudejuoti nuo matomo vaizdo.
Chanyeol rankos lėtai nukeliavo nuo mano pečių prie megztuko kraštų ir jau po akimirkos megztukas kartu su maikute atsidūrė šalia Yeol suplėšytu drabužių. Vaikinas neskubėjo suėmęs mane už klubu pasodino ant spintelės tada lėtai lūpomis glamonėjo kaklą. Įvėliau pirštus į jo rudas garbanas. Jo lūpoms pasiekus manąsias apsiviniojau jo liemenį kojomis. Vaikinas laikydamas mane savo tvirtom rankom nupėdino iki mano miegamojo.
Viskas vyko lėtai. Labai lėtai ir tai vertė jo norėti labiau. Nebegalėdama kentėti parverčiau vaikiną ant lovos , o pati užsiropščiau ant jo. Bučiuodama jo lūpas bandžiau atsikratyti jo džinsų. Vos tik jų nebeliko , mano nugara susidūrė su lovos patalais ir Yoda vėl buvo virš manęs dideliom rankom glostydamas mano kūną jis pašalino visus ant jo buvusius drabužius.
Giliai kvėpuodama gulėjau ant vaikino krūtinės. Galvoje buvo tuščia. Lėtai nusiritusi nuo giganto pažvelgiau į jį. Jis atrodė toks pats pavargęs , kaip ir aš. Padėjusi galvą ant jo krūtinės užsitempiau patalus ant savęs ir leidau akims užsimerkti.
Ryte pabudau dar labiau pavargusi , nei prieš užmigdama kadangi naktį buvau pažadinta mažiausiai du kartus dėl aistringų lūpų kurios nepaleido mano peties. Negalėjau tuo skųstis , nes vis dėl to tuo mėgavausi. Žvelgiau į savo kambario lubas bandydama sudėlioti mintis kurios vijo viena kita. Gulėjau lovoj viena ir kažkodėl tuo nesistebėjau. Nejau tikėjausi , jog jis pasiliks... Keistam jausmui užplūdus krūtinę pakilau iš lovos. Iš spintos pasiėmusi naujus drabužius nupėdinau į vonia.
Apsirengusi pažvelgiau į veidrodį. Lūpos buvo patinusios nuo bučinių. Ant kaklo matėsi neryškios žymės , o akys nors ir pavargusios , bet keistai spindėjo. Dar kart atsidususi susirišau plaukus į kasą. Nužingsniavusi į virtuvę stabtelėjau. Ant stalo buvo padėti pusryčiai. Na tai tebuvo sulčiu stiklinė ir kelios bandelės. Kreivai šyptelėjusi priėjau prie stalo. Paėmiau lapelį kuris buvo šalia pusryčiu.
„ Labas Rytas ,
Atgauk jėgas po varginančios nakties , nes tau jų prireiks šiandienai.
Tavo Yoda"
Nuraudusi numečiau lapelį. Iškrypėlis. Prikandusi lūpą paėmiau telefoną man nespėjus jo atrakinti prietaisas pradėjo skambėti , taip kaip reikiant mane išgąsdindamas. Ekrane švietė Do vardas. Greit perbraukiau per ekraną.
-Klausau,-kiek užkimus tariau.
-Ar tau viskas gerai?,-sunerimęs paklausė vaikinas.
-Tai tu buvai pašautas , ne aš,-susiraukiau.
-Ar tau viskas gerai Alisia?
-Kodėl klausi? Man viskas gerai.
-Tai kodėl nuplėšei marškinius nuo Chanyeol požeminei mašinų aikštelėj?,-kiek piktai paklausė vaikinas.
-Ką???,-kiek sutrikau. Nejau mus nufotografavo.
-Suho man viską papasakojo. Nejau negalėjai palaukti kol davažiuosit iki namų??? O jai kas būtų jus pastebėjęs...
-Do kaip tu laikaisi. Kaip tavo žaizda?,-sumurmėjau nusukdama temą.
-Daktarai sakė , kad greit galėsiu važiuot namo. Tikiuosi , kad mane paleis šiandien,-sumurmėjo vaikinas.
-Kodėl?
-Kai miega ligoninėj. Jis neklauso manęs , mano kad tai jo kaltė jog mane pašovė. Negaliu matyti jo taip besikankinančio.
-Viskas bus gerai.
-Tikiuosi. Rūpinkis savim Lisia.
-Ir tu Do.
Baigusi pokalbį papūčiau lūpas. Atsidususi pradėjau valgyti savo pusryčiu tuo pačiu naršydama telefone. Turėjau važiuoti į studija padirbėti prie naujo albumo , bent jau tokie buvo mano planai. Išgėrusi paskutinį gurkšnį sulčiu nupėdinau į kambarį užsivilkusi bordo spalvos golfą nusikabinau ilgą juodą paltuką. Užsirišusi batus ir užsimetusi ant peties kuprinę išėjau iš namų.
Visą kelia stengiausi kuo mažiau galvoti apie vaikiną su kuriuo praleidau naktį. Turėjau susikoncentruoti ties vairavimu. Galiausiai pasiekusi studija užsidariau įrašu studijoje. Užsidėjusi ausines pradėjau vartyti lapus. Bandžiau sutelkti visą savo dėmesį į dainos žodžius , bet tai nesisekė galiausiai pasidavus pagriebiau telefoną ir jau norėjau surinkti Chanyeol numerį , kai ekrane pradėjo šviesto Suho vardas. Kilstelėjusi antakį perbraukiau per ekraną.
-Taip?
-Alisia ar buvo būtiną jį sužaloti?,-rimtai paklausė lyderis.
-Atsiprašau?,-sutrikau.
-Ar buvo būtiną palikti tuos įbrėžimus ant Chanyeol nugaros??
-Aaa tai tik įbrėžimai išgis,-gūžtelėjau pečiais.
-Tai pripažysti , jog jis praleido visą naktį pas tave?
-Aš to neneigiu.
-Bet jis tai neigia,-mestelėjo Xiumin.
-Na tada gal jis ir nepraleido visos nakties pas mane ir man tik prisisapnavo,-kiek pikčiau tariau.
-Xiumin tave tik erzina,-griežtai tarė Suho.
-Kodėl man skambinai?,-susiraukusi paklausiau.
-Nes Chanyeol norėjo išgirsti tavo balsą , bet pats nedrįso tau paskambinti.
Stojo tyla. Žvelgiau į sieną stengdamasi nesišypsoti. Jaučiau plazdančius drugelius krūtinėje. Atpažinau tuos jausmus. Tuos pačius kuriuos bandžiau tiek laiko slėpti kurių kračiausi , kaip baisiausio dalyko , bet jie vis tiek pasivijo mane... Žinau , jog jai nekovosiu jie pasiglemž mane , bet aš ir nebenorėjau kovoti. Kokia prasmė...
-Aš taip pat norėjau jį išgirsti,-tyliai sumurmėjau.
-Chanyeol?!!,-riktelėjo Suho.
-Ką?,-pasigirdo giganto riksmas.
-Nieko tik Alisia atvažiuoja susitikti su Baekhyun sakė kažkas dėl jos sesers,-melavo Xiumin.
-Ką???,-dabar tai buvo ir Baek ir Yeol balsai.
-Sakė bus už pusvalandžio nueisi jos pasitikti į požeminį garažą?,-mestelėjo Suho.
-Manau,-girdėjau Yodo's sutrikusį toną.
-Alisia už kiek tiksliai būsi?
-20 minučių,-sumurmėjau.
-Na tada lauksim tavęs.