Sėdėjau mašinoje kuri važiavo į mano naujuosius laikinus namus. Iš galvos niekaip neiškrito rimtas Suho veidas , kai jis kalbėjo apie lyderio ir gruoės palikimą. Atrodė jog tamvaikinui jau visko per daug lyg jis norėtu nuo visko pailsėti. Žvelgent į jo akis mačiau , kaip jis norėjo tiesiog pasiduoti , suklupti toje gatvėje ir pravirkti , bet jis laikėsi ir stengėsi apsimesti stipriu , nors tikiu , kad jam buvo sunku. Dabar pagalvojus jis turi rūpintis 7 suaugusiais vyrais ir tuo pačiu pasirūpinti savimi. Spėju tas vaikinas neturi savo asmeninio gyvenimo...
Sustojome ties dviaukščiu baltu namu su didele tvorą. Do pasistatė automobilį garaže ir nieko netaręs išlipo iš jos. Sekiau jo pavyzdžiu. Visą kelę į namą vaikinai tylėjo. Jie atrodė pavarge ir kiek išsigande. Nenuostabu. Vis dėl to jie visi buvo bute kai kilo gaisras. Tylėdama nusekiau vaikinus į namą. Nusivilkusi batus , leidausi vedama į kambarį kuris dabar laikinai turėjo priklausyti man. Į meškiuką panašus vaikinas atvedė mane į pirmame aukšte esantį kambarį. Jis buvo netoli laiptų. Nieko netaręs rudaplaukis apsisuko ant kulnų ir pasišalino iš mano akių. Atrodo jie nebuvo nusiteikę su manimi bendrauti.
Bandžiau prisiminti ar nieko jiems nepadariau , nes kad ir kaip keista bebūtų nesitikėjau , jog jie visą kelę prabus tyloje ir netars man nei žodžio. Atsidususi žengiau į Chanyeol kambarį.
-Jūs turbūt juokaujat...
Jai šią vietą buvo galima pavadinti kambariu tada aš turėčiau grįžti atgal į savo sudegusia virtuvę. Sukandusi dantis uždegiau šviesą , aizdas buvo dar baisesnis. Drabužiai , tušti buteliai , knygos , gitara , batai... Viskas kas tik galėjo mėtėsi po visą kambari. Apie kvapą net nekalbu. Suspaudusi kumščius žengiau į vidų. Tiesiu taikiniu priėjau prie lango plačiai jį atvėrusi dar kart peržvelgiau kambarį. Palinkėjusi sau sekmės išėjau ieškoti vonios.
Prireikė kelių minučių iki kol radau vonia ir iš jos atsitempiau rūbams skirtą krepšį. Susiradusi virtuvę paėmiau kelis šiukšliu maišus ir šluotą. Užsidariusi Yeol kambaryje pradėjau tvarkytis. Pagriebiau ausines kurias radau ant grindų ir ant kurių vos neužlipau patikrinusi ar jos veikia apsidžiaugiau. Pasileidau muziką ir toliau tęsiau ką pradėjusi. Dabar žinau , kad pasaulyje iš ties yra žmonių kurie gyvena baisiau nei aš. Šis vaikinas tikrai nežino kas yra tvarka.
Nežinau kiek laiko praėjo nuo tada , kai pradėjau tvarkytis ir nenoriu žinotu kiek užtrukau kol paverčiau tą kambarį normaliu kambariu. Nusibraukusi palaidus plaukus nužvelgiau kambari. Daiktai buvo sudėti dailiai į šoną , nes nežinojau kur juos dėti. Visi rūbai sumesti į dėžę. Šiukšles sudėtos į tris maišus. Atsidususi susverdėjau , bet staigiai atsirėmiau į stalą. Man tikrai reikėtu pavalgyti. Papurčiusi galvą nusiėmiau ausines. Tuo pat metu mano ausis pasiekė dūžio garsas. Kruptelėjusi apsižvalgiau aplink. Buvau viena ir niekas nedužo. Prireikė akimirkos susiprotėti , jog kažkas dužo ne kambaryje , o name.
Lėtai išėjau iš kambario. Girdėjau neaiškius riksmus. Nėjo suprasti dėl ko ginčyjosi vaikinai. Ginčas vyko pirmame aukšte. Pasukusi už kampo prieš mane atsivėrė visas vaizdas. Svetainė ant grindų gulintis sudaužytas televizorius , šalia stovintis Baekhyun ir piktas Chanyeol. Vaikinai žvelgė vienas į kitą taip lyg norėtu nudėti. Šone viso šito incidento stovėjo jų lyderis kurio veidas atrodė , taip lyg jis norėtu mirti , lyg šis vaikinas tikrai norėtu eiti ir nusižudyti , nes atrodė , kad jam darosi per sunku viską pakelti.
Nekreipdama dėmesio į Chanyeol ir Baek žengiau pro juos tiesiai prie Suho. Vaikinui nespėjus sureaguoti trenkiau jam antausį ir kol neatsigavo spyriau į koja. Vaikinas parklupo. Neprireikė nei akimirkos , kai jo lūpas paliko lavina prakeiksmų , šūksniu ir palinkėjimu man. Stovėjau ramei kol jis rėkė ir svaidėsi pikčiausiai jam žinomais žodžiais. Iš jo veido atrodė , jog jis tuoj mane nudės , jog jis mane pakas gyvą , bet buvau beveik tikra , jog jis nepakels rankos prieš mane. Jam tereikėjo pagaliau išsilieti , nes jai jis būtų toliau viską kaupęs savyje viskas būtų pasibaige blogiau. Mačiau , kaip visi vaikinai subėgo į svetainę. Akys užkliuvo už Xiumin kuris jau norėjo žengti link mūsų , papurčiau galvą jam neleisdama to.
Kiek sutrikau , kai lyderis griebė viena iš trofėju ir sviedė jį pro mane kiek kliūdydamas petį , bet stovėjau ramei prieš jį leisdama jam toliau rėkti. Praėjo daug maž septynios minutės ir vaikinas pasiekė kritini tašką. Jis pakėlė ranką ruošdamasis man trenkti , bet sustojo. Jis sutrikęs pažvelgė į mane tada į savo pakeltą ranką. Akimirksniu ją nuleido.
-Jautiesi geriau?,-paklausiau.
-Ką? Kodėl?... Kaip?...
-Tai , kad viska laikai savyje nėra gerai ir iš tavo veido buvo galima pamatyti , kad tu tuoj pasieksi kritini tašką , tad priverčiau tave išsilieti ant manęs , žinojau , jog man netrenksi. O jai ir būtum trenkęs būčiau trenkusi atgal. Turi išmokti išsilieti antraip... Pats žinai kas nutiks.
-Aš...
-Viskas gerai. Tu tik mane aprėkiai , prakeikiai ir na išvadinai vaizdingiausiai žodžiais kurių pusės net aš nežinojau. Mano darbas čia baiktas , turiu grįšti tvarkyti to savartyno kuriame turėčiau gyventi. Ar tu žinojai , kad Park Chanyeol kambaryje , net tarakonas negyventu , nes galiu teigti , jog ten baisiau nei savartyne,-kilstelėjau antakį.
-Tu lindai prie mano daiktų?!,-suriko Yeol.
-Ar tuščios skardinės ir purvinos kojines ohhh taip pat ir panaudoti prezervatyvai yra daiktai? Nes taip nevykeli aš lindau prie jų ir jie visi yra šiukšlinėje. Turi nusiskundimų?
-Kaip tu...
-Tu padegei mano namus , tad džiaukis , kad nesudeginau tavo kambario ,o tik sutvarkiau jį.
-Suho!!!,-suriko rudaplaukis.
-Aš negaliu patikėti , kad kažkam pavyko sutvarkyti tą savartyna. Turiu tai pamatyti,-sumurmėjo Xiumin eidamas iš svetainės.
Atrodo ne tik jis buvo smalsu , bet ir like vaikinai , nes visi kaip susitare patraukė Yeol kambario link. Gūžtulėjusi pečiais pėdinau paskui juos. Xiumin buvo pirmasis kuris įžengė į mano išvalyta erdvę. Girdėjau jo nuostabos šuksnius. Atrodo visi buvo nustebe tuom ką pamatė. Kilstelėjusi antakius papurčiau galvą ir taip pat įžengiau į kambarį kuris dabar bent jau buvo panašus į kambarį.
-Negaliu patikėti , kad tau iš ties pavyko jį sutvarkyti,-sumurmėjo Do.
-Aham spėju reikės ryt važiuoti pasiskiepyti , nes net neįsivaizduoju kokių ligų galėjau čia pasigauti,-šyptelėjau.
Rudaplaukis kamabrio savininkas nepatenkintas nužvelgė savo grupės narius. Jis jau norėjau kažką sakyti , bet tada lyg kažką atsiminęs pribėgo prie kompiuterinio stalo. Pradėjo kilnoti ir ieškoti tai ko ten jau nebebuvo. Visi sutrikę žvelgė į jį. Vaikinas piktai nudrėbęs knygą pažvelgė į mane. Lėtai ištraukiau voką kuris buvo mano galinėje kišenėje.
-Nekenti manęs , bet vis tiek laikai jį,-tariau.
-Jis priklauso man , tad atiduok jį Alisia.
-O kas jai ne.
-Aš nejuokauju. Gražink man laišką,-rimtai kalbėjo vaikinas.
-Kodėl vis dar jį turi?,-su vos tvardomais jausmais kalbėjau.
-Alisia gražink man laišką,-dar kart pakartojo.
-Ne.
Man nespėjus sureaguoti laiško jau nebebuvo mano rankoje. Pažvelgiau į juodaplaukį pingviną kuris laikė voką. Do pavartė rausvą voką savo rankoje. Žvilgtelėjęs į mane pažvelgė į savo grupės narį.
-Jis skirtas Chanyeol Alisia , tad jis jam ir priklauso. Nors jis ir nuo tavęs , bet laiškai tam ir skirti , kad pasiektu adresatus , tad nepyk , bet šį kart aš palaikau Chanyeol,-rimtai kalbėjo Do.
Linktelėjusi nieko nesakiau. Do gražino laišką rudaplaukui daugiau nieko nebesakydamas. Jutau sklandančia įtampa kambaryje ir visų smalsumą. Žinojau , kad visiems buvo įdomu sužinoti kas tame voke , taip pat kaip ir man buvo smalsu sužinoti kodėl jis vis dar jį turi. Juk jis pats paliko mane , juk jis pats patikėjo tuo melu , tad kodėl jis vis dar laiko tą laišką kuriame prisiekiau , kad net ir po visko kas įvyko aš vis dar myliu jį ir mylėsiu , nes jis mano vienintelė meilė. Vienintelis vaikinas kuris sugebėjo pamilti mane tokia kokia esu.
-Tu turėjai jį sudeginti.
Sumurmėjau Chanyeol , kai jis ėjo pro mane. Vaikinas nieko nesakė tiesiog įsikišo voką į kišenę ir pasišalino iš kambario kartu su kitais. Dar kelias akimirkas stovėjau susimasčiusi. Žinojau , jog nieko nepakeisiu ir nieko neišmastysiu. Jis pasiliko laišką , bet nepasakė priežasties. Gal norėjo prisiminti merginą kuri pametė dėl jo galvą. O gal tiesiog užmiršo , kad jį turi. Papurčiau galvą.
Iš vaikino spintos pasiėmusi jo marškinius nupėdinau į vonia kurioje Suho paliko man rankšluosčiu. Nusimaudžiusi ir apsirengusi Yeol marškinius grįžau į kambarį. Pajungiau telefoną krautis. Nusistačiau žadintuvą. Palindusi po nauja patalyne leidau sau pasiduoti nuovargui. Nebenorėjau apie nieka galvoti tenorėjau miego.
Prabudau nuo beldimo į duris. Pramerkusi akis nusviedžiau patalynę į šoną. Iškėlusi kojas vis dar apsimiegojusi priėjau prie durų. Plačiai jas pravėrusi kelis kartus sumirksėjau. Sunkiai mačiau kas stovėjo už jų , nes vis dar buvau nepabudusi ir buvau be lęšiu. Siluetas stovintis už durų ištiesė man kažką. Papurčiusi galvą pasitraukiau nuo durų ir nušlepsėjau atgal į lovą. Kritusi į minkštą čiužinį užsitempiau ant savęs patalynę. Atrodo praėjo tik kelios akimirkos ir jau didelė tvirta ranka judino mano petį. Piktai suurzgusi. Atsisėdau lovoje. Griebiau didelę ranką ir įkandau jai. Kritau atgal į patalus.
-Suho aš jos nebežadinsiu!!! Ji įkando man į ranką!
Sviedžiau į žmogų pagalvę , kad jis užtiltu , bet jau po akimirkos pagalvė atskriejo atgal. Po dar vienos akimirkos nuo manęs dingo patalai ir buvau permesta per petį. Po kelių akimirkų buvau pasodinta ant kažko šalto. Pradėjau smarkiai trinti akis. šiltos rankos patraukė mano rankas ir ant akių uždėjo akinius. Pasitvarkiusi plaukus. Apsižvalgiau aplink. Visi žvelgė į mane išsižioja ir nuraude.
-Kas per velnias?,-sumurmėjau prikimusi.
-Dar kandžiosies?
Atsisukau į vaikiną kuris to paklausė. Jai gerai pamenu , tai jis Sehun. Nužvelgiau vaikiną tada susiraukiau. Atrodo kažkas spraktelėjo pirštais ir visos mintys sugrįžo į mano apsimiegojuse galvą. Nuleidau akis žemyn , kad patvirtinčiau tai apie ką galvojau. Yeah aš sėdėjau virtuvėje TIK su Chanyeol marškiniais , visa apsimiegojus ir ištemta iš lovos. Žinoma aš niekad nesigėduju , bet po velnių aš buvau išnešta iš kambario su vienu iš jų marškiniais kuriuos pasiėmiau be leidimo ir velniop viską , bet aš sėdžiu apsupta 8 vaikinų kurių akys nukrypusios į mano per daug apnuoginta kūną.
Jau norėjau pradėti šaukti , kai pledas dailiai nusileido ant mano nuogų koju. Pakėliau akis į tą geradari ir kiek nustebau pamačiusi Yeol kuris žvelgė ne į mane , o į savo grupės narį su tokiom akim lyg norėtu jį nudėti.
-Sehun ji mergina ir ji tik su marškinėliais kita kartą tiesiog pakviesk ką nors kitą ją pažadinti , o nenešk jos beveik nuogos pas mus. Na nebent nori , kad tavo lavona rastu upėje,-perspėjo jį Suho.