Atvėrusi buto duris sustingau tarpdūryje. Piktai nusviedžiau kuprinę į tamsą. Girdėjau , kaip ji užkliudama spintelę nuvertė prie jos stovėjusia beisbolo lazdą. Giliai kvėpuodama nebeištvėriau ir pradėjau rėkti. Rėkiau iš visų plaučiu. Rėkiau , tai ką norėjau išsakyti tam vaikinui į veidą , bet neturėjau jėgų ir drąsos tai padaryti. Galiausiai nebeištvėrusi trenkiau į vis dar atidaras duris. Skausmas perbėgo per krumplius iki pat riešo. Akimirksniu nutilau. Išplėtusi akis prisitraukiau ranką prie savęs. Atsargiai pažvelgiau į ją. Nenustebau , kai pamačiau mėlynuojantį riešą ir kraujuojančius krumplius.
Atsirėmiau į durų staktą vis dar glausdama ranką prie savęs. Žvelgiau į buto vidu kuris skendėjo tamsoje. Ko aš tikėjausi. Nejau iš ties maniau , kad galėsiu pamiršti vaikiną kurį mylėjau visa širdimi , kuris man reiškė beveik visą gyvenimą... Jo būčiniai vis dar sukelia tuos malonius šiurpuliukus kurie laksto po mano kūną kas kart jam prisiliečiant... Negaliu... Negaliu leisti tam pasikartoti. Jis turėjo savo progą prieš penkerius metus būti su manimi , bet pasirinko patikėti jo draugų sakomu melu. Aš nebepriklausau jam , tad jis nebeturi jokios teisės kontaktuoti su manimi.
Išsitraukiau telefoną iš megstuko kišenės. Atrakinusį jį nedvejodama pasapudžiau ant vadybininko. Parašiusi , kad man reike į ligoninę ir kad lauksiu jo galineme namo kieme , nupėdinau į tamsą. Pasiėmiau kuprinę ir apleidau savo butą.
Monrey nieko neklausinėjo , kai pamatė mane su kraujuojančia ir patinusia ranka. Jis netarė nei žodžio net tada , kai daktaras pasakė , kad riešas sutrupėjo per dvi vietas ir jam paklausus kas man nutiko pasakiau , kad trenkiau į duris. Vadybininkas visą laiką pratylėjo. Mačiau jo akyse kaltės jausmą besimaišanti su pykčiu. Stengiausi nekreipti į tai dėmesio.
Vyriškis sustojo ties mano laiptinės durimis. Sėdėjau nejudėdama , kaip ir jis. Jutau , kaip vėl kaupiasi ašaros. Užmerkiau akis ir giliai įkvėpiau.
-Tu dėl to nekaltas Monrey , nežinojai , jog jis ketina mane pabūčiuoti ir nežinojai kokia bus mano reakcija į tai,-sumurmėjau.
-Bet aš jam leidau tave paimti ir atskleidžiau tavo namų adresą...
-Tai nieko nekeičia. Mano dešinė ranka vis dar sveika. Viskas gerai Monrey aš džiaugiuosi , jog turiu tave. Ačiū , kad nepalieki manęs vienos tvarkytis su tuo ką prisidirbau.
-Lisia... Rytoj vyks muzikos festivalis , jai nori galiu jį atšaukti.
-Viskas gerai. Lūžo tik ranka , balsas pasitaisys iki rytojaus.
Vyriškis linktelėjo. Pakštelėjusi jam į skruostą ir dar kart padėkojusi išlipau iš mašinos ir grįžau į savo namus kur vėl buvau viena. Sujunginėjusi visur šviesas apsižvalgiau. Patvarkiau beisbolo lazdą kuri buvo nuvirtusi. Pasidėjau kuprinę ant kėdės. Atsidususi pažvelgiau į įtvarą ant savo rankos ir tyliai sudejavau. Rytoj manęs laukia neįtikėtinai sunki diena. Visgi tame festivalyje dalyvaus visos tos grupės su kuriom esu buvusi įsivėlusi į skandalą. Pati sau palinkėjusi sėkmės , apsivilkau pižamą ir kritau į lovą dar prieš tai nusistatydama žadintuvą.
Prabudau prieš suskambant žadintuvui. Nusviedusi antklodes į kitą lovos pusę nupėdinau į dušą. Buvo begalo sunku maudytis , kai negali sušlapinti vienos rankos. Keikdamasi iš nepasitenkinimo svarsčiau ar nebūtų buve geriau jai būčiau spyrusi į duris , bet kelis kartu pergalvojus tai nusprendžiau , jog iš to nebūtų buve jokios naudos , kaip ir iš to , kad trenkiau į jas.
Galiausiai įsisukusi į minkštą tamsei mėlyną rankšluosti išpėdinau iš dušo. Nustebau , kai mano ausis pasiekė durų skambučio garsas. Kilstelėjusi antakį apsisžvalgiau aplink , bet neradau nieko su kuo galėčiau prisidenkti. Pavarčiusi akis ir murmėdama prakeiksmus tam kas bando ten išlaužti mano duris , nusprendžiau , kad jis pats kaltas , jog jas turėsiu atidaryti tik su rankšluosčius ir varvančiais plaukais.
Piktai suvedusi kodą pravėriau buto duris. Vaikinas kuris jau buvo pakėles ranką dar kart belstis sustingo. Žvelgiau į jį primerkusi akis. juodaplaukis buvo iš Chanyeol grupės , šalia jo stovejo dar vienas vaikinas kuris taip pat buvo iš jo grupės. Negalėjau atsiminti jo vardo , bet galėjau garantuoti , kad jis buvo vienas iš EXO narių. Sukandusi dantis nesistengiau būti maloni.
-Ko?
-C..Cha...,-bandė atsipeikėti Xiumin.
-Kas su juo?,-bejausmiu balsu tariau.
-Chanyeol vkar negrįžo į bendrabūtį manėm gal jis pasiliko pas tave,-prakalbo kitas vaikinas.
-Jis nebuvo išlipęs iš mašinos. Paskutinį kart jį mačiau , kai jis parvežė mane namo.... Monrey... Po velnių.
Nekreipdama dėmesio nubėgau į savo kambarį sveikąją ranka griebiau telefoną. Atrakinusį jį paspaudžiau ant adresatų kur pirmiause išmetė vadybininko numerį. Nedvejodama paliečiau skambinimo ikonėlę ir pridėjau prietaisą prie ausies. Praėjo kelios akimirkos iki kol vaikinas galiausiai atsiliepė.
-Taip Alisia?
-Ar vakar po ligoninės važiavai susitikti su Park Chanyeol? Po velnių Monrey gi sakiau , kad tu nekaltas dėl to kas nutiko!,-surikau.
-A..Alisia nurimk. Vakar po tavęs aš iš kart išvažiavau namo nes Me-Chan pasijuto blogai.
-Atsiprašau,-sumurmėjau akimirksniu nurimusi.
-Kas nutiko?
-Pasirode Xiumin ir dar vienas Exo narys. Chanyeol vakar negrįžo į bendrabutį...
-Tegul patikrina Ol-Ming ir Min-Ken namus. Vis dėl to tie vaikinai jug buvo jo draugai.
-Gerai.
Padėjusi telefoną paėmiau lapelį su rašikliu priklaupusi užrašiau du adresus ir grįžau atgal prie durų kur vis dar stovėjo vaikinai. Jie atrodė netgi labai sutrikę. Ahh aš vis dar su rankšluosčiu ir mano ranka su įtvaru jie tikriausiai mano , kad aš pasileidėle arba netgi baisiau. Per daug stengdamasi į tai nesigilinti ištiesiau jiems lapelį.
-Čia du adresai mano manymų Chanyeol gali būti pas vieną iš jų , vis dėl to juk jie buvo jo geriausi draugai,-su nutylėta panieka tariau.
-Ačiū.
Padėkojo Xiumin paimdamas lapėlį. Linktelėjusi jam , jau ruošiausi uždaryti duris , kai šalia jo stovintis vaikinas prakalbo.
-Ar tai Yeol darbas?
-Jis paabučiavo mane , o aš trenkiau į duris nenorėdama trenkti jam. Tad tai tik iš dalies jo darbas.
-Ačiū.
-Už ką?,-kilstelėjau antakį.
-Jog nenudėjai jo ir palikai tą malonumą man.
Man nespėjus daugiau nieko pasakyti abu vaikinai pasišalino. Likau stovėti su didžiule nuostabą veide. Galiausiai atsipeikėjusi uždariau ir užrakianu duris. Nupėdinau atgal į miegamajį. Iš spintos išsitraukusi rūbus pradėjau renktis. Plaukai jau buvo prasausėje , bet vis dar reikėjo juos pradžiovinti su džiovintuvu.
Užsivilkau ilgą bordo slapvos sijoną. Prie jo pritaikiau paprastą juodą maikutą be rankoviu. Ant pečių užsimečiau juodą švarkelį. Pažvelgiau į veidrodį. Garbanoti rožiniai plaukai plaikstėsi aplink veidą ant kurio buvo minimaliai makiažo. Ranką dengė švarkelis , tad niekam neturėtu kristi į akis įtvaras. Atsidususi pažvelgiau į laikrodi Monrey bus apačioje už 5 minučiu. Pasiėmusi rankinę išėjau iš buto. Užrakinusi duris nusileidau liftu į apači. Praėjusi pro prižiūrėtoja išėjau į aikštele kurioje jau mačiau vadybininko mašiną. Vyriškis išlipo iš automobilio apėjęs jį atidarė man keleivio dureles. Linktelėjusi įsėdau vidun.
-Nusiteik , jog ten bus daug žmonių ir didelis triukšmas. Stenkis tvardytis nors žinau ,kaip tau sunku , jai pajusi , kad nebesusitvardai ir tuoj pradėsi visus keikti ir grąsinti mirtim susirask mane. Sutarta?
-Sutarta.
Tariau prieš pat išlipdama iš automobilio prie kurio jau stovėjo apsaugos darbuotojai. Buvau palydėta ten kur buvo visi atlikėjai. Didelioje patalpoje kurio buvo gal 30 kėdžių buriavosi begale skirtingu artistu. Vieni iš jų praktikavosi pasirodymui , kiti bendravo , o treti – tokie kaip aš tiesiog sėdėjo įlindę į telefonus.
Pasibaigus žaidimo gyvybėms nutaisiau liūdną veidelį ir žvelgiau į prietaisą tikėdamasi , jog jis sugebės padaryti , taip jog visos gyvybės vėl būtu pilnos. Gailiai atsidususi vos nešoktelėjau , kai prieš akis atsirado sulčių buteliukas. Pridėjusi sužeista ranką prie širdies užmerkiau akis ir prikandau liežuvį , kad suvaldyčiau keiksmų laviną.
-Kas tavo rankai?
Pramerkiau vieną akį. Prieš mane stovėjo dar vienas Exo narys. Kuom aš šiandien taip nusikaltau , jog šios grupės nariai nenustoja manęs lankyti. Prie jo stovėjo keistas vaikinas su labai ilgais plaukais jis atrodė , kaip meškiukas , net ant jo megstuko buvo pavaizduotas meškutis. Papurčusi galvą nukreipiau visą savo dėmesį į vaikiną su sulčiu buteliukai. Tai tas pats vaikinas kurio reakcija buvo neįtikėtinai greita , kai užlaužiau jo ranką.
-Do , taip?,-paklausiau.
-Taip. Kas tavo rankai?
-Trenkiau į duris. Nusibrozdinau krumplius ir susilaužiau ją per rieša dvejose vietose.
Užsidengiau burną delnu nesuprasdama kodėl jam pasakiau tai. Vaikinas nužvelgė mane žudikišku žvilgsniu.
-Ar tai Chanyeol kaltė?
-Jis mane pabučiavo , tad tik iš dalies....
Do dar kart ištiesė man sultis. Drąsiai jas paėmiau atsisukusi užsiverčiau buteliuką tikėdamasi , jog tai mane išgelbės nuo kalbėjimosi su šituo vaikinu.
-Tai Kai jis taip pat iš Exo. Xiumin pranešė , kad rado Chanyeol viename iš tavo duotų adresų prašė tau tai pranešti.
Lintelėjau. Vaikinas nedrąsiai pakėlė ranką ir paplekšnojo man per pakaušį. Tada apsisuko ir nuėjo kartu su Kai. Sėdėjau nieko nesupratusi. Primerkiau akis stengdamasi nesuurgzti. Reikėjo įkasti vaikinui į ranką už tai kad mane prilietė , juk mano tokia baisi reputacija , tad kodėl gi nepabloginus jos dar labiau. Atsidususi pakilau iš savo vietos norėdama išmesti tusčia buteliuką , bet man kelia pastojo dar vienas vaikinas. Pavarčiau akis.
-Taip?
-Atsiprašau , kad tą ryta tau paskambinau taip anksti,-greit sumalė , apsisuko ant kulnų ir dingo iš akiračio.
Kas per magija čia šiandien vyksta nejau jie iš ties manęs taip bijo. Pažvelgiau į buteliuką kurį laikiau rankoje ir vis svarsčiau ar nebūtų geriau paleistį jį į tą vaikiną. Nusprendusi , kad ir taip visi mano , kad aš kandžiojuos , mušuosi ir dar žudau žmonės , tai nereike , kad dar ir viešai užpuldinėči... Oh palaukit juk aš jau viešai primušiau viena iš jų. Pavarčiusi akis išmečiau buteliuką į šiukšlinę.