Snapchat/BAIGTA

51.

Sėdėti vakarinio reiso lėktuve visai apsiašarojusiai nėra pats maloniausias dalykas. Kai grįžau į viešbutį tikėjausi sutikti Niall ir pasikalbėti su juo. Deja ten nebuvo nei jo nei vaikinų, mane įleido jų apsauginis. Susirinkau daiktus ir dingau iš ten. Skambinau Niall bet jo telefonas išjungtas. Jis akivaizdžiai nori jog išnykčiau iš jo gyvenimo taip greitai kaip ir atsiradau. Po išsiskyrimo skristi pas tėvus nebūtų  pirmas mano pasirinkimas. Aš greičiausiai susitikčiau su Kendall, valgyčiau salotas ir daryčiau pritupimus. Bet galbūt skristi į Los Andželą nėra toks blogas dalykas. Atitrūkusiu nuo visko trumpam. Nors tai abejotina žinant kokia yra mano motina.Ji priekaištaus dėl visko man visa laiką. Neįsivaizduoju kaip ,kada nors gyvenime ji priims nors viena mano vaikiną. Jai niekada netinka jie. Ji nori kontroliuoti viska aplink. O tai jog aš renkuosi vaikinus pati veda ja iš proto. Ji ko gero norėtų mane ištekinti už kokio Monakų princo. Deja to niekada nebus. Aš nesu maža mergaitė. Ir man nereikia kad ji nurodinėtu man. Mano tėvas tuo tarpu yra labai tylus žmogus. Jis nėra tas kuris mėgsta reikšti savo nuomonę ar mergaitiškus pašnekesius. Per para jo lūpos ištarė vos porą sakinių galbūt mažiau. Taip šeimynėlė keistoka.

**-*

Labas mam.- apsikabinau mama prie jos juodos mašinos, oro uosto stovėjimo aikštelėje. Visa likusį skrydį aš tiesiog miegojau.

- Labas dukra.- ji apkabino mane atgal. O tada atsitraukusi nužvelgė nuo galvos iki kojų. Ir vėl prasideda...- Atrodai baisiai. Negi rimtai taip kankiniesi dėl to vaikino?

- Taip.- nesiruošiu ginčytis su ja ,jai neužtenka to kad mano akys raudonos o paakiai juodi įrodyti kad aš myliu ji.

- Ne pirma ir ne paskutinė ta meilė. - ji pavartė akis ir įsėdo į savo mašina. Nekenčiu kai seni žmonės varto akis. Įgrūdau savo lagaminą į galą ,o pati atsisėdau į priekį. Atrėmiau galva į stiklą.

- Nustok depresuoti. Kaip sekasi dirbti?- ji pradėjo važiuoti. Dieve jai mama sužinotų jog noriu padaryti pertrauka arba apskritai mesti modelio darbą. Ji nusirautu visus savo plaukus ir dar man nurautu.

- Gerai.

- Kaip gyvena Kendall? Dabar jai labai sėkmingas laikotarpis?

- Gerai.- sunku kai ji nesupranta ,kad aš nenoriu dabar kalbėtis su ja.

- Nustok elgtis kaip mažas vaikas. Susiimk, turi įrodyti jam, kad jis negali taip lengvai palaužti tavęs.- nėra taip lengva kaip ji galvoja. Kaip ji jaustųsi jai tėvas mestų ja. Tai nėra kažkas tokio kas būtų lengvai pamirštama. Aš jam atidaviau dalelę savęs.

- Kada atvyks Bella? -Los Andželas tikrai gražus naktį. Važiuojančios mašinos ir kažkur skubantys žmonės. Ir ką aš bandau apgauti. Viskas apie ką aš galiu galvoti yra Ny.

- Už poros savaičių. Ji turi porą labai rimtų fotosesijų, o tada kartu su Anwar grįš.-rimtai aš turėjau čia važiuoti taip anksti į jie atvažiuoja tik už poros savaičių. Ką aš turėčiau veikti čia viena? Tai bus labiausiai depresuotos savaitės mano gyvenime.

**-*

Grįžau į savo gimtuosius namus. Čia taip tylų ir keista. Namai pasikeitė kai visi vaikai užaugo ir išvažiavo.

- Kur tėtis? - paklausiau kol tempiau savo lagaminą į antra aukštą kur seniau buvo mano kambarys. Ant sienų kabėjo mūsų nuotraukos,ten kur stovi tėtis ir laiko mane ant rankų. Jis toks jaunas na ,o aš tokia maža.

- Jis išvykęs, grįš tuomet kai visa šeima susirink,turime jums svarbia žinia.- ji kalbėjo laiptų apačioje.Palikau ja ten. Niekada mes su mama nebuvome tokios didelės draugės. Ilgu koridoriumi žingsniavau į savo kambarį. Niekad nesupratau kam mums reikalingas toks milžiniškas namas. Ypač kai dabar tėvai čia gyvena vieni. Pasekiau kambarį ant kurio durų buvo didelė raidė G. Dieve taip senai čia buvau. Čia visi mano seni daiktai. Numečiau lagaminą kažkur ir užtrenkiau duris. Aidama kambariu ir žvalgydamasi ,vis užkabindavau visokius daiktus. Planuoju čia praleisti visą laiką todėl ehh. Tiesiog lauksiu kol dienos prabėgs.