Sėdėjau kambaryje ir žiūrėjau į vieną tašką. Nesuprantu vis dar to ,kaip sugebėjau atsirast paplūdymį ir kaip sugalvojau nusižudyt. Kodėl visi mano sprendimai priveda iki savižudybės?
O gal tai todėl ,kad esu niekam nereikalinga ,o gal todėl ,kad niekas manęs net nepasigestu?
-Ami?-Kambario durys prasivėrė su mano vardu ,o pasukus galvą pamačiau Alex.
-Hey.-Šyptelėjau ir už jos mačiau Niall. Kartais manau jog esu nevykusi savo sesės kopija. Tėvai visada mane kėlė aukščiau už ją. Mano akyse ji buvo ta nekalta sesuo ,kuri gretinasi į angelų gretas ,tačiau tėvam tai kaip smūgis ,kad viskas pasikeitė.
-Nesuprantu ,kaip sugebėjau iki to nusirist Alex.-Tyliai ištariau gaudama jos dėmesį.
-Apie ką tu kalbi? Koks nusiritimas?
-Tai? visą tai kas dabar vyksta su manim ir mano mažom smegenėlėm. Mintys apie savižudybę kankina dažniau nei alkis.
-Nekalbėk taip užteks. Mes rasim tau pagalbą.-Ji vis dar tokia naivi ,o maniau ,kad Niall pataisė jos galvelę.
-To niekada nebus aš neesu kokia sudužus vaza ,kurią gali suklijuot iš gabaliukų arba nupirkt naują. Alex aš nebepataisoma ,kas dar tau neaišku.-Pakėliau šiek tiek savo balso toną ,kad ir kaip nenorėjau.
-Nekalbėk taip po galais. Tu mano sesuo ir neketinu tavim patikėt ir tavęs atsisakyt.-Sušaukė ji ir Niall iškart pilnai užėjo vidun. Jo žvilgsnis buvo kažkoks keistas lyg ir pilnas baimės ,o gal pasimetimo. Nejau jis bijo dėl mano sesers saugumo? Juk ji su manimi aš jai nieko nepadaryčiau.
-Niall aš susitvarkysiu gali išeit.-Dabar ji buvo pikta ir ant jo. Moku sušikt ne tik savo gyvenimą ,tačiau darau tai ir savo sesei. Aš viską griaunu.
-Tu negali jaudintis nepamiršk ,nes vel bus problema su kūdykiu.-Suraukiau antakius ,nes nieko negirdėjau apie jokias problemas. Kodėl ji man nieko nesakė jeigu kažkas negerai? Kas nutiko?
-Apie ką jis kalba Alex?-Pakilau į sėdėjimo pozą.
-Nieko tai tiesiog kažkokios smulkmenos.-Žudančiu žvilgsniu pažiurėjo į Niall ir tai priverte sunerimt labiau.
-Smulkmenos ?-Suraukiau antakius pakildama iš lovos ir iš kart užsimesdama megztinį.
-Alex?-Ji slėpė akis nuo mano žvilgsnio ,tačiau Niall nėra bailus žmogus ,kuris kažką slėptu ,todėl man tik pažiūrėjus į jį jis gyliai įkvėpė prabildamas.
-Ji per daug dėl tavęs jaudinosi ,todėl trūko keliu procentų vandenų ,o kūdykui ,tai labai blogai ,nes vandens ten negali trūkt.
-Žinau apie ką tu kalbi nereikia net smulkmenu.
-Kodėl man to nesakei ?-Jaučiausi iskaudinta ,kad to nepapasakojo anksčiau ,tačiau kartu užgriuvo ir kaltes jausmas.
-Nes žinau kokia skaudi tau tema apie neštumą.
-Nesvarbu tu mano sesuo ir nori tik visko kas geriausia.-Pakėliau šiek tiek balsą.
-Nekelk balso Amila.-Niall perspėjo ir tai priverte mane nusijuokt.
- Nesikišk aš dabar kalbuosi su savo seserim tavęs iš vis čia neturėtu būt.-Suurgiau.
-Ką? Negali jam liept nesikišt jis padėjo gelbet tavo subine !-Alex įsiuto.
-Bet tu mano sesuo, o ne jo !
-Lyg truktų jai labai savižudes gyvenime.-Suurzgė Niall ir prisiekiu tai buvo skaudūs žodžiai tiesiai į širdį.
-Niall.-Alex sudrausmino jį suurgzdama ,tačiau jau per velu. Visiškai jį suprantu negaliu nieko iš jos tikėtis ir reikalaut kai pati niekinu savo gyvenima. Aš jo net negyvenu ,o tik egzistuoju, naudoju deguonį bergždžiai.
-Atsiprašau.-Tyliai ištariau ir tikėjaus ,kad jie negirdėjo ,tačiau jie jau žiūrėjo į mane ,kaip į vaiduoklį.
-Aš.... a..aš nežinau kas man nutiko...jaučiuosi kaip pasimetus minioje. Norėčiau ,kad kas nors mane matytu.-Jie tik suraukė antakius.
-Ką turi omeny matytų ? Amila kalbėk normaliai.-Aiškino Alex.
-Tai tik posakis.-Nesakiau daugiau nieko šia tema ir persimetus dar keliais žodžiais atsiprašančiais ,kad man viskas gerai išlydėjau pro Harry buto duris. Užvėrus jas ,gyliai įškvėpus lėtai judėjau link balkono.
Išėjus mane iškart pasitiko šaltas oras ir tamsa. Pakėlus galvą mačiau milijoną šviesulių.
Žvaigždės.
-Aš pasiklydus minioje.-Tyliai ištariau prieidama arčiau turėklų.
-Niekas manęs nemato.-Suniurnėjau šiek tiek pasisverdama ir pažiūrėdama žemyn. Atrodo nedaug trūko ,kad persisverčiau ir iškrisčiau ,tačiau pajaučiau stiprias ramkas sučiumpant mano liemenį.
-Matau. Aš tave matau Amila.-Gilus balsas sušnabždėjo man prie ausies. Žinau ,kam jis priklauso ,tačiau sudrebėdama užsimerkiau atpalaiduodama kūną jo glėbyje.
-Matau tave.-Sušnabždėjo Harry dar kartą ir atsimerkiau ,kai jis lėtai atsuko mane į jį. Nesupratau ką ,tačiau įžvelgiau ,kažką jo žvilgsnyje.
Lėtai kilstelėjau rankas ir delnais priliečiau jo smakrą. Pirštu galiukais perbraukiau per lūpas ,kai jis lėtai užmerkė akis. Lėtai braukiau kaklu ir suėmus stipriau prisitraukiau žemyn ,o tada sujungiau mūsų lūpas. Tai buvo lyg sprogimas.
Žvaigždes nukrito iš dangaus mums po kojom.
Atsitraukiau neskubėdama ir atmerkiau akis sutikdama jo žvilgsnį.
-Aš ir tave matau.-Sušnabždėjau pebraukdama nykščiu per jo lūpą.
Nebuvo pasakytas nei vienas žodis tik buvau nuvesta į lovą Harry kambaryje. Pabučiavęs į kaktą netarė nė žodžio ,o tada paliko kambarį. Nesuprantu ,kodėl tačiau jam pasakius ,kad jis mane mato lyg našta nusirito nuo širdies. Gal tai skamba keistai ,tačiau tai palengvina mano gyvenimą. Jaučiuosi taip lyg nebeegzistuočiau ,o būčiau pradėjus gyvent.
Prabudau kai išgirdau trinktelėjimą svetainėj ir pakilau iš lovos. Basomis žingsniavau iki duru ir kažkodėl nesijaudinau del to ,ką ten išvysiu.
Atėjus radau Harry nugara į mane ,kaip jis pasilenkia ir pakelia ginklă nuo grindų.
-Kam tau jis ?-Paklausiau ir jis staigiai atsisuko su ginklu į mane.
-Po velnių daugiau taip nedaryk.-Atsiduso nuleisdamas ginklą.
-Kas nutiko? Kodėl tu juos turi?-Paklausiau ,kai priėjus arčiau pamačiau ant stalo dar kelis didesnio kalibro ginklus.
-Tai mano darbas pamiršai? Turiu juos pasidėjęs visuose namuose.-Jis atrode kažkoks įsitempęs.
-Ar kažkas negerai?-Paklausiau prieidama arčiau.
-Kodėl manai ,kad kažkas negerai? Viskas gerai.
-Jaučiu melą, kaip ir dėl Nicole.-Tik ištarus jos vardą jo nuotaiką dingo su švelnia veido mina.
-Kodėl visada ją primeni? Negali paleist visko kas nutinka štai kas su tavim negerai. Klausi kas negerai tai aš atsakau. Išmok paleist skausmą! Neįsikibk vaiduoklių ,kurie tempiasi tave žemyn!
-Kodėl šauki ant manęs !
-Nes pastaruoju metu elgiesi kaip beprote!
-Aš beprote ? Sako tas ,kuris dar prieš valandą kartojo jog mane mato.-Aršiai atsikirtau.
-Tu...tu nepakenčiama.-Suurzgė užsikišdamas ginklą už kelnių juosmens.
-Tai paleisk mane ir duosiu tau ramybe.-Jis suprato apie ką aš kalbu. Nervingai perbrauke ranka per plaukus nusisukdamas nuo manęs ir kai maniau kad sulauksiu kažkokio atsakymo. Jo kūnas staiga atsipalaidavo ir lėtai atsisuko. Viskas vyko kaip sulėtintam filme. Atrodo net spėjau suskaičiuot žingsnius ,kuriuos jis ženge iki manęs. Staigiai suėmė viena ranka man už kaklo ,o kita ties liemeniu ir sujungė mūsų lūpas. Atrodo sakiau ,kad nukrito żvaigždes ,tai dabar jos pradėjo suktis aplink ,kaip ir visa visata. Atrodo nebejaučiu žemes pagrindo po kojom ,o lūpos trokšta įsiminti kiekvienă jo judesį. Net nežinojau kur turėčiau sudėti rankas ,tačiau jam pagilinus bučinį apvyniojau jas aplink jo kaklą. Jis kilstelėjo mano kūną priversdamas kojomis apsivyt jo liemenį ,kai pradėjo judėt į priekį. Supratau ka jis daro tik tada kai mano nugara prilietė sujauktus patalus.
Delnais suėmiau jo marškinėlių kampus ir jam nutraukus bučinį nuvilkau juos jam per galvą. Numečiau bet kur kai jis vėl sujungė mūsų lūpas.
Na ką gi mes čia turim? O gi aistringa naktis nusimato ;-)
Laukiu nuomonių apie tai ar jie turėtų būt kartu ? O gal ji turėtu išeiti ?
ВИ ЧИТАЄТЕ
Ruined (LT fanfiction)
Фанфіки** Dienos bėgo lyg sekundės ,tačiau viltis niekada nesitraukė nei per žingsnį. Jaučiaus pasimetęs lyg mažas vaikas tamsoje ir nežinantis ,kada surasiu šviesą. Diena iš dienos virto savaitėmis ,o savaitės mėnesiais. Niekas nesikeitė ,tačiau niekas ir...
