Ruined (LT fanfiction)

37. Don't mess with me

Atrodo viskas sustojo ir stovėjau apsinuoginusias siela prieš Harry.
-Ar tu tuo įsitikinus?-Nedrąsiai paklausė lyg bijodamas jog atsiimsiu žodžius.
-Myliu tave ir noriu ,kad tai žinotum dabar ,o ne tada kai bus per velu. Pakankamai laiko iššvaisčiau ir dabar žinau ,kad tai verta kovos ,kuriai esu pasirengus.-Šyptelėjau ir jis papurtė galvą su ta kvaila šypsenėle eidamas artyn.
-Juk sakiau ,kad tu kažkas kito.-Suėmė mano skruostus ir privertė pasistiebt ,kad sujungtu mūsų lūpas. Bučinys buvo paprastas  ,bet pilnas švelnios meiles. Nenustosiu stengtis ,nes jis vertas kovos ir jeigu reikės susiremsiu su savo demonu. Nors jeigu tai ir nesitęs amžinai ,tačiau noriu išnaudot kiekviena sekunde su juo.
-Buvo verta laukimo.-Paskutinį kartą pakštelėjo į lūpas apkeliaudamas visą veidą ,kas privertė garsiai ir nuoširdžiai nusijuokt. Jo lūpos kelias sekundes sustojo ties kakta ir paliko ten ilgesnį bučinį ,o ilgos rankos apsivijo mano kūną stipriai apkabindamos.
***
Prabudau ir ištiesus ranką į šoną supratau jog Harry vis dar čia. Tai pirmas kartas ,kai atsikeliu pirmesnė už jį. Lėtai pasisukau ,kad matyčiau jo ramų veidą. Plaukai uždengė puse jo veido ,tačiau jis vis vien sugebėjo atrodyt stulbinamai.
Ištiesus ranką link jo švelniai buraukiau plaukus pilnai atskleisdama visą grožį. Pakilau iš savo pozicijos ir pasilenkus arčiau palikau švelnų bičinį ant jo skruosto. Išlipau iš lovos ir susiruošiau į savo paramos grupę ,kuri vyksta kiekvieną antradienį,trečiadienį.
***
-Laila ar nori dar ką nors pridurti?-Paklausė vadovas pasisukdamas į merginą šalia manęs.
-Tiesiog lankausi šioje grupėje jau kelis mėnesius ir nežinau ką be jūsų daryčiau. Buvau tokia pasimetus ir vienintelė išeitis atrode kad yra savižudybe.-Nutilo priversdama mane pakelti galvą. Ji papasakojo savo istorijos daugiau ištraukų ir kaip ji jaučiasi dabar. Atrodo ,kad jos tėvai buvo jai viskas ir save kaltina dėl jų avarijos ,tačiau tiesa ta ,kad ji pasimaiše netinkamu laiku netinkamoj vietoj.
-Savižudybė niekada nėra išeitis.-Prabilo vaikinas ,kuris davė man patarimą apie kovojos dvasią. Pakėliau akis į jį ir dabar jis atrode šiek tiek geriau nei vakar.
-Amila ar kas nors pasikeitė tavo galvoje po pirmo mūsų susitikimo? -Balsas iš šono visus privertė atsisukt į mane.
-Išėjus pasaulis atrode kitoks,manau toks žodis čia tinkamas. Niekam neesu pasakojus apie tai ką teko patirt tik vienam žmogui ir tai ne viską,tačiau pasipasakojus man pasidarė lengviau. Jūs teisūs ,kad mūsų demonai tampa stipresni jeigu juos slepiam juk taip mes juos ginam tam tikra prasme.
-Būtent tai ir turėjau omeny.-Šyptelėjo mergina ,kurios mintis tai buvo.
-Be to vakar supratau kiek daug laiko išvaisčiau sielodama, dėl to ką turiu paleist ,kol tai manęs nenusitraukė į dugną.
-Ar tau padėjo ,kas nors?-Vėl klausimas iš vadovo.
-Manau padėjo su šiek tiek spaudimo. Nebenoriu skaudint žmonių aplink save suteikdama Leo daugiau galios. Jis maitinasi tuo ,kad jo energija kaip užkratą nešu kitiems žmonems.  Noriu tapt savo kovotoja ir neleist Leo mane naudot kaip įranki ir skaudint  žmones ,kuriuos myliu.-Šyptelėjau vaikinui ,kuris sėdi priešais mane.
-Tai labai didelis žingsnis į priekį.-Šyptelėjo vadovas.
-Aš labai to noriu.-Sušnabždėjau ie mano dėmesi patraukė viena mergina ,kuri vis drebino koją. Prisimenu jos istorija ji pasakojo apie ,tai kad jos vaikinas perdozavo ir ji nenemato gyvenimo be jo. Žinau tą jausmą ,kai tampi nuo kažko priklausomas ir šis jos kojos drebinimas nieko gero neduoda.
-Tu tai ištversi ,tiesiog turi paleist jį.-Pasakiau atkreipdama jos dėmesį.
-Man viskas gerai beveik tai padariau. Atsikračiau priklausomybės ir jo beveik neliko mano mintyse.-Šyptelėjo ,tačiau jos veide mačiau mela. Ji neatsikratė svaigalų bei narkotikų kitaip jos koja nedrebėtų ,o tai kad ji tai neigia patvirtina ką manau.
-Na manau šiandien pakaks. Grupe, susitiksim kita savaitę tuo pačiu laiku. Tikiuosi visi laikysites savo įsitikinimų ir nepalūšit. Labai svarbu laikytis žmonių ,kurie mus myli ir palaiko.-Su tuo visi atsisveikinom ir išėjus iš pastato patraukiau namo.
***
Niekada nebūčiau pagalvojus,kad atsitrenksiu į žmogų ,kurį mažiausiai noriu čia sutikt ,tačiau likimas dažnai iškrėčia mums pokštu.
-Amila malonu tave matyt.-Nusišypsojo Nicole ir atrodo visi plaukeliai pašišiaušė vien tik girdint jos balsą.
-Nicole, neturiu su tavim apie ką kalbėt.-Norėjau praeit ,tačiau ji trūktelėjo už palto kampo ir pagražino atgal. Kas jai negerai? Kodėl tiesiog neatstoja nuo Harry ir manęs, juk turi savo vyrą.
-Tu neteisi ,nes aš turiu labai daug ką tau pasakyt. Manai Harry ilgai ištems su tavim ? Manai jis nori to ? Tai tik trumpas susižavėjimas jis tam nepasirengęs ,nes jis ne toks. Jis niekada nesusitūpės.-Žinau ,kad jinai bando įlyst į mano galvą ,tačiau šįkart jai nepavyks. Šįkart aš pasirengus kovot iki galo.
Ji nežino su kuo prasidėjo.
-Man nesvarbu kiek jis tems ,kad ir tai bus savaitė. Manai žinai ko jis nori? Manai pažįsti jį? Kad ir kiek bandysi mane nustūmt jis negrįž pas tave.
-O tu jau žinai ko jis nori? Pažįsti jį tik kelis mėnesius apie ką mes dar kalbam.-Nusijuokė atmesdama plaukus.
-Tie keli mėnesiai ryškesni už tavo ilgus metus. Be to koks protingas vyras norėtu iškeist mane į susiraukšlėjusia sene. Pažiūrėk į save, tu apgailėtinas vaizdas įdomu kiek kremo nuo raukšlių sunaudojai ,kad veidas nenutystu iki šaligatvio. Patarčiau daugiau nesirodyt Harry kelyje ,nes nežinai prieš ką keli karo kirvius.-Perspėjau prieidama arčiau ir ji atsitraukė žingsniu atgal.
-Tu man grasini mažasis gnome?-Jos juokas atkreipė visų praeivių dėmesį.
- Gosh net negaliu sulaikyt juoko ,kaip tu ketini mane sulaikyt ,kai esi per daug užsiėmus savižudybėm.-Jos juokas užpildė gatvę ,tačiau neleisiu jai taip elgtis su manim. Jai besijuokiant ištiesiau kumštį ir trenkiau tiesiai jai į nosį ,kas skaudėjo kaip velnias. Gatvę užpildė jos spiegimas ir iš nosies pasipylė kraujas.
-Fuck..-Suėmiau sau už rankos ir tik dabar pamačiau kad keli vaikinai visą tai filmuoja.
-Atsiimsi už tai! Mano advokatas paliks tave be cento! Iškvieskit kas greitąją!-Šaukė bandydama sulaikyt kraują pridėdama savo skarą prie nosies. Žiūrėdama į tai ką padariau pagaliau po ilgų metų jaučiuosi stipri ir nepriklausoma.
-Tai tik įspėjimas, Nicole,tu manęs nepažįsti ir nežinai prieš ką pradėjai karą. Nesiartink prie manęs jei nenori ,kad kitas būtų tavo vyras.-Su tuo kuo greičiau apsisukau ir prasibrioviau pro minia žmonių. Ji turi suprast ,kad manęs už nosies nevedžios aš ne Harry ,kuris ją dulkino laisvadieniais.

 
Truputėlis agresyvumo iš Amilos pusės tikiuosi patiko ;-)

P.S. Visoms gero penktadienio!