**
Dienos bėgo lyg sekundės ,tačiau viltis niekada nesitraukė nei per žingsnį. Jaučiaus pasimetęs lyg mažas vaikas tamsoje ir nežinantis ,kada surasiu šviesą.
Diena iš dienos virto savaitėmis ,o savaitės mėnesiais. Niekas nesikeitė ,tačiau niekas ir...
اوووه! هذه الصورة لا تتبع إرشادات المحتوى الخاصة بنا. لمتابعة النشر، يرجى إزالتها أو تحميل صورة أخرى.
Harry kūnas buvo vis dar įsitempęs ,kol stebėjom Leo išeinant. Žinau ,kad jei neseksiu jo atsiimsiu taip ,kad nebe paeisiu kelias dienas ,tačiau negaliu to padaryt ,kai Harry stovi prieš mane. Jei eisiu paskui Leo išduosiu juos ir tikriausiai manys ,kad aš beprotė. Kaip turėčiau paaiškint viską ?
-Amila.- Išgirdau savo vardą iš mamos lūpų ir lėtai atsisukus susitikau jos veidą ,kuris buvo neišskaitomas.
-Aš galiu viską paaiškint ,viskas ne taip kaip tau atrodo.-Bandau bergždžiai teisintis ,tačiau iš jos akių matau ,kad šį kartą tai nesuveiks. Jaučiau Harry stovint už mano nugaros ir dabar širdyje krutėjo toks jausmas ,kad jie mane užsipuls. Jaučiuosi vėl lyg vilkų būryje ,kurie pasiruošę išgirst mano balsą ,tačiau ne tai ką turiu pasakyt.
-Nėra ką aiškint Amila. Nustok meluot.-Prabilo Harry .
-Harry tylėk.-Paliepiau jam ,tačiau mama pažiūrėjo į jį ir į mane.
-Vaikinuk kodėl Amila tau liepia tylėt? Kas vyksta? Kas jis ?-Kamantinėjo ji ,kai pažiūrėjau į jį maldaudama ,kad jis nieko jai nesakytų. Jo žvilgsnis vis dar buvo toks ,kokiu jis žiūrėjo į Leo.
-Manau jūsų dukra turi daug ką jums paaiškint.-Suurzgė šis ir užsikišęs plaukų sruogą už ausies pasiruošė mus palikt. Tikėjausi ,kad tuo viskas ir užsibaigs ,nes mama nelabai domisi mano gyvenimu ,tačiau klydau.
-Amila.- Prabilo ji ir tonas tikrai gerai žinomas.
-Atleisk ,bet negaliu. Niekam to nesakiau ,tiesiog negaliu. Mam prašau supras mane neturėjau kitos išeities tu to norėjai ir jis.... aš atsiprašau ,bet turiu eit paskui Leo. Jis privers mane už tai sumokėt ,jei jo nesivysiu. Atleisk .-Paaiškinau ir ji pažiūrėjo į kažką už manęs. Nieko nelaukus apsisukau norėdama kuo greičiau iš čia dingt ,tačiau atsitrenkiau į kietą kūną.
-Net nemanyk ,kad eisi paskui jį.-Tai buvo Harry balsas ,todėl atsitraukiau.
-Prašau.-Ištariau taip silpnai ,jog atrodė praradau balsą ,tačiau jis manęs nepraleido.
-Amila šis vaikinas teisus ir tu ten negrįši. Pažiūrėk ,kaip jis elgiasi ir tu nori jį sekt? Ar tu galvą susitrenkei?.-Jaučiau ,jos tone susinervinimą ir susijaudinimą. Net nenumanau nuo kada mamai parūpo mano sveikata ar tai jog nenoriu būt su Leo.
-Jūs nesupranta.-Jaučiau kaip ašaros kaupiasi prisiminus vakarykščius įvykius. Prisiminus tai ką Leo padarė ir žinau ,kad tai pasikartos ,o jie net nenutuokia. Jie net nenumano ,kas bus jei neseksiu Leo į mūsų viešbutį. Galbūt ištaisyčiau viską grįžus ir nusižeminus ,kas man kaip peilis po kaklu.
-Amila ką jis tau padarė jog jo bijai?-Girdėjau ko klausė mama, tačiau jai lengvą sakyt ,kai ji nesuvokia apie ką kalba. Negaliu jai pasakyt ,todėl jaučiau ,kaip mano akys visiškai sušlampa ir palūžtų prie jų abiejų.
-Jis nieko man nepadarė prašau aš ...turiu grįžt aš ...jį myliu.-Pasakiau vienintelį žodį ,kuris buvo klaida ,nes pamačius Harry veidą jaučiausi kalta. Jo akyse buvo galima matyt ,kad jis tikriausiai pasišlykštėjo mano meile tam demonui ,tačiau turiu meluot ,kad jie mane paleistų.
