Ruined (LT fanfiction)

43. Love me back

Sedėjau savo tuščiam kambaryje ir mėgaujausi tyla ,kurią pamilau Amilos dėka. Kiekvienas daiktas ,kuri matau aplink save primena ją ,todėl pakilau nuo lovos prieidamas prie didelės dėžės ir įmečiau lemputes ,kurias ji nupirko. Tai buvo vienas iš daiktų ,kurie ją priminė ir drąskė žaizda širdyje ,todėl turiu jų atsikratyti.

Praėjo kelios valandos ir daiktas po daikto papildė dėžės  tuštumą.

Pakėliau savo šaliką nuo kėdės ,kuris kvepėja jos kvepalais ir gyliai įkvėpiau prisimindamas jos šypsena. Ji taip dievino mano šalika ir visad eidavo su juo į susitikimus sakydama ,kad jis teikia jai stiprybės.
Stipriai suspaudžiau šalika delnuose įkvėpdamas to kvapo ,kuris varo mane iš proto  ,tačiau turiu su juo išsiskirt.
Į dėžę sumečiau visus jos rūbus prisimindamas ,kaip ji dėvėjo kiekvieną iš jų. Paskutinė buvo suknelė iš šilko ,kurią nupirkau jai einant pirmą kartą su manim į iškilmingą vakarą. Kaip ji šypsojosi nubraukdama plaukus nuo savo veido ,kai šnabždėdavau kaip gražiai ji atrodo. Prisimenu kiekviena smulkmena ,kuri dabar man lyg druska ant žaizdos.

Tik dabar supratau ,kad iššvaisčiau begalybe laiko ,kurio galėjau praleist su ja. Ji sedėdavo diena iš dienos mano bute ir laukdavo manęs ,kai tuo tarpu aš buvau per daug užsiėmęs darbe.

Nuo pirmojo mūsų susitikimo žinojau ,kad ji kitokia ir taip jos norėjau. Norėjau to kas nepasiekiama ir gavau tai ,tačiau likimas atėmė tai iš manes.  Atėmė tikriausiai ,todėl kad buvau nevertas to ir žinau ,kad tai tiesa. Buvau nevertas jos meilės tik ne po to ,kiek gyvenime klaidų pridariau.

Širdį drąsko žinant kiek daug galėjai jai pasakyt ir nekenčiu savęs už tai jog nespėjau. Leo atėmė iš manęs tą galimybę mylėt ją amžinai ,todėl tikiuosi dabar jis dega pragare.

-Hey ar tai paskutinė dėžė?-Mano dėmesį atkreipė vaikinas prie durų ,kuris čia tam jog viską sunaikintų.
-Taip.-Įmečiau suknelę,tačiau pasilikau šaliką ,kuris primintų meilę jai.
-Jas irgi sudėt?-Paklausė priliesdamas naujas užuolaidas ,kurias nukabinau ,nes nėra prasmės jomis grožėtis be jos.
-Ne užuolaidas palik ,kaip ir...nors ne palik tik užuolaidas.-Atsidusau leisdamas jam viską ką toliau leidau išsinešt. Negaliu pasilikt visko ,nes Alex buvo teisi tai mane žlugdo ir naikina. Turiu ją paleisti ,tačiau tai nereiškia ,kad turiu ją pamiršt. Pasiliksiu užuolaidas ,kaip ir šalika ,kad prisiminčiau ,kokia ji buvo žaisminga.
-Gero vakaro!-Vaikinas sušuko ,kai sugrįžes paėmė paskutinę dėžę.
-O kad jis būtų geras.-Atsidusau ištardamas taip ,kad girdėčiau tik pats.

Gulėjau lovoj stebėdamas šaliką ,kuris kabėjo ant kėdė prie lango. Švelnus vėjas papūtė sukeldamas šiurpulius visam kūnę ,o kai pažvelgiau pro langą pamačiau audros debesis.
-Lyg diena negalėtų būt dar blogesnė.
Patraukiau į dušą ir nors girdėjau mano telefoną skambant daugybę ,kartų ,tačiau neskubėjau. Lėtais judesiais tryniau savo kūną kempine stovėdamas po karšto vandens srovę. Leidau vandeniui nuplaut ašaras su skausmu ,kurį jaučiu ,nes žinau ,kad tai paskutinės dienos ,kai ją pamatysiu.

Apsivyniojau rankšluostį ant liemens patraukdamas į kambarį ,kurio viduje sukosi vėjo gūsi.
-Šudas.-Nusikeikiau eidamas link lango ,tačiau nespėjau sureaguot ,kaip didelis vėjo gūsi ištraukė šaliką išskraidindamas su savimi.
-Ne ne!-Šaukiau bandydamas jį pagaut ,tačiau buvo per vėlu. Stebėjau ,kaip šalikas skrenda pavejuj vis tolyn nuo mano lango. Nusikeikdamas užtrenkiau langą prieidamas prie spintos ir išsirinkdamas rūbus ,tačiau sustojau ,kai mano telefonas vėl suskambo.
-Taip?
-Harry jie tai padarys šiandien.-Girdėjau Alex susijaudinusį balsą lyg ji drebėtų nuo šalčio.
-Juk sakei dar šis mėnesis!
-Jie paskubino viską ,nes mano tėtis to pageidavo ir aš sužinojau tai tik dabar.-Galėjau girdėt iš jos balso ,kad ji verkia.
-Viskas bus gerai Alex nusiramink.
-Harry aš jau ligoninėj ,tačiau bijau ,kad tu nespėsi atsisveikint.-Ji toliau verkė.
-Būsiu už dvidešimt minučių.-Su tuo baigiau pokalbį greit apsirengdamas ir išlėkdamas pro duris.

Tapšnojau per vairą stovėdamas vidurį milžiniško kamščio ir keikiau save ,kad važiavau būtent pro čia. Lietus pylė ,kaip iš kibiro ir susidarė daugybė kliūčiu važiuot greičiau todėl visi užstrigo.
Delnu paspaudžiau mašinos signalą skubindamas vairuotojus ,tačiau atrodo ,kad jiems tai nerūpi. Lietus pliaupė vis stipriau ir pažvelgus pro langą mačiau tik žmonės ieškančius pastogės.
Nervingai stebėjau eismą prieš save ,kai suskambo mano telefonas. Užsidegus Alex vardui žinojau ,ką turiu daryt ,todėl patraukiau mašiną į šaligatvį ir išlipau. Nesivarginau atsiliept ,nors ji ir skambino man antrą kartą ,nes ir taip žinau ką išgirsiu.
Pasileidau bėgt šaltomis ir šlapiomis gatvėmis per mašinų kamštį. Žmonės stebėjo mane lyg išprotėjusį ,tačiau galbūt jie teisūs taip manydami. Esu išprotėjęs dėl Amilos ,nes noriu pajaust jos šilumą paskutinį kartą.
-Ei žiūrėk kur eini!!-Pasigirdo signalo balsas sumaišytas su vyro riksmu ir tik dabar pamačiau ,kad išbėgau į gatvę visai nelaiku.
-Nagi laikykis Ami aš jau netoli.-Suurgiau paspartindamas žingsnį. Mano rūbao buvo visi peršlape ,kai pagaliau pasiekiau ligoninės duris. Drebėjau nuo šalčio ,kuris mane sukaustė ,tačiau mintis ,kad nespėsiu tai nuvijo.
Ėjau koridoriumi link lifto ir mačiau seselę verkiančia prie kitos seselės. Tik pakilus į Amilos aukštą supratau ,kad tai Amilos seselė.
Lifto durims nespėjus plačiai prasivert pasileidau bėgt koridoriais slysdamas ant kiekvieno posūkio dėl šlapių batų. Pasukus kairėn koridoriaus gale pamačiau Niall su Amilos tėvu ,kuris verkė ,o tada pamačiau ir Alex išeinant iš palatos.

Aš nespėjau.

Mačiau Alex ašaras ir priėjus arčiau sustingau ,nes bijojau eit link pravirų palatos durų. Kelios seselės irgi ašarojo ,kai aš tuo tarpu bandžiau atgaut kvapą ir pajaust ar mano širdis vis dar plaką.
-Alex?-Ištariau jos vardą ir ji garsiau sukūkčiojo apsikabindama Niall ,kai mano akyse susikaupė ašaros.
Nedrąsiai žengiau žingsnį arčiau pravirų durų ir galėjau girdėti tik traškantį garsą juo permirkusių batų.

Įėjus į palatą gyliai įkvėpiau pasukdamas galvą link Amilos lovos ir nebesulaikiau ašarų ,kurios degino skruostus.
-Hey garbaniau.-Tai buvo silpnas Amilos balsas .

Staigmena!
Amila gyva!!!
Kaip jaučiamės?