Ruined (LT fanfiction)

36. A Different Way

Sėdėjau prisispaudus prie kėdės ir klausiausi ,kaip visi pasipasakoja savo istorijas. Harry reikalavo ,kad apsilankyčiau šitam susirinkime ir neatsisakiau ,nes noriu viską pradėt švariai.
-Ar dar kas norėtu pasisakyt?-Paklausė vadovas ir žinau ,kad tai užuomina man. Iš aštuonių žmonių grupės aš vienintelė ,kuri visą šį laiką tiesiog tylėjo.
-Aš.-Nejaukiai pakėliau ranką ir visų žvilgsniai susmigo į mane.
-Pasipasakok Amila kas tave verčia manyt jog esi neverta gyvenimo ,kurį turi.-Jie visi atrodė tokie malonūs ir tokie nuoširdūs. Apsidairiau matydama tokius ,kaip aš ,kurie nebematė prasmės gyvent ,tačiau mus kai kas skyrė. Jie visi gavo savo demonus ,po kokios nors netekties ,o mano demonas gyvas ir net labai.
-Aš..-Nutilau ,nes niekam nepasakodavau apie Leo ir bijojau tai atskleisti ,kad negaučiau smerkimo.
-Sustabdyt savo demonus gali tik juos paviešinus. Kuo labiau juos slepi tuo jie tampa stipresni.-Kalbėjo ,kažkokia mergina man iš dešinės su daugybę randų ant riešų.
-Mano, kitaip nei jūsų demonas vaikšto šia žeme ir kvėpuoja tuo pačiu oru ,kaip ir aš. Tai mano buvęs sužadėtinis.-Nutylau patrindamas rankas ir nežinau ,kodėl pradėjau nervintis tik pasimečiau ,kai mergina ,kuri mane padrąsino suėmė mano ranką. Atrodo tik tiek reikėjo ,kad tęsčiau toliau.
-Leo. Tai jo vardas ir man jis suteikė pragarą apie kurį niekada nebūčiau pagalvojus. Pirmiausiai viskas prasidėjo nuo menkiausių smūgiu vėliau priėjo iki..-Nutylau susikaupdama ir neleidau vaizdiniams grįžt į galva. Mergina suspaudė mano ranką ir atmerkiau akis net nežinau ,kada spėjau jas užmergt.
-Priėjo iki prievartavimu. Jis kalbėdavo tokius baisius dalykus apie mane ir manau tai mane privedė iki viso to. Manau jis mane įtikino jog esu nieko verta ir niekam nereikalinga. Buvau įbauginta minties jį palikt jis buvo lyg oras mano plaučiams ,bet kartu lyg akmuo traukiantis mane į dugną.-Pirmą kartą pasakiau tai kaip iš tikrųjų jaučiausi. Buvau pasimetus ir nenorėjau jo palik ,maniau be jo aš nieko geriau nesugebu.
-Amila prievartautoja visada savo aukas priverčia jaustis bejegemis. Jie tuo maitinasi - jūsų baimėmis. Jis žinojo kaip tave paveikt ir kaip tave įbaugint ,tačiau ne visiems pasiseka atrast šviesą ir nepasiduot.
-Maniau ,kad ir man laikas pasiduot ,todėl bandžiau nusižudyt daugybę kartų. Vis dar sapnuoju ,kaip jis mane liečia ir atrodo kad ir kiek kartų eisiu į dušą jis nenusiplauna.
-Nepakeisi kas nutiko ,tačiau gali susitaikyt su tuo ir būt stipresnė už jį. Neleisk jam įlyst į tavo galvą. Susitelk ties kažkuo kitu kas ištrintų jo veidą.-Prabilo kita mergina sėdinti per kelis žmones nuo manęs.
-Kiekvieną kartą kai tai padarau jis vis mane susiranda ir priverčia viską prisimint ir vėl viskas iš pradžių ,bet dabar jaučiu kad esu pasiruošus naujam gyvenimui.-Jaučiausi saugesnė pasipasakojus tokiai grupei ,kuri mane supranta ir šalia turėdama Harry.
-Kas privertė pakeist nuomonę?-Paklausė vadovas ir mano lūpų kampučiai pakilo.
-Sutikau vaikiną ,kuris lyg saulės spinduliai mano niūriam pasauliui ir kiekvieną kartą kai jį pamatau viskas lyg išsitrina. Dabar jau viską matau aiškiom spalvom ir suprantu ,kad esu ne viena. Turiu savo seserį ,kuri be galo mane myli. Tik dabar supratau ,kad aš kažkam reikalinga ir nežinau kodėl iššvaiščiau tiek laiko kol supratau.-Atsidusau ,nes praradau tiek laiko ,kuris toks brangus ir nesugražinamas.
-Skamba ,kaip tikrai gera pradžia.-Nusišypsojo vadovas.
-Aš noriu būt tokia kaip anksčiau ,tačiau nežinau kaip tai susigražint.
-Žinai ,ką daro kovotojai po kiekvieno smūgio? Jie vis stojasi ir nepasiduoda. Būk kovotoja ir nepasiduok visiems šiems smūgiams. Priversk gyvenima paklūsti tau.-Kalbėjo kažkoks vaikinas su akiniais ,kuris turėjo daugybę sumušimų ant veido.  Linktelėjau padėkodama jam už palaikančius žodžius ir jis šyptelėjo. Manau jis žino ką sako ,nes yra čia dėl to kad buvo kovotojas kol vieną dieną savęs nesuvaldė prieš draugą.
-Pripažinsiu nesitikėjau ,kad palengvės ,tačiau ačiū jums.-Pasakiau su ašarom akyse atsistodama ir visi pakilo nuo savo kėdžių mane apkabindami.
***
Ištrūkus iš pastato jaučiaus ,kaip naujai gimus ,kad atsikračiau paslapčių ,kurios spaudė mano pečius. Gyliai įkvėpiau šalto oro ir pasukau eidama gatvele link prekybos centrų. Visi jie buvo papuošti lemputėmis ir kitomis dekoracijomis. Žinomą juk liko mėnesis iki kalėdų štai kodėl Dubliną užplūdo šaltis.
Viskas žybėjo ryškiomis spalvomis ir visi puošėsi vitrinas varžydamiesi ,kuris papuoš ryškiau.
***

Trenkiau durimis įeidama į Harry butą ,kadangi jis primigtinai reikalavo jog nesinuomuočiau savojo. Jaučiausi keistai ,bet tuo pačiu ir maloniai ,kadangi nereikės leisti švenčių vienai.
Padėjau maišelį ant stalo virtuvėj ir pajudėjau į kambarį persirengt. Ant apatinių užsimečiau Harry marškinius ir nubėgau į virtuvę pačiupdama lemputes iš maišiuko nuo stalo. Susiradau lipnios juostos ir pradėjau tvirtint lemputes aplink dideli vitrininį langą.

-Ami aš namie.-Girdėjau Harry balsą ,kaip ir durų užtrenkimo garsą.
-Hey.-Atsisukau ir pamačiau Harry su tamsiai rudu paltu bei ilgu šaliku aplink jo kaklą. Vienoj jo rankoj maišelis iš parduotuvės ,o kitoj gėlės. Jo akys nukeliavo mano kūnų ir greit įjungiau lemputes leisdama joms sužibėt.
-Patinka?-Paklausiau suplodama rankomis ir plačiai besišypsodama. Viduj bijojau ,kad jam nepatiks nes jis tik tylėjo ir žiūrėjo į mane.
-Jeigu tau nepatinka aš galiu jas nuimt.-Greit užlipau ant kėdės ,kad pasiekčiau lemputes.
-Ne! Turiu omeny ne man labai patinka. Iš kur jas gavai maniau kalėdom nieko neturiu.-Priėjo arčiau.
-Išleidau kelis eurus iš savo buvusio buto gražintų pinigų.
-Eikš.-Jis paleido maišelį iš rankų ir ištiesė man ranką kad paimčiau. Nulipau nuo kėdės prieidama arčiau ir šviesa nuo lempučių atsispindėjo į jo akis suteikdamos kitokį atspalvį.
-Dieve kokia tu graži.-Tiesiog šypsojausi ,nes nežinojau ką atsakyt. Jo ranka prilietė mano veidą ir buvau neužtikrinta ką turėčiau daryt jo nykščiui perbraukus per mano apatinę lūpą.
-Tu kažkas nuostabaus.-Sušnabždėjo pasilenkdamas arčiau ,neatlaikiau pasistiebdama ir suliesdama mūsų lūpas. Bučinys buvo švelnus ir trumpas ,toks kuris nereikalauja nieko daugiau. Atsitraukiau labai lėtai vis dar leisdama mūsų nosims liestis.
-Harry aš..-Sustingau ir nežinau ,kodėl negaliu prisiverst to pasakyt.
-Viskas gerai. Neversk savęs, viskam savas laikas.-Šyptelėjo atsitraukdamas ir nubraukdamas plaukų sruogą man nuo veido ,bei užkišdamas ją už ausies.
-Aš tave myliu ir man to užtenka.-Pabučiavo mano kaktą.
-Po kol kas.-Nusijuokė prieš mane atkišdamas puokštę gėlių ir prajuokindamas mane.
-Ar tai per daug banalu?
-Ne tai tobula.-Man tai pasakius jo akys sužybėjo ,kaip vaiko kalėdų rytą.
-Turiu nustot į tave taip žiūrėt ,nes bijau kad nužiūrėsiu.-Atsitraukė prieidamas prie durų ir pakabindamas savo paltą.
-Abejoju ,kad gali dar kas blogiau nutikt už savižudybe.-Nusijuokiau ir tik tada pagalvojau ką pasakiau tik ne po tiek savižudybių nuo kurių jis mane išgelbėjo. Mergina grupėja teisingai sakė ,kad turiu atsikratyt šešėlių jei noriu judėt į priekį.
-Atleisk aš nenorėjau.-Greit atsiprašiau padėdama puokštę ant stalo.
-Amila turi pale...-Nutraukiau  supanikuodama ir bijodamas ,kad jį prarasiu.
-Aš tai paleidžiu, taip Harry. Man nereikia praeities aš noriu ateities. Su tavimi.-Greit sumaliau ir manau man reik nustot kalbėt viską ką galvoju. Ką tik pasakiau jog noriu ateities su juo to net pati nesuprasdama. Vadinasi aš to tikrai noriu ir galbūt aš jį myliu.
-Tu. Nori ateities su manimi?-Jo tonas skambėjo taip lyg jis pats netikėtų ką sako.
-Manau ,kad taip. Nematau savo gyvenimo be tavęs. Harry ,kad ir kaip banaliai tai skambėtų,tačiau tu vienintelis žmogus visoj žemej su kuriuo eičiau net į pasaulio kraštą . Su tavim jaučiuosi saugi,mylima ir visada trokštama ko nejaučiau jau ilgus metus. Manau tu mane prisijaukinai.-Nusijuokiau ir jo lūpų kampučiai pakilo.
-Manau tu persūdai Amila tai skamba per gerai. Aš neesu toks nuostabus.-Jis jautėsi nejaukiai ir mačiau iš to kaip pasikaso savo kaklą.
-Tikriausiai dėl to ,kad tu nematai tai ką aš matau. Su tavim aš jaučiuos taip lyg visas pasaulis būtų man po kojom. -Nutilau ir jis perbraukė ranka per plaukus.
-Tu esi aukščiau už nuostabus.-Atrodo tik dabar supratau koks jis iš tikro. Tiek daug laiko prireikė ,kol galiausiai į viską pažvelgiau iš kitos puses. Pažvelgiau be akinių ,kuriuos buvo uždėjęs Leo ir dabar puikiai matau ko aš noriu. Matau pasaulį kitom spalvom ir suprantu kokia kvaila buvau nuo pat pradžių nepaimdama Harry pagalbos rankos. Su juo jaučiuos taip lyg galėčiau viską ir niekas manęs nesustabdys.
-Su tavim aš esu kovotoja.-Jis suraukė antakius ,nes manau nesuprato apie ką aš. Gal jis to nesuprato ,tačiau man tai reiškia labai daug.
Prireikė kelių sekundžių pauzės ,kol prabilau.
-Harry aš tave myliu.

Panorau pabūt banalia romantike ,bent šiandien 😊

Kaip jums naujoji Amila ?
Pagaliau ! Pagaliau ji tai suprato kas buvo akyvaizdu!
Kas dar džiaugiasi su manimi !!

P.S. Gražaus ir turiningo savaitgalio!😊😉