Ruined (LT fanfiction)

2. Please go away

Į mano palatą Leo daugiau nebegrįžo ,todėl turėjau laiko pabūt viena. Supratau tik tai jog negaliu jam pasipriešint juk jis per daug stiprus. Turiu susitaikyt ,kad esu užstrigus su juo ir visada taip bus.

-Amila? Ei?.-Mano mintis nutraukė mamos balsas ,kai pakėlus akis nuo savo sužalotų rankų pamačiau jos šypseną. Žinomą ji ir vėl čia ,nors sakiau jai čia nesilankyt.

-Brangute ką tu sau pasidarei? Iškritai iš lovos?.- Ji prilietė mano skruostą ant kurio tikriausiai jau atsirado paraudimas panašus į mėlynę. Pasakyčiau jai ,kad tai Leo darbas ,bet likčiau kalta pati. Juk mamai jis tobulas vyras ,nes turi visko ko gali geist jos širdis bet ne mano.

-Ne tiesiog nekreipk dėmesio.-Šyptelėjau jai ir ji linktelėjo išeidama pasikalbėt su daktaru ,kuris turėtų mane išleist greitu metu ,kurio aš nelaukiu.

Iš tikro prisiminus mūsų pažintį jis atrodė toks mielas vyrukas. Gražūs žodeliai ir visokios mielos smulkmenėlės, net nežinau kas nutiko vieną vakarą. Jis tiesiog grįžo visiškai girtas ir tai buvo pirmas kartas ,kai jis paėmė mane jėga. Tai buvo siaubingiausia naktis ,kokia gali patirti moteris. Po to vakaro užsidarius kambaryje gulėjau ir su niekuo nekalbėjau beveik mėnesį ,nes norėjau pranyk. Visą laiką jaučiu jo šlykščias rankas ant savęs ir tas jo žvilgsnis priverčiantis pasišlykštėt savimi.

Visada girdėjau jo žodžius ,kokia esu neverta jo ,tačiau palikt manęs nenori. Esu nedėkinga ir kekšė ,tačiau jam reikalinga lyg kažkoks plūdurus gelbėjantis jį nuo nuskendimo. Jis manęs nepaleidžia ,kad ir kaip bandau nuo jo atitrūkt. Lyg gyvenime būčiau padarius kažką tokio blogo ,kad mane amžiams susiejo su juo. Dėkoju tik dėl to ,kad negaliu turėt vaikų ,nes nekęsčiau savęs jei būčiau nuo jo nėščia. Galbūt net neišnešiočiau kūdikio ,nes jo smūgiu sulaukiu nuolatos.

-Geros žinios važiuoji namo.-Įlėkė mama su jai geromis žiniomis ,o man pasaulio pabaiga. Išlipau iš lovos ir persirengiau jos atvežtus rūbus. Susirinkau savo daiktus ir pasekiau paskui ją iš palatos. Žinomą gydytojas prirašė visokiausių vaistų ,bei paliepimų ,tačiau aš tik norėjau prasmegt po žeme.

-Paskubėk Leo tavęs laukia.-Nusišypsojo mama ,kai sustojau savo kelyje.

-Mes nevažiuosim iki namų pas tėti?.-Suraukiau antakius ,nes tikėjausi atitrūkt nuo Leo nors trumpam.

-Ahh brangute norėjau tau pasakyt ankščiau ,bet neišėjo. Tavo tėtis dirbą ,o Leo tavęs labai laukia ,kol grįši. Nebūk ,kaip Alex ir tiesiog leisk savo gyvenimui tekėt pasroviui.-Nusišypsojo ji nubraukdama nuo mano veido plaukų sruogą. Ar ji vadina tai tekėjimu pasroviui? Vadinasi ta srovė ,kažkokia keista jei atrodau ,kaip mėlynė.

-Aš tai ir darau ,bet...-Ji mane nutraukė ,kai bandžiau priešintis šiais srovei.

-Amila.-Ji perspėjamai į mane pažiūrėjo ir žinau ,kad neverta ginčytis ,kaip Alex visada daro. Keisčiausia ,tai jog mama niekada nemini jos geruoju ,o visada blogai. Kartais atrodo jog ji pamiršo ,kad esam dvi dukros ,kurios turi jos kraujo ir norėtų motiniškos meilės.

-Aš tik norėjau ilgiau pabūt su tavim.-Atverčiau šią kortą prieš ją žiūrėdama nusivylusiu ir išsiilgusiu žvilgsniu. Mamai visada suveikdavo ,kai sakydavau ,kad noriu pabūt su ja ,bei išmokt iš jos kažko daugiau apie gyvenimą.

-Mieloji ...tu labai apsunki viską ,bet galim nuvažiuot į tau patinkančią ledainę ,taip?.-Ji nusišypsojo ir aš jai.

Kelionė nebuvo ilga ,todėl net neturėjau laiko tinkamai prisitaikyt prie to jog aš jau išėjus į dienos šviesą. Tiesiog sėdėjau visą kelią tyloje ,nes mamai nepatinka klausytis muzikos.

-Ar ji buvo tavęs aplankyt?.-Mamos klausimas išmušė iš vėžių ir žinau ,kad ji klausia apie Alex.

-Buvo.-Po mano atsakymo mama tik linktelėjo ir galiausiai privažiavom ledainę miesto centre tarp didelių biurų pastatų. Nelaukus mamos išlipau iš mašinos ir įkvėpiau oro ,kuris gaivesnis nei tarp keturių ligoninės sienų.

-Eik prie staliuko ,o aš užsakysiu.-Paliepė ji ,nes eilė buvo didoka. Stebėjau ,kaip ji nueiną į ledainės vidų ,o aš lieku lauko sodelyje ,kur daug staliukų ir tik keli žmonės. Žiūrėjau į ją per langą ,kai nedrąsiai pajudėjau prie staliuko kampelyje ,kuris toks nuošalus ,kad galėčiau mirt ir niekas nepastebėtų. Galbūt ,net galėčiau užspringt ledais ,o mama nemokėtų gaivint ir galiausiai išsilaisvinčiau nuo visų kančių.

-Amila?.- Išgirdau savo vardą už nugaros iš žmogaus ,kurio turiu atsikratyt kuo greičiau. Negaliu būt šalia jo ,jei noriu ,kad Leo jo neleistų.

-Harry.- Atsisukus pamačiau jį. Suvelti plaukai ir prasegti marškiniai ,kad matytųsi kelios tatuiruotės ,tačiau tik tiek ,kad atrodytų paslaptingai. Jis suraukė antakius žiūrėdamas savo tamsiom akim ,kai pastebėjo visus mano sužeidimus. Jo akys nukeliavo iki mano kaklo ,kur smaugimo žymės ,o tada iki riešų ir galiausiai iki praskeltos lūpos.

-Tai jo darbas taip? Aš žinau ,kad jo.-Jis priėjo arčiau ir norėjo prileist mano veidą ,tačiau nusukau akis.

-Nereik prašau.

-Negali taikytis su tuo.-Suurzgė jis atsitraukdamas ,kai suprato ,kad neleisiu jog mane paliestų.

-Galiu ir taikausi. Prašau palik mane ramybėj ir nerašyk ,nes tai tik apsunkina viską.-Tai tiesa jei jis ir vėl man parašys ,o Leo pamatys tai tikriausiai sulauksiu daugiau nei smūgiu. Leo gali pasiryžt jį surast ir nužudyt ,kai tuo tarpu mane kankins ,kas jam tikras malonumas.

-Pažiūrėk ką jis daro su tavim. Aš negaliu ,kaip tu nesupranti. Negaliu leist ,kad tai pasikartotų.-Jis agresyviai perbraukė ranka per plaukus juos atmesdamas atgal. Taip atrodė toks patrauklus ir nepasiekiamas.

-Bet tu nieko negali padaryt.-Priminiau jam ir pažiūrėjau per langą ar mama manęs nemato. Ji užsakinėjo mums ledus ,o tai reiškia ,kad turiu kuo greičiau juo atsikratyt.

-Palik jį. Išsikraustyk ir nutrauk sužadėtuves ,kad nereikėtų kentėt Amila padaryk tai kol nevėlu.-Jis ir vėl tai kartoja lyg jam tai rūpėtų.

-Viskas nėra taip lengvą Harry. Aš neturiu kur eit. Jis pasirūpinęs ,kad negalėčiau. Jis niekada manęs nepaleis ,o tu turi paleist ir niekada daugiau manęs nesutik jei nori ,kad likčiau sveika. Jei jis ir vėl sužinos ,kad man rašei jis mane užmuš ,o paskui ir tave. Prašau išeik ir niekada nebegrįžk.- Kuo greičiau viską atsakiau nors iš tikro norėčiau paklausyt jo ,tačiau žinau ,kad tai neįmanoma.

-Kodėl tu visada viską taip apsunkini? Kodėl darai tai sau?.-Jo pyktis kilo ,kai pastūmė staliuką ir jis vos nenugriuvo.

-Išeik.-Paliepiau agresyviau ir jis sekundę dvejojęs išėjo. Vėl likau viena ,o tai geriau ,nes per mane niekas neliks įskaudintas. Tiesiog stovėjau ir žiūrėjau ,kaip jis išeina lengvai iš mano gyvenimo. Atsisukau sekundei pažiūrėt į mamą per stiklą ,o kai atsisukau pamačiau Harry sugrįžtant.

-Juk sak...-Jis mane nutraukė taip staigiai ,kad net pritrūkau oro jam sujungus mūsų lūpas. Nežinau kas tai ir kodėl jis tai daro ,bet atsakiau į jo bučinį ,kai jo delnai suėmė mano veidą. Pasidaviau jo švelnumui ,kurio nejaučiau jau seniausiai. Atrodo viskas sustojo aplink mus ir jaučiau tik jo lūpų šilumą prie savųjų. Tačiau jo lūpų švelnumas dingo ,taip greit ,kaip ir atsirado.

Lėtai atsimerkiau ir sutikau jo ryškiai žalias ,kurios žvelgė su kažkokiu jausmu į mane. Nieko neištarėm nei jis nei aš ,kai jam lėtai atsitraukus vėl likau stovėt viena gatvėj. Jis tiesiog pabučiavo mane ir paliko stovėt lyg niekur nieko. Kas tai buvo? Kodėl jis taip padarė?

Didžiausia problema ,kad man tai patiko ir aš noriu tai pakartot. Tačiau tikriausiai čia tik laikinas susižavėjimas pajautus jo švelnumo. Blogiausia ,kad jausmas pabėgt nuo Leo vėl atsirado ir daug stipresnis. Visada kartojau ,kad jam nepasiduosiu ,o dabar atsirado viltis ,kad aš galiu tai padaryt.

Na laukiu KOMENTARŲ  !! Ar gerai Harry padarė pabučiuodamas ją ? Gal tai buvo jos dar viena klaida? Kaip manot gal jos mama viską matė ir Leo viską sužinos ?

*NiallGirl*