**
Dienos bėgo lyg sekundės ,tačiau viltis niekada nesitraukė nei per žingsnį. Jaučiaus pasimetęs lyg mažas vaikas tamsoje ir nežinantis ,kada surasiu šviesą.
Diena iš dienos virto savaitėmis ,o savaitės mėnesiais. Niekas nesikeitė ,tačiau niekas ir...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
-Tu jį užmušei? Atsakyk man Styles.- Paliepė nusivalydama ašaras ,kurių priežastis man nežinomą.
-Žinomą tu čia tik dėl jo.-Pavarčiau akis su pykčiu ir keista ,tačiau nereikėjo atrakint buto durų jos jau buvo atrakintos.
-Tu puikiai žinai ,kad tai ne tiesa. Aš čia dėl tavęs Harry.- Ji sekė paskui mane į butą.
-Netikiu ir niekada nepatikėsiu.-Nežinau ,kodėl tačiau dalelė manęs nori tikėti Leo ,kad ji meluoja. Nepasitikiu ne tik ja ,bet ir savimi. Stovėjau lyg įkaltas ir žiūrėjau į ją stovinčia per žingsnį nuo manęs ,kaip tą dieną ,kai ji bandė nusižudyt.
-Žinojau ,kad jis pradės tavimi manipuliuot ir tu patikėsi ,nes žinojau tiesą. Žinojau ,kad tokiai ,kaip man per gerai visa tai. Harry aš nenoriu tavęs prarast ir niekada nenorėjau. Tu man taip velniškai patinki ,kad kartais net skaudą.-Jos žodžiai atrodo pagreitino mano širdies plakimą ir privertė judėt taip greitai lyg vėjo sukamas malūnas.
Nieko nelaukęs puoliau suimdamas jos liemenį ir sujungiau mūsų lūpas. Ji atsakė į bučinį apsikabindama mano kaklą ,tačiau tai nutrūko vien išgirdus kažkieno atsikosėjimą šalia mūsų. Atsitraukiau nuo Amilos ,kad pasukęs galvą pamatyčiau Nicole su vienais apatiniais.
-Tikriausiai nepratęsim ką planavom.-Ji nekaltai šyptelėjo ,kai suraukiau antakius. Ką pratęsim jeigu aš tik dabar grįžau namo?
-Tu...pala...oh dieve negaliu patikėt.-Užsidengė lūpas Amila lyg pati netikėdama ką mato.
-Amila viskas ne taip ,kaip atrodo. Aš nežinojau ,kad ji čia bus.-Greit išpyliau žodžius ,kaip žirnius ,kai ji tiesiog tylėjo ,o Nicole nusijuokė.
-Baik apsimetinėt Harry juk visos žino ,koks tu nepastovus.-Ji sukryžiavo rankas ,kad jos krūtinė iš ryškaus juodo su raudonais papuošimais liemenuko beveik išvirto.
-Amil...- Nespėjau ištart jos vardo ,kai jos delnas susidūrė su mano skruostu taip skausmingai ,kad atrodė jog žandikaulis persisuko į kitą pusę.
-A...-Antrą kartą sulaukiau to paties ,kai norėjau ištart jos vardą ,o Nicolė akivaizdžiai apsimetė ,kad nustebo ,kai prisidengė lūpas iš išgąsčio.
-Po viso to ką tau ką tik pasakiau? Gal tu tyčiojiesi? Galėjai mane sustabdyt ,kad neapsikvailinčiau dar labiau ,bet ne tu man leidai viską išsakyt.-Suurzgė ir vėl pasirodė Amila kuri užsisklendžia. Ji akivaizdžiai slėpė skausmą ir neverkė ,tačiau manęs neapgaus.
-Tu patikėsi ja ,o ne manim? Juk aš ką tik grįžau iš kur galėjau žinot ,kad ji čia? –Konstatavau akivaizdų faktą.
-Nesvarbu ką tu žinojai ,tačiau faktas ,kad būtum grįžęs ir ką gali žinot kas būtų nutikę jei manęs čia nebūtų.-Ji elgiasi taip lyg būčiau jos vyras ir būtume susituokę kokius 10 metų.
