Ruined (LT fanfiction)

40. Dead wish

Baime persmelkė mano kūną vien tik pažvelgus jam į akis. Nežinojau ir negalėjau nuspėt apie ką jis galvoja. Bijau ,kad tai paskutinis mano oras ,kuriuo dabar kvėpuoju ,tačiau nemaitinsiu jo savo baime. Neparodysiu ,kad jis viršesnis.
-Padaryk tai.-Mano žodžiai skambėjo nelabai užtikrintai ,tačiau tai vis tiek sukėlė šypsena Leo veide.
-Kur dingo tavo kova dėl išlikimo?-Nusijuokė liežuviu perbraukdama per peilį ir mirktelėdamas.
-Juk žinai ,kad aš visad tau priešinsiuos.-Perspėjau ir visai nelaiku į virtuvę įbėgo mama,o paskui ją ir kažkoks vyras.
-Padėkit mums jis...-Mano mama sunkiai kalbėjo ,tačiau vyrukui ,net nespėjus prisiartint prie Leo pasigirdo šuvis. Užsidengiau ausis ,nes šuvis privertė girdėt tik spengiančia tylą. Pakėlus akis į Leo pamačiau jo rankose ginklą.
-Žiūrėk ,ką privertei padaryt.-Suurzgė Leo ir čiupo mano mamai už rankos prisitraukdamas arčiau , bei pridėdamas ginklą jai prie smilkinio.
-Paleisk ją. Leo ji niekuom dėta.-Mačiau ,kaip mama dreba ir ,kad ir kokie blogi buvo mūsų santykiau ,tačiau ji mano mama. Negaliu jam leist ją nužudyt ,nes kaltė kris ant mano pečių.
-Jeigu nenori ,kad kita kulka būtų jos galvoje tai eisi su manim.-Žinojau ,kad prieisim iki to.
-Gerai tik paleisk mama.-Pasiduodama dėjau žingsnį arčiau jo ir jis pastūmė mamos kūną apkeisdamas su manuoju. Jaučiau jo šlykščia ranką sau ant žandikaulio ,tačiau nedrįsau pažiūrėt jam į akis. Jo liežuvis braukė mano skruostu aukštyn ir iš jo lūpų pasigirdo  garsas panašus į dejonę.
Jis tuo mėgaujasi.
-Amila nedaryk to.-Girdėjau mamos prašymą ,tačiau blokavau tai stebėdama ginklą Leo rankose. Jis tai padarys ir nėra jokių abejonių.
-Gabriella nejau nesidžiaugi mes ir vėl kartu ,kaip graži didelė šeima.-Nusišypsojo Leo.
-Tu niekada nebūsi mūsų šeima.-Suurzgė mama ir žinau ,kad turiu tai nutraukt kol jis neįsiuto.
-Užteks ,Leo ,nuleisk ginklą. Prižadėjai ,kad jei eisiu su tavim paliksi ją.-Bandžiau pajudint jo kūną ,tačiau jis nejudėjo iš vietos.
-Bet ,Amila, aš nieko nežadėjau.-Jo lūpų kampučiai pakilo ir pasigirdus dar vienam šūviui pasisukau į mamą. Jo suknelė ties liemeniu pradėjo mirkt krauju ir netrukus ji pasirėmė į stalą.
-Ne!Mam!-Norėjau prisiartint ir neleist jai nukrist ,nors ir vaizdas liejosi akyse nuo ašarų ,tačiau Leo turėjo kitą idėja.
-Eime gražuole, judinkis.-Suurzgė jėga temdamas mane iš virtuvės. Paskutinis vaizdas ,kurį mačiau ,tai mamos žvilgnis jai nugriūnant ant grindų į didelį kraujo klaną.
Mano klyksmas užpildė visus namus ir viskas vyko taip greitai ,kad nesupratau kada mes atsidūrėme kieme. Bandžiau ištrūkt jai padėt ,tačiau Leo mane laikė per daug stipriai. Buvau pakelta į orą ir įmesta į mašiną ant galinės sėdinės. Bandžiau atidaryt duris ,tačiau jis buvo per greitas įsėsdamas į vairuotojo vietą ir užrakindamas dureles.
-Sakei ji liks gyva! Nekenčiu tavęs!-Šaukiau leisdama ašaroms tekėt upeliais ir stebėjau ,kaip mes tolstam nuo namų.
-Tai tik tavo pačios labui Amila.
-Ji mano mama ! Tu. Ji. Tu ją nužudei!-Negalėjau ,net normaliai kalbėt ,nes kiekvienas żodis strigo gerklėje. Mamos atvaizdas ,kaip ji suklumpa visą laiką prieš akis ir vienintelė mintis atėjus į galvą buvo sustabdyt jį visiems laikams. Nesvarbu jei tai kainuos mano gyvybę,tačiau privalau jį sustabdyt ,kol tai nekainavo dar kažkieno gyvybės.
Mačiau ginklą jo rankoj ,kol su kita vairavo viršydamas greitį. Prie rankinio gulėjo ir mašininio pakrovėjo laidas ,nuo kurio ir kilo mintis.
-Tu niekada nesustosi.-Prabilau taip ,kad ir jis girdėtu.
-Pagaliau tai įsikalei ,Ami. Aš niekada tavęs nepaleisiu.-Mano akys susitiko su jo akių atvaizdu ant veidrodėlio. Tai ,kai žodžiai skambėjo iš lūpų privertė mane galvoti greitai.
-Vadinasi keliausim pragaran kartu.-Po mano žodžių jo kakta susiraukė parodydama daugybę raukšlių. Nieko nelaukus  čiupau už pakrovėjo laido ,kuris buvo skirtas kraut telefonams ir apsukau aplink jo kaklą stipriai įsiremdama į sėdynę ir šitaip jį smaugdama. Mašina mėtėsi po kelią ,tačiau traukiau vis stipriau jausdama ,kaip jis spurda. Kad ir kaip jo kūnas tam priešinosi ,tačiau nepasidaviau ir aš kelėnais įsiremdama į sėdinę.
-Am...Amil..-Jis bandė kalbėt ir paleido vairą suimdamas už laido ,kuris juosė jo kaklą. Jaučiau ,kad mašina nuvažiuoja nuo kelio ir pajaučiau tik didelį smūgi su ,kuriuo buvau stipriai stūptelėta atgal jog sulysčiau į sėdinę. Skaudėjo visą kūną begulint šonu  ,tačiau buvau nepraradus samonės. Mašina buvo pasvirus šonu ir vis dar galėjau girdėti kitų mašinų garsus ,tačiau per stogą jų nemačiau.Sujudėjau ir pasigailėjau ,mes mašina susvyravo apsiversdama ir atsistodamas ant stogo. Pasigirdo garsus signalas ir pasukus galvą pamačiau atlekiant sunkveživimį.
Stengiausi šlaužt link lango girdėdama padangos cipimo garsą ,tačiau buvau per lėta. Nespėjau ,net prisiartint iki lango ,kai pasigirdo didelis garsas ,bei pajaučiau smūgi ,kuris viską aptemdė.

*Harry pozicija*

-Tai juokinga.-Nusijuokiau ,kai Nial bandė aiškint mano gyvenimo pagrindus ,kuriuos turiu su Ami.
-Aš tik sakau ,kad kai išdulkinai jos smegenis laikas prisirišt ją.-Negaliu patikėt ,kad Horan kalba tokia nesąmones.
-Ar esi tikras ,kad tavo rytinėj kavoj nebuvo likerio?
-Styles, abu žinom ,kad aš kalbu tiesą . Ta mergina sparčiai keičiasi ir pripažinsiu džiaugiuosi už jus.-Keista buvo girdėti tai iš Horan pusės tačiau nuo akimirkos ,kai jis įsimylėjo Alex viskas apsivertė. Jis gavo žmogiškumo ,kurį slėpė už tvirtai pastatytų sienų.
-Kartais man atrodo kad per mažai jai sakau kaip ją myliu.-Nežinau ,kodėl tai pasakiau ,tačiau šypsena dingo nuo Niall veido.
-Kad ir kiek tai bekartočiau Alex ,žinau kad vis tiek bus mažai.-Prabilo pripažindamas ir jis. Jaučiuos geriau žinodamas ,kad esu ne vienas toks.
-Manau a...
-Styles tau tai nepatiks.-Mane petraukė įbėgdamas Mark mūsų naujas ryšininkas.
-Kas nutiko?-Jaučiau ,kaip kūną nukrečia šaltis ir pirma mintis tai Amila.
- Prieš kelias minutes Amila Queen atvežta į  pagrindinę miesto ligonine, atrodo ji netekus daug kraujo ,ją rado avarijos vietoj sumaitotoj mašinoj su dar vienu kūnu.-Mano širdis pradėjo plakt vis greičiau ir nieko netardamas išlėkiau pro duris.
-Styles! -Girdėjau Niall balsą ,tačiau nesustojau.
-Negali toks vairuot. Nusiramink.-Jis pasivijo mane atimdamas raktelius ir sėsdamas prie vairo už mane.

Atvykus į ligoninę jaučiausi ,kaip pasimetęs minioje ,nes nežinojau nuo ko pradėt.
-Amila Queen kur ji?-Suurzgiau prieidamas prie registratūros.
-Ar jūs jos giminaitis?
-Aš jos sesuo.-Man nespėjus nieko pasakyt pasigirdo Alex balsas ir atsisukus pamačiau ją visą apsiašarojusią.
-Niall.-Ji puolė jam į glėbį vis nenustodama verkt ,kai pamačiau ir jos tėva ateinant su ašarom akyse. Kas vyksta?
-Panelė Queen dabar renimacijos skyriuje jai atliekama operacija atrodo jos situacija labai sunki.-Kalbėjo mergina skaitydama viską iš kompiuterio.
-Turiu ją pamatyt!-Pastūmiau vazą nuo stalo ir ji pakilo iš savo vietos.
-Nusiraminkit arba iškviesiu apsaugą.-Nespėjau nieko daugiau ištart ,kai pajaučiau ranką sau ant peties ,kuri patraukė mane nuramindama.
-Nusiramink sūnau.-Tai buvo Amilos tevas.
-Kodėl jūs sužinojot pirmesni?
-Nes mano žmona Gabriella buvo rasta pirma.
-Jos buvo kartu?-Klausinėjau bandydamas suvokt situacija ,tačiau atrodo jam sunkiau kalbėt nei maniau. Jis įkvėpė oro norėdamas atsakyt ,tačiau nutilo.
-Kas? Netylėk.-Buvau atšiaurus ,tačiau negalėjau žiūrėt ,kaip Alex vis verkia ,o jos tėvas tyli.
-Gabriellos kūnas buvo rasta namuose. Ji neišgyveno ,šautine žaizda kliudė svarbius organus ir..-Jis neištengė daugiau kalbėt ,kai Alex greit atsitraukė nuo Niall ir apsivijo rankomis savo tėvą.

Pabūsiu beširde ;-)
Sorry not sorry

Įspėjimas: dabar bus daug skausmo ir ašarų.
Komentuojam!