Dangerous Woman [BAIGTA] ✔

~3.17~

*Perrie p.o.v*

Nusekiau merginą iki palatos pažymėtos numeriu 666 ir nežymiai šyptelėjau, prisiminusi, kad būstinėje mano kambario numeris buvo toks pat. Administratorė, kuri kaip pasirodė yra ir seselė atvėrė palatos duris.

-Pas tave lankytoja, - tarė ji figūrai sėdinčiai ant kėdės prie lango. Lėtai įėjau į vidų ir durys už manęs užsidarė.

-Cara? - figūra nė neatsisuko pažiūrėti.

-Ne šį kartą, - atsakiau ramiu balsu. Žmogysta kiek padvejojo, tačiau vis dėl to lėtais judesiais atsisuko į mane.

-Seniai matyta, Perrie, - silpnai tarė ji.

-Sveika, Marlyn, - pažvelgiau jai tiesiai į akis.

-Kaip sužinojai, kad aš čia? - paklausė ji.

-Svarbesnis klausimas yra kaip po velnių tu vis dar gyva? - atsakiau klausimu į klausimą.

-Prisėsk, tai ilga istorija, - Marlyn mostelėjo į kėdę, stovinčią prie durų. Kiek padvejojusi vis dėl to atsisėdau.

-Na? - paraginau, nes žinojau, kad tik laiko klausimas, kada Niall pagal telefoną suseks mano buvimo vietą.

-Iš tiesų, kai tavo kiek girdėjau vyras mane pašovė, aš vos nemiriau, tačiau ilgus mėnesius daktarai kovojo dėl mano gyvybės, dėl to išgyvenau. Tiesa, tai turėjo savo kainą, - tarė ji ir mostelėjo į savo kojas. Tik tada pastebėjau, kad prie jos kėdės stovėjo invalido vežimėlis.

-Mes tave palaidojom, - prisiminiau, -Nori pasakyti, kad išgyvenai su šautinėmis žaizdomis palaidota gyva?

-Čia jau kita istorija, o sprendžiant iš tavo netylančio telefono, tu neturi jai laiko, - pasakė Marlyn ir aš tik tada atkreipiau dėmesį, kad praleidau beveik 30 skambučių iš 6 žmonių. Jau žadėjau tiesiog tai ignoruoti, kai atėjo žinutė nuo Jades. Joje tebuvo du žodžiai, tačiau jų užteko, kad viskas pasikeistų.

-Ką ji vėl padarė? - trūkinėjančiu balsu paklausė Marlyn.

-Ji nužudė mano draugę! - piktai pažiūrėjau į ją.

-Tai ką Cara daro nėra mano kaltė, aš prašiau jos liautis, bet ji manęs neklauso, o iš čia aš nieko negaliu padaryti, - ji kalbėjo įtikinamai, tačiau man dabar tai nerūpėjo.

-Man jokio skirtumo, tavo sesuo nužudė jau du mano draugus, tai kas jos laukia yra baisiau nei tu gali įsivaizduoti, - pašokusi pasakiau.

-Daryk tai, ką turi daryti, - tarė Marlyn ir mane tai kiek nustebino. Pajudėjau prie durų ir į jas pabeldžiau. Seselė jas atidarė ir išleido mane į koridorių, tačiau mane sustabdė Marlyn balsas.

-Ir Perrie, žinau, kad tau tai nepadės ir nesitikiu atleidimo, tik noriu, kad žinotum, jog aš labai gailiuosi dėl to, ką padariau tau, tavo šeimai ir vaikui. Kaltė graužia mane kiekvieną mano vargano gyvenimo akimirką, - tarė ji. Nieko neatsakiau ir tiesiog nužingsniavau koridoriumi.

*********

Ligonė buvo pilna policininkų. Vos man įžengus į vidų vienas jų mane sustabdė.

-Panele, jums čia negalima, - tarė jis. Jau norėjau liepti jam užsikrušti, kai jam už nugaros pasirodė Liam.

-Viskas gerai, ji su mumis, - tarė jis ir policininkas linktelėjęs mane praleido. Vos pro jį praėjusi atsidūriau Jades glėbyje.

-Kur buvai? - paklausė Zara ir nors jos nemačiau, galėjau pasakyti, kad ji buvo nusiverkusi, kas tiesą sakant jai neįprasta.

-Dabar tai nesvarbu, - tyliai tariau ir Jade mane paleido.

-Eime, - tarė ji. Netrukus jau buvome antrame aukšte, kur plušo kelios policininkų ir detektyvų komandos. Liam jau norėjo kažką sakyti, kai netoli mūsų vienas policininkas garsiai tarė:

-Radom raštelį, - vos jam tai pasakius Liam nulėkė ten.

-Kaip tai nutiko? - paklausiau merginų.

-Ją pašovė. Du kartus. Pirmą kartą į petį, antrą kartą į širdį, - atsiduso Jade.

-Su jos pačios ginklu, - pridūrė Zara ir jos akyse vėl susikaupė ašaros.

-Reikia kažko, kas pažinojo Madi rašyseną, - tarė Liam grįžęs prie mūsų. Mudvi su Zara pažiūrėjome viena į kitą ir abi nusekėme paskui jį.

-Radom šį raštelį, tik yra viena problema, sunku suprasti ar čia "u" ar "e", o ta viena raidė labai keičia esmę, - tarė vienas iš detektyvų ir parodė mums laiškelį.

-Tai e, - tariau labiau sau nei jam. Laiškelyje buvo parašyta "Dave nežudė Harry" ir staiga man viskas tapo aišku...

liko 3 dalys vaikučiai