Dangerous Woman [BAIGTA] ✔

~3.1~

Taip, aš žinau kad dabar ne trečiadienis, bet aš nebeišlaukiau 😊 kol nebus 3 nuomonių nekelsiu kitos dalies (dabar rimtai)

*3 metai po epilogo*

-Mam, Rose vėl ištepliojo veidą, - piktai pasakė Emma ir aš pakėliau į jas akis. Nusišypsojusi paėmiau servetėlę ir nuvaliau dukrai veidą.

-Atleiskit kad vėluojam! - į užkandinę įėjo Jesy bei Jade su Amanda.

-Kur likę vaikai? - paklausiau, pamačiusi, kad nėra nei Jesy, nei Jades dvynių.

-Joms dar nesibaigė ta šventė mokykloj, Liam juos atveš, - Jade prisėdo šalia manęs ir aš pasisveikinau su Amanda, mažiausia Jades ir Liamo dukra.

-Harry iš darbo grįš po pusvalandžio, Kendall tikriausiai jau grįžo, turėtų greit atvažiuoti. Kai skambinau, Leigh su Niall jau važiavo namo, Madison vis dar perka dovaną, o Zara su Joe sakė tuoj atveš tortą, - viską išsakė Jesy ir iš mano lėkštės pavogė bulvytę. Šiandien Arielės, Leigh ir Niall dukros gimtadienis ir tuo pačiu paskutinė mokslo metų diena vaikų mokykloje. Emma šiandien išsiprašė laisvadienio, ir aš žinoma jį jai suteikiau.

-Kur Zayn? - paklausė Jade.

-Sakė paskambins kai grįš iš darbo, - patrūkčiojau pečiais ir pažvelgiau pro langą, kur mano dėmesį patraukė moteris. Ji stovėjo kitoje gatvės pusėje su ilgu juodu paltu ir kapišonu ir rodėsi, kad žvelgia tiesiai į mane. Ji man atrodė kažkur matyta, tačiau nespėjus prisiminti suskambėjo mano telefonas ir aš nusisukau jo pasiimti. Kai po akimirkos vėl pažiūrėjau į gatvę, moters joje nebebuvo, tad greit atsiliepiau.

-Pezz, mano mašina biški sustreikavo, nėra laiko dabar taisyt, - išgirdau Zayn balsą.

-Aš čia prie ko? - paklausiau ir nejučia vėl pažvelgiau pro langą. Praeities šešėliai mane persiokadavo dažnai, tačiau niekad nematydavau jų veidų.

-Atvažiuok paimt manęs, - girdėjau, kaip jis užrakino savo mašiną.

-Gerai, tuoj atvažiuosiu, būk susiruošęs, - atsidusau ir padėjusi ragelį paprašiau pro šalį ėjusios pardavėjos atnešti saskaitą.

-Ko tėtis norėjo? - paklausė Emma.

-Sugedo jo mašina, važiuosiu parvežt, - nusišypsojau ir vėl pažiūrėjau pro langą ir staiga prisiminiau kur mačiau tą moterį.

-Pezz, viskas gerai? Atrodai sunerimusi, - Jade pažiūrėjo į mane.

-Aš... pasirodė, kad kai ką mačiau, bet tai neįmanoma, - papurčiau galvą ir tuo metu padavėja atnešė saskaitą ir nurinko indus.

-Pas jus mergaitės tilps, ane? - paklausiau Jesy, kurios mašina atvyko ji ir Jade.

-Taip, žinoma, - ji šyptelėjo, o aš išsitraikusi piniginę palikau reikiamą sumą ir palaukiau, kol Jade atsistos.

-Susitiksim sodyboj, adresą žinai? - pasitikslino Jesy.

-Aha, neužilgo atvažiuosim. Mergaitės, važiuokit su tetom, mes su tėčiu greit prisijungsim, - nusišypsojau ir visos kartu išėjom iš užkandinės.

-Gerai, ikiukas, - pamojavo Jade ir aš įsėdau į savo mašiną ir ją užvedusi pajudėjau iš vietos. Mintis apie tą moterį man vis dėlto nedavė ramybės. Staiga suvokiau, kad vos neįvažiavau į išsukantį automobilį, tad staigiai paspaudžiau stabdžius, o automobilis už manęs papypino. Norėjau atsiprašyti, bet nusprendusi, kad neverta tiesiog važiavau toliau. Susikaupusi į kelią stengiausi negalvoti apie įvykį užkandinėje ir net nepastebėjau, kaip atsidūriau prie namų. Įsukusi į kiemą per veidrodėlį pastebėjau šalia stovintį policijos automobilį. Nesuprasdama kas vyksta įvežiau mašiną į garažą ir išlipusi patraukiau prie durų, kur jau stovėjo du policijos pareigūnai. Man nespėjus prieiti duris atidarė Zayn, ir tuomet išgirdau žodžius, kurių bijojau nuo to laiko, kai supratau, kad įsimylėjau Zayn.

-Zayn Malik, jūs suimamas už Marlyn Knightley nužudymą, turite teisę tylėti, viskas ką pasakysite gali būti ir bus panaudota prieš jus teisme, - pareigūnai apsuko Zayn ir uždėjo jam antrankius. Net nepajutau kaip atsidūriau prie Zy bandydama iškvosti pareigūnus apie tai, kas čia vyksta.

-Skambink Liam, Pezz skambink Liam! - dar išgirdau Zayn balsą prieš jį įsodinant į mašiną. Prie manęs priėjo vienas iš policininkų.

-Jūs Perrie Malik? - paklausė taip, lyg ką tik nebūtų suėmęs mano vyro.

-Taip, - pasakiau tuo pačiu traukdamasi telefoną.

-Po maždaug valandos galėsite jį aplankyti, - pasakė ir aš silpnai linktelėjau. Jis nusisuko eiti, tačiau staigiai vėl atsisuko į mane:
-Ir ponia Malik, nuoširdžiai patariu susirasti gerą advokatą, jums jo prireiks, - jis ištarė ir grįžęs į mašiną nuvažiavo. Nuo paskutinių jo žodžių man sulinko kojos ir aš atsisėdau ant laiptelių supratusi, kad gyvenimas, kurį kūriau aštuonerius metus slysta man iš rankų...