Dangerous Woman [BAIGTA] ✔

~3.11~

-Na jeigu jau užsiminei... viskas prasidėjo daug seniau, negu tu sužinojai apie Marlyn, - ištarė Dave ir aš pakėlusi galvą pažvelgiau į jo akis, kuriose atsispindėjo milžiniška kaltė...

Klausiamai į jį pažiūrėjau laukdama paaiškinimo.

-Įtariu, kad žinai, jog Zayn prieš daugelį partrenkė Marlyn, kuri tuo metu laukėsi, - tyliai pradėjo jis.

-Istoriją žinau, tik viena nedidelė smulkmena - ją partrenkė ne Zayn, o kažkoks jo draugas, - kiek susierzinusi pasakiau.

-Taip, ir tas draugas buvau aš, - jis pasakė dar tyliau, kad man teko prisilenkti arčiau, kad išgirsčiau.

-Tai tu partrenkei Marlyn? - pasitikslinau, nes man buvo sunkoka tai suvokti.

-Taip, beveik keturis metus praleidau kolonijoj, nes buvau problematiškas vaikas, nemažai prisidirbęs. Būdamas ten nežinojau, ar Zayn išsisuko, tad vos išėjęs bandžiau jį susirasti, bet jo mama pasakė, kad jau senokai jo nematė. Tuomet jis jau buvo susiradęs tave. Nežinojau kas vyksta, nė nenutuokiau, kad jie abu jau spėjo sukurti savo grupuotes... - Dave pasakojo lėtai, tarsi tai galėtų ką nors pakeisti.

-Na, kas toliau? - paraginau jį tęsti istoriją.

-Toliau aš ilgą laiką jo ieškojau, bet man niekaip nepavyko jo rasti. Tuomet susikūriau naują tapatybę, pasikeičiau vardą, pasinaikinau teistumą ir įsidarbinau Los Andželo policijos departamente. Ten galėjau lengviau prieiti prie policijos įrašų, sužinojau, kad Zayn kolonijoje praleido tik metus, susiradau jo adresą. Tiesa, jis ten nebegyveno, bet naujieji savininkai padėjo su juo susisiekti. Kai susitikom jis man papasakojo kas vyksta, norėjau prisijungti ir jam padėti, bet jis liepė man likti policijoje ir pasirūpinti, kad visa informacija apie jo darbelius dingtų vos atsiradusi. Susisiekdavom labai retai, iki praėjusio mėnesio. Tuomet jis paprašė manęs patekti į Majamio kalėjimą, tad pasirūpinau, kad mane ten perkeltų kaip prižiūrėtoją. Prieigą prie kompiuterių gavau tą pačią dieną, kai jį suėmė, nebegalėjau nieko padaryti, - jis staigiai nutilo ir man staiga į galvą šovė mintis.

-Ar Zayn matė įrodymus prieš jį? - paklausiau.

-Taip ir deja, jis pats sutinka, kad juos sunku nuginčyti, - Dave susiėmė už galvos.

-Kokie jie? - pasitikslinau.

-Nuotrauka, ginklas, laiškas ir dar kelios smulkmenos, bet jos nelabai ką įrodo - jis pažvelgė pro langą ir susiraukė. Man nereikėjo aiškinti, kad pastiprinimas jau čia.

-Ar gali gauti nuotraukos ir laiško kopijas? - greit paklausiau, nes netoliese jau girdėjau žingsnius.

-Žinoma, tik kam? - jis klausiamai į mane pažiūrėjo ir tuo metu kažkas pabeldė į duris. Aš greitomis atsistojau ir pajudėjau link durų.

-Tiesiog gauk jas, ir kuo greičiau, - atsakiau prieš pat atidarydama duris. Nė pati nesureagavau kai atsidūriau kažkieno glėby. Tik pakėlusi galvą supratau, kad tai Jesy.

-Velniškai visus išgąsdinai, - Louis balse buvo justi pyktis ir palengvėjimas.

-Žinau žinau, mama Dave jau atskaitė man moralą. Atsiprašau, - šyptelėjau ir pro duris suvirto visa brigada.

-Jade, Liam, Leigh ir Niall liko su vaikais, Zara stebi aplinką, - paaiškino Madison pastebėjusi  mano žvilgsnį skaičiuojantį žmones. Mačiau, kad Kendall nori kažką sakyti, tad greit atsisukau į Dave.

-Ar iš čia gali gauti tai ko prašiau? - paklausiau.

-Manau taip, man tereikia kompiuterio, jis mašinoj, - jis galva mostelėjo pro langą.

-Gerai, Lou, prašau eik su juo, po viena vaikščioti niekam nesaugu, - atsisukau į Louis ir tas linktelėjęs išlydėjo Dave pro duris.

-Ko tau iš jo? - paklausė Jesy.

-Nesvarbu. Svarbiau, iš kur Cara sužinojo, kad būsiu būstinėje? Manot ji ten sėdėjo ištisas savaites ir laukė kada pasirodysiu? Nemanau, - atsidusau ir pažvelgiau pro langą.

-Palauk, tai Cara tikrai gyva? - pasitikslino Madi.

-Ir tu manai, kad kažkas iš mūsiškių skleidžia jai informaciją? - Kendall atsisėdo ant lovos netoli manęs.

-Ne kažkas, o kai kas konkretus, - patikslinau ir galva mostelėjau pro langą.

-Dave? - kiek nustebo Madison.

-Jis pirmasis sužinojo kur vykstu, be to, įtartinai lengvai išgelbėjo mane nuo Caros, - prisiminiau.

-Niekada juo per daug nepasitikėjau, - atsiduso Jesy.

-Tai ką darom? - Kendall pakėlė akis į mane.

-Kolkas nieko, man kai ko iš jo reikia, tad apsimeskit, kad nieko neįtariat, - skubiai pasakiau, nes už durų išgirdau žingsnius.

tas jausmas kai taip nusišneki kad net pačiai baisu