Dangerous Woman [BAIGTA] ✔

~2.15~

Paskaitykit dalį prieš, jeigu neprisimenat kas įvyko

*Jade's p.o.v*

-Ką ten sakei apie gydytoją? - atsistojo Jesy.
-A taip, - atsikvošėjau, -Perrie liepė skambinti daktarui Joshnson, - atsisėdau į Jesy vietą. Kendall iškart išsitraukė telefoną ir surinkusi jo numerį nuėjo pakalbėti.
-Kaip ji? - paklausė Niall.
-Jai viskas gerai, - atsidusau. Nenorėjau jiems pasakoti apie vyrą esantį su ja.
-Ką slepi? - paklausė Jesy. Ji per daug gerai mane pažįsta.
-Aš nesu tikra, todėl dar neslepiu nieko, - atsistojau tačiau Niall patempė mane už rankos.
-Ar jai tikrai viskas gerai? - paklausė jis.
-Taip, - užtikrintai pasakiau ir jis linktelėjęs paleido mano ranką. Koridoriuje pokalbį su gydytoju baigė Kendall.
-Ką sakė? - paklausiau.
-Tuoj atvyks, - atsiduso ji. -Kodėl nesakei, kad susisiekei su Pezz? - pakėlė akis į mane.
-Ji prašė manęs to nedaryti. Prašau, aš ir taip jaučiuosi kalta, kad nepasakiau Zayn, neversk manęs jaustis dar kaltesne, - giliai įkvėpiau.
-Jis supras, - Ken apkabino mane. -Supras jie abu, - tyliau pasakė ir aš silpnai šyptelėjau.
-Atleiskit, kad trukdau, bet Harry bunda, - prie mūsų priėjo Madi. Aš linktelėjau ir kartu su Kendall bei Madison nuėjau į virtuvę. Jis nebeatrodė taip baisiai kaip tada, kai jį radome, tačiau mėlynėmis ir žaizdomis vis dar buvo nusėtas visas kūnas. Pro mus visus prasibrovė Jesy ir nuėjo tiesiai prie Harry. Mes nusprendėme jiems netrukdyti, todėl nuėjome į svetainę. Tuo metu ten įėjo ir Zayn ir visus pasitiko nejauki tyla.

-Ji neatsiliepia, - tylą nutraukė Zayn. Kad ir kaip norėjau jam padėti, deja negalėjau.

-Ji atsiras, nesijaudink, - atsiduso Niall.

-Jis sako kad jį sumušo daug vyrų, - į kambarį įbėgo Jesy. Visi iškart pašoko ir nubėgo pas Harry, o svetainėje likome tik aš ir Zayn.

-Atleisk kad tau nesakiau, - atsidusau.

-Atleisk, kad tave aprėkiau, - jis pakėlė akis į mane ir aš šyptelėjau.
-Prašau, daugiau nieko nuo manęs neslėpk, - paprašė jis.

-Pasistengsiu, - atsistojau. -Einu pažiūrėt kaip Harry, - pasakiau ir nuėjau į virtuvę.

-Mes manome, kad tai Marlyn pasiuntiniai, - į mane atsisuko Kendall.
-Šitą aš jau seniai supratau, - atsidusau, -geresnis klausimas, ką su ja daryt? - pasakiau ir visi susižvalgė, tačiau nei vienas nežinojome atsakymo.
-Mes nežinom nei kur ji, nei su kuo dirba. Mes neturim jokių šansų, - Niall susiėmė už galvos.
-Nepraraskim vilties, - Kendall atsisėdo ant kėdės, tačiau tuo metu suskambo durų skambutis ir jai vėl teko atsistoti.
-Pagal viską čia turėtų būti daktaras, - paskelbė ji prieš nueidama atidaryti durų. Prieš išeidama iš virtuvės ji kažką įdėjo man į ranką ir aš nedvejodama tai paslėpiau.
-Niall, ar šiandien gėrei vaistus? - pakėliau antakį ir jis pakratė galvą. -Tuoj atnešiu, - atsidusau ir nulėkiau į jo kambarį kur pažiūrėjau į daiktą kurį gavau iš Kendall. Tai buvo telefonas, kuriame vyko pokalbis su kažkuo pavadintu P. Pridėjau telefoną prie ausies ir mane pasitiko Pezz balsas:
-Ir vistiek prasitarei, - nusijuokė ji.
-Atleisk, savaime gavosi, - atsidusau.
-Nesvarbu, tiesiog žinok, kad jau užsisakiau bilietą į Miamį, reikės, kad atvyktumėt parsivežti, - ji buvo labai linksma.
-Žinoma, kada? - atsisėdau ant Niall lovos.
-Ryt ryte, planuojama apie ketvirtą, gal vėluos. Važiuoji tu ir Louis, pasiimkit dar ką nors, tik svarbu ne Zayn, - ji vėl nusijuokė.
-Žinoma, parašyk jei kas pasikeis, - šyptelėjau.
-Aha, o tu nešk Niall vaistus, - jau rimčiau pasakė Perrie.
-Gerai, greit susitiksim, - pasakiau ir Pezz padėjo ragelį. Aš surinkau Niall vaistus ir nusileidusi daviau juos blondinui. Virtuvėje daktaras apžiūrinėjo Harry, todėl aš išsitempiau jau grįžusius ir nieko neradusius Liam ir Louis į koridorių ir įsitikinau, kad Zayn mūsų negirdi.
-Šiąnakt važiuosim pasiimti Pezz, - pranešiau ir jie susižvalgė.
-Ji grįžta? - pakėlė antakį Lou ir aš linktelėjau.
-Apie tai žinom tik mes ir Kendall, nesakykit niekam, ypač Zayn, - paprašiau. Jie abu linktelėjo ir tuomet išgirdome daktaro balsą.

*Perrie's p.o.v*

Padėkojau merginai paėmusiai mano bagažą ir atsisukau į tėtį.
-Jau eisi? - paklausė jis ir aš linktelėjau.
-Tuomet sekmės, - jis apkabino mane, o aš jį. -Parašyk kai nusileisi, - šyptelėjo jis.
-Būtinai, - šyptelėjau ir dar kartą jį apkabinusi nuėjau prie dokumentų patikros punkto, tačiau visą laiką jaučiausi stebima ir netrukus pamačiau to priežastį...

-------------------------------------------
Labai labai atsiprašau, kad šitaip ilgai nebuvo dalies, tiesiog vos pradėjus ką nors rašyt protas išsijungdavo ir tekdavo atidėti kitam kartui :> kitą pasistengsiu įkelt kuo greičiau
-Myl, LIL69 💖