Dangerous Woman [BAIGTA] ✔

~3.16~

*Perrie p.o.v*

Nepastebėtai išeiti iš ligoninės buvo lengviau nei tikėjausi, nes Jade ir Liam buvo vieninteliai, kurie laukė prie ligoninės. Žinoma, rizikavau sutikti Zarą, Madison, Leigh arba Louis, kurie budėjo prie Zayn palatos. Dar žinoma buvo Kendall ir Niall, kurie kas maždaug valandą tikrino apsaugos kameras, tad tik laiko klausimas, kada jie sužinos, kad pabėgau. Tačiau privalėjau tai padaryti viena, nes visų pirma, apie Bellos apsilankymą žinojau tik aš, o visų antra tapau žymiai įtaresnė ir visiškai pasitikėjau tik Jesy, nes ji tikrai nebūtų nieko dariusi Harry, bet jai negalėjau nieko sakyti, ji ir taip pakankamai prisikentėjo, nereikia jai įskelti abejonės draugais, dar ne.

Taksi sustojo prie pastato, kuris atrodė kiek kitaip nei lankstinuke, tačiau buvau tikra kad čia jis. Sumokėjau vairuotojui ir padėkojusi išlipau iš mašinos. Ši vieta buvo tolokai nuo miesto ir kiek šiurpoka, tačiau vis tiek patraukiau į vidų. Vos atvėrus duris į mane susmigo daugybė žvilgsnių. Na, tikriausiai ši vieta nesulaukia daug lankytojų, vis dėl to apleista psichiatrinė ligoninė, žmonės tokias aplenkia didžiuliu ratu. Lydima aštrių žvilgsnių pajudėjau link stalelio, kuris pagal viską turėjo būti administracija. Ten sėdėjo malonios išvaizdos mergina, kuri vienintelė nežiūrėjo į mane iki tos akimirkos kai atėjau prie jos.

-Sveika, kuo galėčiau padėti? - draugiškai paklausė.

-Sveiki, norėčiau pasiteirauti apie vieną žmogų, - šyptelėjau jai.

-Padėsiu kuo galėsiu, tačiau negaliu suteikti daug informacijos apie pacientus, - ji atsakė šypsena.

-Žinoma, suprantu, - linktelėjau.

-Taigi, apie kokį žmogų norėjote paklausti? - ji kažką suvedė kompiuteryje.

-Cara.. gal aš užrašysiu jos pavardę, daugelis išgirdę nemoka parašyti, - pasakiau,  nenorėdama garsiai minėti tos pavardės.

-Žinoma, - tarė mergina paduodama man lapelį ir parkerį. Parašiusi pavardę atidaviau lapelį jai. Administratorė vėl kažką surašė kompiuteryje ir pakėlė galvą.

-Merginos tokiu vardu mūsų duomenų bazėje nėra, tačiau yra tokia pavarde, - ji atsuko kompiuterio ekraną į mane, -Ką nors sako? - paklausė ji, o aš pamaniau, kad nualpsiu vietoje...

*Madison p.o.v*

-Aš nesakau, kad tas filmas blogas, tiesiog ne mano stiliaus, - atsidusau stengdamasi pabaigti šį niekam tikusį ginčą su Zara. Ji, rodos tam dar nebuvo pasiruošusi ir jau žiojosi kažką sakyti, kai prie mūsų atlėkė Jade.

-Pezz dingo, - uždususi tarė ji.

-Kaip suprasti dingo? - iš kart pašoko Louis.

-Laukėm jos mašinoj, ji nepasirodė, kai nuėjau patikrinti kur ji, ji jau buvo dingusi. Kendall peržiūrėjo kameras, ji išėjo pati, tačiau bandydama pasislėpti, - sumalė Jade.

-Vienu žodžiu ji pabėgo, - atsiduso Leigh.

-Nesvarbu, turim ją surasti, kol ko nors neprisidirbo, - Zara griebė telefoną.

-Madi, pasilik čia, saugok Zayn, netrukus prie tavęs prisijungs Niall, - greitomis pasakė Jade ir aš linktelėjusi nulydėjau juos akimis. Atsisėdau ant kėdės ir susiėmiau už galvos. Būtų neblogai, jei bent dieną Perrie ir Zayn ištvertų nieko neprisidirbdami. Deja, nepanašu, kad artimiausiu metu taip nutiks. Šitaip begalvodama išgirdau garsą Zayn palatoje. Staigiai pašokau ir pagriebusi ginklą įlėkiau į palatą.

-Tu... - pakraupusi žiūrėjau į žmogų stovėjusi prie Zayn besitaikančio atjungti jo gyvybę palaikantį aparatą.

-Reikėjo tau likti koridoriuje, - atsiduso žudikas ir staigiai šovė į mane, tačiau pataikė tik į petį. Stengiausi nekreipti dėmesio į milžinišką skausmą ir šoviau į jį, tačiau mano ginkle nebuvo kulkų. Tuo momentu supratau du dalykus. Pirma, kad tai ne mano, o Dave ginklas, kurį Perrie davė man dar tada, kai tardė Dave. Antra, man reikia bėgti ir kuo greičiau, tad nieko nelaukusi pasileidau pro duris tikėdamasi, kad išgirdę šūvio garsą kas nors atbėgs į pagalbą. Bėgau koridoriumi kol pamačiau, kad pribėgau duris į tikriausiai operacinę. Tikėjausi, kad ten bus žmonių arba bent priemonių susitvarkyti žaizdai, tačiau durys buvo užrakintos. Nusikeikusi norėjau bėgti prie laiptų, bet išgirdau žudiko balsą.

-Nepasislėpsi, Madison, tiesiog pasiduok, tau neskaudės, - balsas vis artėjo, tad aš apsižvalgiau ir radau tai ką norėjau. Netoli buvo nedidelis laukiamasis, kuriame radau šiek tiek popieriaus ir rašiklį. Drebančiomis rankomis pradėjau raityti žodžius, kai išgirdau žingsnius už savęs...

Nuomonių?