Dangerous Woman [BAIGTA] ✔

~2.20~

*Jesy*

Įėjau į namą. Jame buvo tylu. Per daug tylu. Atrodo tai suprato ir Harry, kurį buvau išvedusi pasivaikščioti, nes jis įkišo man į ranką ginklą. Parodžiau jam, kad liktų koridoriuje, o pati tyliai nuėjau į svetainę. Ant sofos miegojo Leigh, Niall ir Zara, šalia ant stalelio - nebaigtas valgyti maistas. Tiksliau keturios jo porcijos. Priėjau prie Zaros ir pabandžiau ją pakrutinti, bet ji tik pasimuistė ir toliau miegojo. Greitai aplėkiau likusius namus, tačiau neradusi nieko įtartino grįžau į koridorių ir padėjau Harry nueiti į svetainę. Pasodinusi jį ant fotelio išsitraukiau telefoną ir surinkau Jades numerį. Po kelių signalų pasigirdo jos išvargęs balsas:

-Sveika, - ji stengėsi kalbėti kuo linksmiau, bet jai nelabai sekėsi.

-Gal žinai kodėl Zara, Ni ir Leigh miega nors yra vos pusė šešių vakaro, o ypač prie nebaigtų pietų stalo? - atsisėdau šalia Harry.

-Tik jie trys? - girdėjau sujudimą šalia Jades.

-Lėkštės keturios, namuose be manęs ir Harry tik jie trys, - atsidusau supratusi, kad kažkas negerai.

-Eik į Pezz kambarį, - Jade atrodė išsigandusi, todėl aš greit nulėkiau ten kur ji liepė.

-Perries čia nėra, - atsidusau.

-Apžiūrėk kiekvieną detalę, mes tuoj grįžtam, - greit sumalė ji ir padėjo ragelį. Apsižvalgiau. Kambaryje nieko keisto nebuvo, tik šiek tiek išversta lova rūbai ant kėdės. Apžiūrėjau jos džinsų kišenes, tačiau nieko neradau. Apžvelgusi kiekvieną smulkmeną ir nieko neradusi sutvarkiau tai ką išverčiau ir grįžau į svetainę.

-Nieko? - paklausė Harry ir aš pakračiau galvą.

-Man rimtai reikia raminamųjų, - atsidusau ir nuėjau į virtuvę. Iš spintelės išsitraukiau vaistų buteliuką ir mano dėmesį patraukė juodas daiktas atremtas į sieną už muilo buteliuko. Priėjusi arčiau supratau, kad tai Pezz telefonas. Paėmusi jį atrakinau ir pasigailėjau;ten buvo nuotrauka, kurioje visas sumuštas Zayn. Jis atrodė baisiau nei Harry kai jį parvežė. Išjungiau nuotrauką ir pamačiau, kad ją atsiuntė nepažįstamas numeris. Perskaičiau žinutę po fotografija:

Jeigu nori jį išgelbėti atvyk prie to pačio namo, kur manęs vos nesušaudėte 18.00. -M

Tai ji. Marlyn grįžo ir ji keršija...

*po valandos*

-Niall, tu tikrai prisimeni kur važiuoji? - paklausiau jo sėdinčio prie vairo. Vos grįžus Jadei ir kitiems pažadinom Zarą, Leigh ir Ni ir pripumpavom juos kofeino. Dabar jie visi hiper-aktyvūs. 

-Taip taip, dabar dar maždaug 10 minučių važiuosime tiesiai tada į kairę, po to į dešinę, tada vėl tiesiai iki tol kol privažiuosim mišką. Ten reikės eiti iki 26 medžio tada... - užsivedė Niall.

-Gerai gerai, supratom, - atsiduso Kendall, nors Ni vis dar kažką burbėjo.

-Tikiuosi nepavėluosim, - tyliai pasakiau nors manau Jade mane girdėjo.

*Perrie, 17.02*

Mašiną palikau kiek toliau nuo namo, geriau kad ji per anksti nesuprastų, kad aš jau vietoje. Grįžau prie namo, kuris tiesa atrodė kitaip nei paskutinį kartą kai jį mačiau, nes nebebuvo nei langų, nei viso vidaus ir išorės interjero. Žodžiu vien sienos. Įėjau į vidų ir dar kartą apsižvalgiau. Tikiuosi tai ką sugalvojau pavyks...

*18.05*

Ji vėlavo vos kelias minutes, tačiau rodėsi, kas visą amžinybę. Ir pagaliau pamačiau mašinos žibintus. Netrukus moteris, kurios nekenčiau labiausiai stovėjo tiesiai priešais mane.
-Kur Zayn? - iškart paklausiau.
-Labas ir tau, - ji nusišypsojo savo šlykščia šypsena.
-Kur jis? - jau pikčiau paklausiau.
-Nusiramink, - atrodė kad ji tuo mėgavosi. Tada pamačiau jį. Zayn buvo sąmoningas ir atrodė kiek geriau nei nuotraukoje. Greit pribėgau prie jo ir apkabinau.

-Kad ir ką sugalvojai, nedaryk to, - jo balsas buvo silpnas ir tai daužė man širdį.
-Atsiprašau, - tyliai pasakiau ir atsistojusi grįžau prie Marlyn.

-Jis laisvas, esu tikra, kad tavo draugai tuoj bus čia, todėl paskubėkime, - ji nuėjo tiesiai į namą, paskui ją jos pakalikės ir man neliko nieko kito, kaip tik jas sekti. Marlyn sustojo būtent ten kur man reikėjo.

-Turiu idėją šiai vietai. Ji toli nuo miesto, yra vietos ir nėra labai tamsu, - ji apsisuko aplink savo ašį. -Ką manai?

-Manau, kad tu planuoji per tolimą ateitį. Niekada negali žinoti, - ir kišenės išsitraukiau žiebtuvėlį, -kada tos ateities gali nebelikti, - pasakiau ir uždegusi numečiau jį ant žemės kartu su Marlyn išsigandusiu žvilgsniu...

Okej, watafak