You saved me (Harry Styles Fanfiction) (Lietuviška) Complete

Part 85

Prisimenu tik tiek, kad sėdėjau ant Harry kelių irkartu su vaikinai žiūrėjau filmą. Pramerkusi akis pamačiau tamsą ir šalia judančią užuolaidėlę. Ją lengvai atitraukiau ir atsistojau. Gultuose miegojo ir vaikinai. Tai reiškia jau naktis. Arba ankstus rytas. Norėjau žvėriškai gerti tai nužingsniavau iki virtuvytės ir iš šaldytuvo išsitraukiau mineralinio bonkutę.

-Ko nemiegi?-išgirdusi balsą pašokau vietoje.

-Louis išgązdinai.-pasakiau jam.

-Tai tu kaip vaiduoklis vaikštai ir nė garso neišleidi.-pasakė jis gulėdamas ant sofkutės.

-Ką čia veiki?-paklausiau.

-Nesenai su El baigėm kalbėtis Skype.-pasakė jis.-Ji nepatikėjo, kad tu išgėriai Tabį.

-Tik jau nereikia aplodismentų.-pasakiau nusilenkdama.

-Eikš prisėsk.-pasakė ir su mineralinio buteliuku kilstelėjau šalia jo.

-Kaip baigėsi filmas?-paklausiau.

-Nežinau, sustabėm, nes neužmigę likom tik aš ir Harry.-pasakė Louis.

-Aww, kaip miela.-pasakiau.-Tikiuosi nenufotkinot mūsų visų miegančių.-pasakiau juokaudama.

-Tiesa sakant norėjau, bet Harry neleido.-pasakė Louis.

-Ir gerai padarė.-pasakiau.

-Cami? -Žinau ko nori klausti.-pasakiau.-Bet aš nelabai noriu apie tai kalbėti.-pasakiau.

-Kodėl?

-Nes tai skaudūs prisiminimai, na gal ne tokie, bet jie vistiek paliko many randų.-pasakiau.

-Nagi pasipasakok. Žinau, kad kai išsipasakoji Harry tau pasidaro lengviau visada taip būną. Reikia kažkam išsakyti, ką turi savyje ir laikai.-pasakė Louis.

-Kai buvau mažesnė aš grodavau. Na mano mokytojai liepdavo man lipti ant scenos ir groti. Bet..

-Na gi.-paragino mane Louis.

-Tai painu.-pasakiau ir atsidusau. Mano akys buvo nukreiptos į buteliuką kurį minkiau rankuose.-Na aš niekada nebuvau iš tų vaikų kuri turėtų daug draugų ar panašiai. Ką bedarydavau visi rėkdavo ant manęs kad geriau patylėčiau ir nesirodyčiau viešai. Ir panašiai.

-Bet juk tai visiška nesąmonė tu talentinga.-pasakė jis.

-Bet tai tiesiog istrige manyje.-pasakiau.-Žinau, kad tai kvailą, bet aš nieko su savimi negaliu padaryti. Visada kai tik atsiduriu dėmesį. Man norisi bėgti pasislėptis.-pasakiau.

-Juk žinai, kad taip visalaik nebus.-pasakė Louis.-Reikia kovoti su savo baimėmis.

-Aš per daug jų turiu, kad jas įveikčiau.-pasakiau.

-Bet mes su tavimi, mes tau padėsim.-pasakė apkabindamas mane Louis.

-Louis aš bandžiau tai ne vieną kartą.-pasakiau.

-Tai pabandyk dar kartą.-pasakė jis.-Ir tada dar ir dar ir dar.

-Tas jausmas kai stengiesi, ignoruoti visus skriaudėjus ir viską laikyti savyje įaugo į mane.-pasakiau.-Nors ir nevisada buvo taip blogai. Bet tai suknistai negeras jausmas.

-Manau tai pirmas kartas, kai girdžiu tave nusikeikiant.-pasakė Louis nusijuokdamas.-Jei tai galima pavadinti keiksmažodžiu.

-Galima.-pasakiau nusišypsojusi.-Ir manau jau grįšiu į lovą.-pasakiau.