You saved me (Harry Styles Fanfiction) (Lietuviška) Complete

Part 20

    Anksti išlipau iš lovos. Ir keliavau tiesiai į vonią. Buvau kiek pavargęs, nes nelabai išsimiegojau. Palindau po dušu ir mėgavausi gaiva. Išlipęs nusisausinau visą kūną su rankšluosčių ir atsidarė vonios durys. Į vonią įėjo dar mieganti Camila. Ji trinėsi akis. Pažiūrėjusi į mane sustingo ir išputė akis. Aš stovėjau prieš ją pusnuogis. Tik su rankšluosčių. Man tai buvo visiškai nesvarbu, bet žinau, kad jai tai nebuvo labai malonu.
-A.a.a.aš. Aš attsiprašau.-sumikčiojo ji nužiūrėjusi mane nuo galvos iki kojų. Greit apsisuko ir išbėgo iš vonios. Nebegalėjau sulaikyti juoko. Žvengiau susirietęs iš jos reakcijos. Ji tokia miela. Stengiausi greit per juoką susitvarkyti. Kai baigiau išėjau iš vonios ir ant lovos radau sėdinčią ir visą išraudonavusę Camilą.
-Nepradėk.-iš karto pasakė kai pamatė, kad atsistojęs kikenu.
-Nieko nesakiau.-teisinausi.
-Bet norėjai.-Pastebėjau, kad šiandien ji kažkokia kitokia. Tarytum negalvotu apie jai nutikusius blogus dalykus ir gyventu tik šia minute. Ir galiu pasakyti, kad man tai patinka, nes ji atrodo laiminga. –Kas yra? Ko šypsais?-paklausė manęs. Net nepajaučiau, kaip į ją užsižiūrėjęs pradėjau šypsotis.
-Nieko tiesiog pastebėjau, kad šiandien tu linksmesnė.-pasakiau, o ji tik žiūrėjo į mane ir apie kažką galvojo.
Laikas ėjo ir iki išvykimo į koncerta liko tik kelios valandos. Visi su vaikinais ir merginom pavalgėme pusryčius. Louis su Laim irgi pastebėjo šiandienos Camilos pasikeitimą.
-Harry, galim šnektelėti?-paklausė Liam aš tik linktelėjau galva ir atsistojas su juo nuėjau į virtuvę.
-Jau žinau apie ką kalbėsi, aš ir tai pastebėjau.-pasakiau.
-Atrodo, kad ji tai užmiršo.-pasakė Liam.
-Šiandien ji jau tokia nuo tos minutės kai atsikėlė.-pasakiau.-Net nenumanau, kas atsitiko? Ji labai greit pasikeitė. Aišku gerai dabar ji linkmesnė ir labiau bendraujasnti, bet jei ji nusprendė viska slėpti savyje?
-Dėl to ir norėjau su tavim pasišnekėt.-pasakė Liam.- Šis jos pasikeitimas turi turėti priežasti, kokį netikėtą įvykį. Nes manau tai buvo per staigus pasikeitimas.
-O ne.-pasakiau. Juk jei ji nusprendė savyje užsidaryti vien dėl to, kad aš ją vakar pabučiavau? Jei ji dabar slėps visus jausmus savyje ir po to ką nors sau pasidarys?
-Kas?-paklausė susirūpinęs Liam.
-Vakar, vakare. Na sakyčiau jau naktį... na aš ją netikėtai pabučiavau.-pasakiau.
-Tu ką?!!-sušuko Liam.-Juk mes visi tau sakėm neskubėt, ją 2 metus kankimo, bandė išprievartauti, ji bandė tavo vonioje nusižudyti, o tu jie dar bučiuosi!!??- jis rėkė ant manęs.-Kada tu paklausysi mūsų ir negalvosi apie save? Juk dabar tikrai ne tu čia svarbiausiais. mes susitarėm jai padėti, susitarėm ją pastatyti ant kojų, įveikti baimes. O tu pirmai progai pasitaikius ją trigdai?-Liam ant manęs šaukė ir aš pilnai suprantu kodėl. Aš pats ant savęs pykau už vakar įvykusią silpnumo akimirką. Liam nutraukė į virtuvę įėjęs Louis.
-Žinot svetainei viskas girdisi.-pasakė ramiu balsu.
-Camila velnias ji viską girdėjo.-tariau ir susiemiau už galvos.
-Kad ir kaip ten bebūtų mums reikia jau eiti. Merginos lieka čia.-pasakė Louis ir išėjo iš virtuvės. Likome tik aš ir Liam.
-Harry žinau, kad tu jei neabejingas, mes visi žinom, kad ji tavim labiausiai pasitiki. Prašau nesugriauk jos pasitikėjimo, manau tu vienintelis dėl kurio ji dar nepalūžo.-tai pasakęs jis išėjo iš virtuvės palikęs mane stovėti vieną. Atsirėmiau į spintelę ir užvertęs galvą stipriai užsimerkiau. Žinau, kad šiandien geriausiu atveju grįšim kokią 8 vakaro. Todėl man reiks begalo susikaupti. Ir dabartinės mintys man nelabai padės.